Kelerius metus su COVID-19 gyvenę žmonės, panašu, gali šiek tiek atsikvėpti, nes yra rastas efektyvus būdas saugotis koronaviruso, t. y. skiepytis. Epidemiologai ragina nedelsti, kadangi infekcija gali sukelti ne tik rimtų komplikacijų, bet ir pražudyti.
Pasiskiepijusieji irgi gali užsikrėsti koronavirusu, tačiau, tikėtina, kad juo sirgs kur kas lengviau ir galės gydytis namuose. Kam ši liga yra itin pavojinga ir kada būtina kreiptis į medikus ar net vykti į ligoninę?
COVID-19 liga vis dar pavojinga
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, epidemiologė Daiva Razmuvienė teigia, kad nors pandemija suvaldyta, COVID-19 liga yra vis dar itin klastinga.
„Pandemijos pradžios su dabartiniu laikotarpiu palyginti negalime, nes tai yra visiškai skirtinga situacija. Pasaulis susidūrė su infekcijos protrūkiu, tačiau skiepų pagalba ir kitomis pandemijos valdymo priemonėmis šią ligą dabar galime kontroliuoti.
COVID-19 liga yra pavojinga, nes įvairius žmones veikia skirtingai. Dėl sunkesnės ligos eigos, galimų komplikacijų atsiranda rizika atsidurti ligoninėje dėl kylančio labai rimto pavojaus sveikatai, o kartais – gyvybei.
Ši infekcija gali būti ypač pavojinga asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat nepasiskiepijusiems ar nepersirgusiems“, – kalbėjo epidemiologė.
Tuo metu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Birutė Zablockienė pastebi, kad jeigu anksčiau stacionare dėl COVID-19 infekcijos gydyti pacientai buvo ir itin jauni asmenys, šiuo metu situacija yra pasikeitusi.
„COVID-19 pandemijos metu dėl šios ligos stacionare gydomų ligonių pobūdis keitėsi. Iš pradžių dažniau kreipdavosi keliautojai, SARS-CoV-2 užsikrėtę užsienyje. Tuo metu ligonių būklė dažniausiai nebūdavo labai sunki, tačiau dar buvo daug baimės faktoriaus.
Vėliau, keičiantis viruso potipiams ir dar nesant vakcinų, teko gydyti daugybę sunkios būklės, dūstančių ligonių, kuriems būdavo nustatomas plaučių uždegimas ir stiprėjantis kvėpavimo nepakankamumas. Nemažai daliai šių ligonių prireikdavo gydymo intensyvios terapijos skyriuje, susidūrėme su daug skaudžių mirties atvejų.
Dabartiniu laikotarpiu, vyraujant omikron viruso potipiui, į ligoninę retai patenka jauni žmonės. Šiuo metu daugiausia gydome vyresnio amžiaus ar sunkių gretutinių, imunitetą silpninančių ligų turinčius asmenis. Deja, šiems ligoniams SARS-CoV-2 taip pat sukelia daug problemų dėl kvėpavimo nepakankamumo, antrinių infekcijų, ligos komplikacijų ir gretutinių ligų paūmėjimo“, – kalbėjo gydytoja.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis į ligoninę?
Nors gydytoja B. Zablockienė pastebi, kad dėl skiepų poveikio sunkiai sergančių pacientų gerokai sumažėjo, palyginus su COVID-19 pandemijos pradžia, gyventojai turi įsidėmėti, kad kai kurie simptomai gali signalizuoti apie būtinybę nedelsti ir atvykti į ligoninę.
Medikė paaiškina, kad jeigu žmogus užsikrėtė koronavirusu, pagrindiniai susirgimo simptomai progresuoja palengva, tačiau visuomet verta atkreipti dėmesį į savijautą.
Pavyzdžiui, jeigu žmogui trumpai pavaikščiojus arba sėdint pradeda trūkti oro, tokiu atveju vertėtų nedelsti ir atvykti į ligoninę, kreiptis į gydytoją.
Tiesa, staiga užklupusį dusulį gali lemti ir žmogaus psichologija, nerimas, todėl būtina įvertinti, ar, esant ramybės būsenai, padažnėjęs kvėpavimas išlieka (daugiau kaip 20 kartų per minutę), ar jaučiamas deguonies trūkumas.
Be to, susirgus COVID-19 infekcija, medicinos srities specialistai pataria kasdien tikrinti kūno temperatūrą ir stebėti savo sveikatos būklę ne tik dėl kvėpavimo, bet ir kitokių pojūčių: ūmaus skausmo atsiradimo, galvos svaigimo, pykinimo ir t.t.
Jeigu žmonėms kyla papildomų klausimų arba sveikata staiga pablogėja, taip pat galima kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808, kur specialistai paaiškins, kokių tolimesnių veiksmų vertėtų imtis.
