Nors Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paruošta reforma – ne už kalnų ir įsigalios liepos 1 d., patys GMP darbuotojai stokoja entuziazmo pažymėdami, kad nieko pasiekta nebus, jei visų pirma nebus pradėti rūšiuoti iškvietimai.
Štai GMP aktualijoms aptarti skirtoje konferencijoje pirmadienį Seime medikai pasidalino pavyzdžiu, kaip su tuo tvarkomasi Latvijoje. Rugsėjo pabaigoje kaimyninėje šalyje apsilankę ir ten veikiančia sistema domėjęsi greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai atkreipė dėmesį, kad Latvijoje yra vykstama tik į iš tiesų skubiosios pagalbos reikalaujančius iškvietimus.
„Skambučiai yra kruopščiai rūšiuojami ir aptarnaujami tik skubūs ir gyvybei pavojingi iškvietimai. Lietuvoje gi važiuojame į visus iškvietimus, kad ir kaip absurdiškai jie skambėtų. Ir daug pinigų suvalgo vien įvairių keistų kvietimų aptarnavimas.
Latvijoje nepasitvirtinus skubios pagalbos faktui, paslauga apmokestinama 70 eurų mokesčiu. Tai reiškia, kad pacientui prašant pagalbos ir dispečeriui įvertinus, kad į tokį iškvietimą pagalba turėtų nevažiuoti, bet jis primygtinai reikalauja, brigada išsiunčiama, bet jei nepasitvirtina skubios pagalbos faktas, išsiunčiama 70 eurų sąskaita. Tai atlieka mokesčių inspekcija“, – pasakojo Andrius Plonis.
Įprato kviesti greitukę be didesnio reikalo
„Solidarumo“ pirmininkė Jolanta Keburienė portalui tv3.lt konstatavo, kad gyventojai pas mus per daug išlepę ir dažniau greitąją medicinos pagalbą kviečia be reikalo.
„Esame įpratę naudotis, nes tai yra už dyką ir būna taip, kad pravažinėji visą parą neišlipdamas iš automobilio, bet tuo pačiu metu ir neatsidarydamas medikamentų dėžės – paprastai iš tų vaistų, kuriuos žmogus turi vaistinėlėje, sukomplektuoji, ką jis turi išgerti. Tai yra mūsų brangių resursų švaistymas.
Ir nežinau, kuri valstybė yra tokia turtinga, kad leistų automobiliui, aprūpintam įranga, ir kvalifikuotam medicinos personalui važinėti po namus ir dalinti kažkokius patarimus“, – komentavo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad vien brigadų didinimo nepakaks, jei nebus sutvarkyti šie dalykai. J. Keburienės teigimu, idėjai, kad reiktų apmokestinti GMP iškvietimus, kai nėra skubiosios pagalbos fakto, pritaria daug politikų, tačiau sunku įsivaizduoti, jog kas imtųsi tai paversti realybe.
Parlamentaras Linas Slušnys teigė, kad idėja rūšiuoti skubiosios pagalbos skambučius jį nudžiugino. „Turiu viltį, kad pradėsime tą daryti. Manau, tikrai reikia įvesti mokestį, kuris bent atgrasytų kviesti be reikalo. Aš į tai žiūriu ne kaip į paciento mušimą, bet turi būti pagalba specialistui. Tai yra pagalbos mokestis.
Žmonės privalo išmokti planuoti ir galvoti apie savo sveikatą. Ir tai nėra GMP pareiga. Niekas to neuždraudžia, atvažiuosime su malonumu, tik tiek, kad Latvijoje taikoma suma yra juokinga, nes greitosios pagalbos vienas vizitas yra gerokai brangesnis“, – kalbėjo jis Seime.
Stebina atlyginimų skirtumai
Lygindamas situaciją Lietuvoje ir Latvijoje A. Plonis taip pat atkreipė dėmesį, kad Latvijoje yra vienas GMP valdymo organas vienas – įsikūręs Rygoje, čia yra ir įsikūrusi pagrindinė dispečerinė, atsarginė yra Daugpilyje. Viską koordinuoja ir GMP darbą reguliuoja dispečeris. Iš viso šalyje dirba 195 brigados 107 vietose.
„Kas yra įdomu, ko nėra Lietuvoje, yra 15 didesnių stotelių vaistų ir medicininės įrangos papildymui. Tai reiškia, kad ne kiekvienoje įstaigoje yra vaistų kambariai, vaistų spintos, bet vykstant iš vieno miesto į kitą galima sustoti stotelėje ir pasipildyti, ko reikia“, – kalbėjo jis.
Stebina ir atlyginimų skirtumai. A. Plonio pastebėjimu, Latvijoje darbuotojai dalinosi, kad brigados vadovas „į rankas“ uždirba 1800 eurų, antrasis brigados narys – 1400 eurų, vairuotojas – 1200 eurų. Palyginimui skubiosios pagalbos specialistė Valda Kiburienė nurodė, kad jos atlyginimas „ant popieriaus“ siekia 1200 eurų.
Profesinės sąjungos atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Latvijoje visiems GMP darbuotojams galioja tokios pačios socialinės garantijos kaip statutiniams pareigūnams.
„Tai reiškia, kad į pensiją išleidžiami sulaukus 55 metų su sąlyga, kad bent paskutinius 5 metus pilnu krūviu buvo dirbta greitojoje pagalboje. Pas mus tokio apribojimo nėra ir galima dirbti iki senatvės, o jei sveikatos yra, tai kiek norime“, – sakė jis.
