Sveikata

Sniego nepagailėjusi pastaroji para žmones privertė imti kastuvus ir gerokai padirbėti. Draudikai pastebi, kad nuo sniego nukentėjo automobiliai, pastatai, žmonių sveikata. Iškritus gausiam sniegui padaugėjo raiščių patempimų, išnirimų ir galūnių traumų. Šeimos gydytojas sako, kad sniego kasimas ir valymas ypač pavojingas tiems, kurie stokoja fizinio aktyvumo bei kelia sniegą netausodami sveikatos. Pasak šeimos gydytojo Juliaus Dabkaus, sniego kasimas savaime nėra žalingas sveikatai.

Genai ir amžius – vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių prostatos vėžio atsiradimą. Rugsėjo 15-ąją minint pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną, „Eurovaistinės“ farmacininkas Eimantas Skalandis teigia, kad taikydamas profilaktines priemones vyras gali nesusirgti ar ilgam atitolinti šios ligos grėsmę. Pradėti rūpintis savimi galima nuo prostatos vėžiui prevencinį poveikį turinčių vitaminų ir veikliųjų medžiagų vartojimo, rašoma pranešime spaudai.

Per praėjusią parą nustatyti 746 nauji COVID-19 atvejai, mirė vienas žmogus, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 568, antrą – 161, trečią – 17 žmonių. Ligoninėse gydomi 164 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 209,9 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis kiek sumažėjo ir šiuo metu siekia 17,5 procento.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose atidaromas naujas korpusas, skirtas vaikams ir paaugliams gydyti. Šalia Vaikų ligoninės pastatytame naujame korpuse jau veikia Vaikų psichiatrijos, neurologijos skyrius, Paauglių psichiatrijos ir krizių intervencijos, Ankstyvosios reabilitacijos skyrius.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d.) jis buvo mažesnis – 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv.

Rolandas šiuo metu šypsosi ir džiaugiasi nauju sveiko gyvenimo etapu. Dar prieš kelis mėnesius vyras nežinojo, ar medikams pavyks išgelbėti jo gyvybę. „Pacientui diagnozuota pažengusi kepenų cirozė su visomis galimomis jos komplikacijomis, žymiu kepenų funkcijos nepakankamumu ir inkstų pažaida, reikalaujančia pakaitinės inkstų terapijos“, – apie Rolando būklę pasakoja Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc. dr. Irena Valantienė.

Dažniausiai senjorai vaistinėse konsultuojasi dėl lėtinių ligų, aukšto kraujospūdžio, sąnarių, cholesterolio ar nemigos problemų, pastebi farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, taip pat vis daugiau senjorų klausia vaistininkų patarimų, kaip stiprinti imunitetą ir bendrai jaustis geriau.

Per praėjusią parą nustatyti 45 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 40, antrą – penki žmonės. Ligoninėse gydomi 163 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų dešimt – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 203,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis išliko nepakitęs ir šiuo metu siekia 18,5 procento.

Gydytojo kabinete šiuo metu dažniausiai skundžiamasi nuovargiu, energijos trūkumu, sumažėjusiu darbingumu, sunkumu susikoncentruoti, dažnesniu sirgimu peršalimo ligomis, virškinamojo trakto sutrikimais. Apie negalavimus galinčius palengvinti sezoninius maisto produktus ir maisto papildus pacientai dažniausiai ir teiraujasi. Gydytoja Rasita Kybartienė įvardija, kokių vitaminų bei mineralų organizmui reikia atėjus žiemai.

Kauno klinikos ruošiasi už 3,5 mln. eurų rekonstruoti pastatą, kuriame įsikurs įstaigos informacinių technologijų ir duomenų analitikos padaliniai. „Ligoninėje plečiantis informacinėms technologijoms ir augant duomenų analitikos poreikiui, nuspręsta rekonstruoti buitinės paskirties pastatą, kuris jau mažiausiai dešimtmetį yra nenaudojamas, ir pritaikyti jį šioms veikloms“, – BNS atsiųstame komentare teigė Kauno klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Daugybė žmonių tvirtai įsitikinę, kad širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai dažniau juntami šiltuoju metų sezonu. Visgi sveikatos priežiūros specialistai tvirtina, jog atėjus šalčiams šių ligų rizika niekur nedingsta. Šeimos gydytoja Živilė Bielskienė aiškina galimas to priežastis. „Yra tyrimų, rodančių, kad sergamumas kardiovaskulinės sistemos ligomis žiemos metu yra netgi didesnis nei vasarą.