Kaip atskirti gripą ir COVID-19 infekciją?
Gydytoja B. Zablockienė pripažįsta, kad pagal simptomus nustatyti, kuris gi virusas sukėlė kvėpavimo takų infekciją, yra išties sudėtinga, kadangi abiejų susirgimų atveju užklupę simptomai yra panašūs. Tiksliausias būdas nustatyti infekciją – kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis paskirtų atlikti gripo ir koronaviruso testą, esant reikalui ir kitus kraujo tyrimus.
Visgi, vertinant gripo ir koronaviruso infekcijų simptomus, gydytoja pastebi, kad medikai gali įtarti vieną ar kitą infekciją priklausomai nuo jos eigos.
„Pirmiausia, susirgus gripu, būklė blogėja greitai. Pavyzdžiui, ryte žmogus jaučiasi sveikas, o vakare dėl prastos savijautos gali būti sunku atsikelti iš lovos. Sergant gripu, įprastai pakyla aukšta, virš 38 laipsnių temperatūra. Taip pat pasireiškia kosulys, gerklės skausmas, nosies užgulimas bei bendrieji simptomai, tokie kaip viso kūno raumenų skausmas, silpnumas, kaulų „laužymas“.
Kitų kvėpavimo takų virusinių infekcijų atveju, įskaitant ir COVID-19, būklė įprastai blogėja po truputį, palaipsniui. Tačiau, jeigu žmonės pradeda jausti kvėpavimo nepakankamumą, pavyzdžiui, trumpai pavaikščiojus arba ramybėje pradeda trūkti oro, vertėtų kreiptis į gydytoją ir atvykti į ligoninę“, – teigė B. Zablockienė.
Asmenys, kuriems pasiskiepyti yra itin svarbu
Pastaruoju metu fiksuojama atvejų, kai asmenys, manydami, kad COVID-19 liga – jau praeitis, į skiepijimąsi tiesiog numoja ranka. Tačiau specialistai perspėja, kad taip rizikuojama savo sveikata ar net gyvybe, todėl raginama skiepytis.
„Itin svarbu pasiskiepyti nepersirgusiems ir dar neskiepytiems žmonėms, taip pat 60 metų ir vyresniems asmenims ar sergantiems lėtinėmis ligomis. Tyrimų duomenys rodo, kad COVID-19 omikron atmaina Europoje yra dominuojanti, todėl svarbu nedelsti ir tiems asmenims, kuriems atėjo laikas pasiskiepyti pirma arba antra sustiprinančiąja vakcinos doze, taip išvengiant arba sumažinant COVID-19 padarinius organizmui“, – kalbėjo epidemiologė D. Razmuvienė.
B. Zablockienė pastebi, kad skiepytis itin svarbu ir tiems, kurie turi žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūko.
„Pagrindinės rizikos grupės asmenys, kam ypač rekomenduotina pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos, yra: ≥ 65 metų amžiaus; onkologinėmis ligomis sergantys; lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis sergantys; pacientai po organų ar kraujo kamienių ląstelių transplantacijos; cukralige sergantys; viršsvorį ar nutukimą turintys; rūkantys, tam tikrus vaistus (gliukokortikosteroidus, imunitetą slopinančius) vartojantys asmenys“, – teigė medikė.
Gydytoja B. Zablockienė priduria, kad, persirgus COVID-19 infekcija, neretai žmonės susiduria su varginančiais liekamaisiais reiškiniais.
„Dažnas pacientas skundžiasi užsitęsusiu nuovargiu, kosuliu, dusuliu, apetito sutrikimu, nerimu, atminties problemomis, prastesne dėmesio koncentracija, nuotaikų, miego sutrikimais. Tad geriausia būtų nesusirgti. Tam reikia laikytis infekcijos plitimą ribojančių priemonių ir pasiskiepyti“, – kalbėjo medicinos specialistė.
Naujausios rekomendacijos rodo, kam ir kada patariama skiepytis antrąja sustiprinančiąja vakcinos doze:
• sergantiems lėtinėmis, imunitetą silpninančiomis ligomis: persirgusiems COVID-19 liga – po 180 d., nesirgusiems, tačiau skiepytiems – po 90 d. nuo sustiprinančios dozės gavimo dienos;
• sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis: persirgusiems COVID-19 liga – po 180 d., nesirgusiems, tačiau skiepytiems – po 180 d. nuo sustiprinančios dozės gavimo dienos;
• visiems kitiems: persirgusiems COVID-19 liga – po 270 d., nesirgusiems, tačiau skiepytiems – po 180 d. nuo sustiprinančios dozės gavimo dienos.
Svarbiausią ir aktualiausią informaciją, susijusią su COVID-19 infekcija, galima rasti adresu: www.koronastop.lrv.lt
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