Dar tik pirmus žingsnius šalyje pradedančios srities – gyvensenos medicinos – studijų vadovas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Tomas Vaičiūnas atviravo, kad šiuo keliu jį paskatino eiti asmeninė patirtis. Nuo paauglystės turėjęs problemų su virškinimo sistema vyras nuo kasdienių skausmų ir diskomforto išsivadavo visiškai atsisakęs pieno produktų.

Išgirdus žodį „bakterijos“ ko gero dažnas pagalvoja apie organizmui žalingus mikroorganizmus, kurie sukelia ligas ar infekcijas. Tačiau ne visos bakterijos yra blogos, atvirkščiai – kai mūsų organizme ima trūkti gerųjų bakterijų, gali susilpnėti imunitetas ir dažniau pulti peršalimo ligos. „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Greta Maksimavičiūtė pataria, kaip atpažinti gerųjų bakterijų trūkumą organizme ir kaip padėti savo imunitetui šaltuoju metų laiku.

Per praėjusią parą nustatyti 53 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 43, antrą – devyni, trečią – vienas žmogus. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 202,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat paaugo ir šiuo metu siekia 18,5 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Mažakraujystė (kitaip – anemija) – klastinga liga, galinti lėtai alinti organizmą žmogui apie tai nieko nė neįtariant. Nors anemija dažniausiai užklumpa vaisingo amžiaus moteris, kai kada, ypač jei diagnozuojama vyrams, ši būklė gali išduoti ir kitas klastingas ligas, pavyzdžiui, vėžį. Plačiau apie mažakraujystę ir jos gydymo būdus papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulys.

Sergantiesiems retomis ligomis ir juos prižiūrintiems specialistams neretai tenka nueiti kryžiaus kelius norint iškovoti paciento bilietą gyvenimui. Nors gydymo galimybės kaip reikiant pažengusios, trūksta ne tik lėšų, bet lankstesnių atsakingų institucijų sprendimų. Pasak medikų, nėra normalu, kad šeimos išgelbėti jų vaikų gyvybėms turi prašyti geros valios žmonių aukos. Nors Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad viskas gražiai reglamentuota ir veikia, gydytojai pasakoja kitokią realybę.

Eilės sveikatos sistemoje – sena kaip žemė problema, po pandemijos tik dar labai išryškėjusi. Ministerija akcentuoja, kad vienos priežasties čia nėra, tad ir bėdai spręsti burtų lazdelės nepakaks. Vis tik konstatuojama, kad pasitempti turėtų net tik gydymo įstaigos, bet ir patys pacientai. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad bandant pažaboti eiles sveikatos sektoriuje ir patys gydytojai vieną po kito vardija pasiūlymus, kaip būtų galima efektyvinti jų darbą.

Per praėjusią parą nustatyti 427 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 329, antrą – 92, trečią – šeši žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 200,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis sumažėjo ir šiuo metu siekia 18,3 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Karščiavimas – tai simptomas, su kuriuo yra tekę susidurti kone kiekvienam. Pakilus temperatūrai gali atsirasti noras kuo greičiau namų vaistinėlėje ieškoti vaistų nuo karščiavimo, tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė pataria neskubėti ir primena, kad vaistais malšinti temperatūrą patartina tik nuo 38 laipsnių. Ji dalinasi praktiniais patarimais, kaip iki tol gintis nuo karščiavimo.

Per pasaulį besiritanti peršalimo ligų ir gripo banga pasiekė ir Lietuvą. Pacientai plūsta pas gydytojus, o specialistai net keliose savivaldybėse jau svarsto skelbti gripo epidemiją. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis įspėja, kad grėsmė, jog šis peršalimo ligų sezonas bus ypač sunkus – didžiulė.  Pašnekovas akcentavo, kad virusas nepažįsta sienų, nežino ir tautybių.

Užsitęsęs nuovargis, suprastėjusi atmintis, miego sutrikimai ir nuotaikų svyravimai. Tai vieni dažniausių pokovidinio sindromo simptomų, dėl kurių koronavirusu persirgę žmonės ieško pagalbos vaistinėse, pasakoja farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji dalinasi patarimais, kokie vitaminai gali padėti palengvinti šiuos varginančius simptomus, bei pasakoja, kaip juos derinti tarpusavyje.

Aterosklerozė, dar vadinama kraujagyslių siaurėjimu, yra arterijų liga, kuriai vystantis riebalai ir kalcis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, sudaro aterosklerozines plokšteles ir taip trukdo pratekėti kraujui. Ligos laiku nepastebėjus arba jos negydant, aterosklerozė gali sukelti širdies, kojų skausmus, taip pat neurologinius simptomus – galvos skausmą ir svaigimą, o aterosklerozinei plokštelei plyšus ir krešuliui užkimšus arterijos spindį – miokardo infarktą arba galvos smegenų insultą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad šiemet užregistruota kur kas daugiau skarlatinos atvejų nei pernai. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad priešpandeminiu laikotarpiu – 2019 m. – susirgimų skarlatina buvo užfiksuota nepalyginamai daugiau. „Daugiametė sergamumo skarlatina analizė rodo, kad sergančiųjų išauga šaltuoju metų laikotarpiu.

Gyvenimo etapą, prieš sužinant, kad serga pirmo tipo cukriniu diabetu, pacientė Laura prisimena kaip tamsų ir labai niūrų. „Pastebėjau, kad pradėjau labai daug valgyti, o svoris krito, energijos taip pat neturėjau, išgerdavau penkis litrus vandens, bet troškulys vis tiek kankindavo, – pasakoja Laura. – Jaučiausi pavargusi, nelaiminga, visada suirzusi.

Per praėjusią parą nustatyti 434 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 311, antrą – 116, trečią – septyni žmonės Ligoninėse gydomi 174 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų dešimt – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 196,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis sumažėjo ir šiuo metu siekia 18,8 procento.

Skubantiems ir po ilgos darbo dienos pavargusiems žmonėms kiekvienas laukimas eilėje prie kasos ar konkretaus vaisto ieškojimas skirtingose vaistinėse gali išties apsunkinti vakarą ar sugadinti nuotaiką. Visgi „Eurovaistinė“ primena, tokių situacijų galima išvengti, nes vaistininkai teikia konsultacijas telefonu, kurių metu galima ne tik rezervuoti vaistus atsiėmimui vaistinėje, bet ir pasikonsultuoti sveikatos klausimais.

Šlapimo pūslės uždegimą, dar kitaip vadinamą cistitu, dažnu atveju sukelia bakterijos, tačiau žiemą juo susirgti galima paprasčiausiai peršalus kojas, pasakoja farmacininkė Fausta Barisevičienė. Ji dalinasi naudingais praktiniais patarimais, kurie palengvins šlapimo pūslės uždegimo skausmus ir padės greičiau pasijusti gerai.

Daug batalijų sukėlusios Farmacijos įstatymo pataisos Seime sulaukė daugumos parlamentarų palaikymo. Vis tik pacientai įsigąsdinę, kad nuo kitų metų nebegaus jiems reikiamų vaistų. Taip pat ir vaistų gamintojai perspėja, jog dėl to iš kompensuojamųjų vaistų kainyno gali iškristi daugiau medikamentų. Įstatymo pataisoms pritarta 89 Seimo nariams balsavus „už“, vienam – „prieš“ ir 23 susilaikius.

Pirmą kartą Lietuvoje VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Intervencinės radiologijos skyriuje intervenciniai radiologai kartu su intervenciniais kardiologais atliko unikalią procedūrą. Tai yra pagrindinės ir stambiausios kūno arterijos – aortos – padengimas dengtu stentu (stentgraftu) dėl jos išsiplėtimo krūtininėje ir pilvinėje dalyje.

Per praėjusią parą nustatyti 486 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 372, antrą – 108, trečią – šeši žmonės Ligoninėse gydomas 181 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 191,2 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis sumažėjo ir šiuo metu siekia 19,1 procento.

Lietuvoje vis dar trūksta dalies vaistų, ypač vaikams skirtų sirupų, miltelių, kitų preparatų peršalimo simptomams gydyti ar dalies antibiotikų. Farmacininkai kaltina valdžią, kad ši per griežtai kontroliuoja vaistų rinką dėl to esą dalis gamintojų į Lietuvą preparatų neveža, o valdžia atkerta, kad sandėliuose vaistų yra ir verslininkų elgesį vadina šantažu prieš farmacijos įstatymo pakeitimus, kurių greitai imsis Seimas.

Medikai, Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojai sveikina Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymą numatyti baudas už jų garbės ir orumo įžeidimą. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Skubios pagalbos specialistė Akvilė Sabaliauskaitė sako, kad medikai dažnai susiduria su, pavyzdžiui, neblaivių asmenų įžeidinėjimais teikiant pagalbą, kartais ir su fiziniu smurtu.

Daugelis gyventojų yra sutikę tikrai gerų ir rūpestingų gydytojų. Tačiau ne vienas susidūrė ir su jų abejingumu, mirtinomis klaidomis ir, žinoma, ilgiausiomis eilėmis norint patekti pas specialistus. Kitaip nei paprasti darbuotojai, beveik visi Lietuvos gydytojai dirba bent du darbus. Yra ir tokių, kurie sugeba dirbti 11 (vienuolikoje!) darboviečių vienu metu. Ir niekas netikrina, ar jie neviršija leidžiamo darbo krūvio.

Sergamumas gripu ir vadinamosiomis peršalimo ligomis tuoj pasieks epideminį lygį – kai kurioms savivaldybės specialistai jau netrukus rekomenduos skelbti epidemiją. O šalies ligoninėse prie priėmimų skyriaus jau rikiuojasi eilės. Tiesa, gydytojai prašo pacientų apsiginkluoti kantrybe mat apžiūros ligoninių priėmimuose kai kur gali tekti palaukti net apie šešias valandas. Tad ir sau ir vaikams, gydytojai pataria pasiimti maisto, ir gėrimų.

Cholesterolis – tai riebios konsistencijos medžiaga, esanti mūsų ląstelėse. Cholesterolis reikalingas kai kurių hormonų, vitamino D sintezei, taip pat jis yra svarbus visų ląstelių membranų komponentas ir atlieka kitas mūsų organizmui svarbias funkcijas. Apie du trečdalius cholesterolio gaminama mūsų organizme, daugiausia kepenų ląstelėse, tačiau jo gauname ir su maistu. Nors cholesterolis yra būtinas mūsų organizmui, per didelis jo kiekis gali pakenkti.

Kiekvienas žmogus yra unikalus – nuo jo genetinių savybių iki gyvenimo būdo ir gyvenamosios aplinkos. Šių skirtumų supratimas lemia personalizuotos sveikatos priežiūros, kurios pagrindinis tikslas – atliepti individualius paciento poreikius, vystymąsi. Personalizuota medicina yra sveikatos sistemos ateitis, reikšminga visiems jos dalyviams. Pasak prof. dr.

Pirmoji gruodžio savaitė jau spėjo pademonstruoti stipriai išaugusį peršalimo ligų skaičių. „Eurovaistinės“ duomenimis, vien per pirmąsias gruodžio mėnesio dienas žmonės įsigijo net 44 proc. daugiau nereceptinių vaistų nuo peršalimo ligų negu pernai tokiu pat metu. Taip pat visoje šalyje stebint augančius gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičius, vaistinėse vis dažniau įsigijami receptiniai preparatai gripui, gyventojai skuba skiepytis.

Pilvos aortos aneurizmai gydyti implantuotas pirmasis tokio tipo individualiai sukurtas stentas Baltijos šalyse, skelbia Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Pažymima, kad tai – didelis privalumas tiek pacientui, tiek operuojančiam gydytojui, tiek visai operacinės komandai.

Vaistų gamintojų asociacija (VGA) ir Lygiagretaus vaistų importo asociacija (LVIA) įspėja, kad rengiantis priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus nebuvo pakankamai įvertinta jų neigiama įtaka pacientams ir vaistų rinkai. Jų skaičiavimais, jei kitąmet antrojo pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainynas būtų ruošiamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą įstatymo projektą, pagal pesimistiškiausią scenarijų kompensavimo sistemoje būtų 38 proc. mažiau vaistų nei ankstesniame kainyne.

Per praėjusią parą nustatyti 554 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 391, antrą – 148, trečią – 14, ketvirtą – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 159 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 183,8 atvejo.

Seimas nenusiteikęs leisti vaistininkų padėjėjams, vadinamiesiems farmakotechnikams, dalyje vaistinių dirbti savarankiškai ilgiau nei iki 2023-ųjų liepos, kaip dabar numato įstatymas.

Pastaruoju metu vis daugiau pacientų negali vaistinėse rasti jiems būtinų vaistų. Priežastys – trikdžiai jų gamyboje ir trūkinėjanti tiekimo grandinė, tačiau ministras Arūnas Dulkys tikino, kad daugiau nei pusė trūkstamų vaistų guli sandėliuose.  TV3 žinių „Dienos komentare“ medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė pasakė, kaip viskas yra iš tiesų. Kokių vaistų šiuo metu trūksta labiausiai? Įvairiausių. Dažniausiai skundžiamasi, kad trūksta antibiotikų tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Atėjus šaltajam sezonui traumatologams prasideda tikras darbymetis. Slidžiais takais vaikščiojantys žmonės ne visuomet išsilaiko ant kojų, o kritimas neretai baigiasi skaudžiais sužalojimais arba kaulų lūžiais. Tiesa, mokslininkai antrina statistikai: moterims kaulai lūžta gerokai dažniau nei vyrams, net ir vyresnio amžiaus, arba jaunimui.  „Vyresnio amžiaus žmonėms kaulų lūžiai yra ne tik dažnesni, bet ir sunkiau gydomi.

Naujųjų metų pacientai paprastai laukia su nerimu, nes tuomet įsigalioja naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas, o jame vaistų nuolat mažėja. Dėl to kai kurie gyventojai, norėdami tęsti jiems pasiteisinusį gydymą, už medikamentus yra priversti susimokėti iš savo lėšų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, susitikęs su medikų ir gydymo įstaigų organizacijomis, akcentavo, kad reikia stiprinti sveikatos priežiūros institucijų konsultacinę funkciją, taip didinant pagalbą medikams ir įstaigoms bei užtikrinant kokybiškas paslaugas pacientams, rašoma pranešime spaudai.

Peršalimo ligų sezonas įsibėgėja – šiemet kaip niekada anksti prabilta apie tai, kad jau gali prireikti skelbti gripo epidemiją, ypač didelę sergančiųjų dalį sudaro vaikai. Pačios ligoninės jau įspėja apsišarvuoti kantrybe, mat atvykus pagalbos į priėmimo skyrių gali prireikti laukti ir šešias valandas. Štai Klaipėdos vaikų ligoninė dar pirmadienį pasidalino įspėjimu, kad šiuo metu susiruošus vykti į priėmimo skyrių reikėtų nusiteikti palaukti.

Lietuvoje vis daugėjant gripo ir peršalimo ligų atvejų specialistai prabilo, kur situacija sudėtingiausia. Jei sergamumas nemažės, įspėjama, kad gripo epidemija artimiausiu metu gali būti skelbiama dviejuose šalies rajonuose.  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) paskelbė, kad epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 8-iose savivaldybėse: Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav.

Visą savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) viešėjo kolegos iš Kyjivo – chirurgai iš Nacionalinio vėžio instituto. Jie pasakoja, kad skrandžio vėžys Ukrainoje užima aštuntą vietą statistinėje piktybinių navikų lentelėje ir tikisi glaudesnio bendradarbiavimo ateityje.

Per praėjusią parą nustatyta 860 naujų COVID-19 atvejų, fiksuotos dvi mirtys, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 644, antrą – 199, trečią – 17 žmonių. Ligoninėse gydomi 156 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 174,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis sumažėjo ir šiuo metu siekia 20,2 procento.