Automobilių nusidėvėjimas yra katastrofiškas
Latvijoje galioja greitosios pagalbos įstatymas, kuris reglamentuoja, kaip konkrečiai turi atrodyti automobilis, kokiomis spalvomis turi būti nudažytas, koks turėtų būti pravažumo lygis.
„Mes tuo metu turime pigiausius automobilius, kurie varomi tik priekiniais ratais, kas rajonui visiškai netinkama, važiuojame kaimuose, žvyrkeliais, pusnynais ir panašiai. Tuomet dažniausiai statome automobilį ir einame pėsčiomis. Tai pas latvius yra būtina sąlyga, kad būtų visi varomi ratai ir padidinto pravažumo lygis“, – kalbėjo A. Plonis.
Kai Latvijoje automobilių parkas atnaujinamas kas 5 metus, jis konstatavo, kad Lietuvoje automobilių nusidėvėjimas yra katastrofiškas: „Jei automobilių mums Vyriausybė ar ministerija šiemet nenupirks, tai kitais metais greičiausiai gal eisime pėsčiomis. Tie, kurie buvo pirkti prieš 4 metus, jie jau nuvažiavo po pusę milijono kilometrų.“
Taip pat siekiant sudrausminti pacientus GMP automobilio priekyje ir salone yra kameros.
Viceministrė: po pandemijos padaugėjo agresijos prieš medikus atvejų
Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė neslėpė, kad po COVID-19 pandemijos Lietuvoje padaugėjo agresyvių marginalių asmenų, nuo kurių jau reikia saugoti medikus. Anot jos, atėjo laikas pasirūpinti medikų teisėmis.
„Kažkada pacientų teisės buvo labai ant bangos, buvo labai stiprus dalykas. Praėjo pusantros generacijos, 25 metai, pacientų teisėms buvo skirtas didelis dėmesys (...) ir dabar pasirodė, kad medikus reikia ginti nuo pacientų. Dabar turime visai kitą visuomenės brandą ir ją padiktavo COVID-19“, – per konferenciją kalbėjo ji.
Konferencijoje dalyvavęs opozicinės Demokratų frakcijos narys Tomas Tomilinas užsiminė, kad politikai svarsto GMP medikams įstatyme numatyti socialinių ir saugumo garantijų užtikrinimą.
Pasak viceministrės, per kelerius metus visuomenėse marginalų skaičius išaugo keliskart: „Jeigu anksčiau turėdavo 3 proc. marginalų, taip socialiniai mokslai mums sakydavo, po COVID-19 yra 10–15 proc. marginalų. Mūsų ligoninės su savo saugos tarnybomis susiduria su labai didelėmis problemomis, jau reikia saugoti medikus.“
Pasak D. Jankauskienės, pradėta GMP reforma turėtų paliesti ir medikų socialinių garantijų, saugumo užtikrinimo klausimus.
„Ilgą laiką greitosios medicinos pagalbos netvarkymas ir priklausymas savivaldybėms sukėlė chroninę ligą, kurią dabar reikia gydyti“, – teigė viceministrė.
Anot jos, po skaudaus įvykio, kai mirė medikas, sudaryta darbo grupė turėtų pasiūlyti, kaip tobulinti gelbėjimo tarnybų sąveiką. Sveikatos apsaugos viceministrės teigimu, dalį problemų greičiau išspręsti leis ir centralizuotos GMP tarnybos sukūrimas.
GMP pertvarka – nuo liepos
Vyriausybė ir Seimas yra nusprendę pertvarkyti GMP sistemą: nuo kitų metų liepos vietoj atskirų savarankiškai dirbančių GMP stočių pradės veikti viena tarnyba su penkiais padaliniais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 GMP paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, kurių savininkų teises ir pareigas įgyvendina savivaldybių tarybos, 30 gydymo įstaigų greitosios pagalbos padalinių bei dvi privačios GMP stotys. Jose dirba 239 brigados, iš viso 2782 darbuotojai.
„Turime labai didelius netolygumus, vienos brigados išvažiuoja dešimt kartų mažiau, kitos – dešimt kartų daugiau, turime 1 mln. skambučių, iš jų penktadalis yra šeimos gydytojo kompetencijoje, dalis yra pervežimų“, – pasakojo D. Jankauskienė.
Pagrindinis reformos tikslas yra laiku suteikti GMP paslaugas: greitoji pagalba pacientą turėtų pasiekti iki 15 minučių mieste ir iki 25 minučių atokiausiai gyvenamose vietovėse.
Viceministrės duomenimis, šiuo metu greitosios pagalbos medikai mieste į iškvietimo vietą vidutiniškai atvyksta per 11 minučių ir per 30 minučių – kaime. Be to, yra 5 proc. teritorijų, kurios nepasiekiamos, ten gyvena apie 150 tūkst. gyventojų.
Jos teigimu, šiuo metu vyksta atskirų GMP stočių savininko teisių perėmimas iš savivaldybių. Kol kas tokių sprendimų nėra priėmusios trys savivaldybės: Vilniaus ir Klaipėdos miestų bei Alytaus rajono. Tikimasi, kad iki šio mėnesio pabaigos šis procesas bus baigtas.
Planuojama, kad kitų metų pradžioje visi GMP darbuotojai gaus įspėjimo lapelius apie tai, kad keisis jų darbo sąlygos: „Saugosime kiekvieną darbuotoją, nes jų trūksta.“
Ji pranešė, kad reformai numatoma skirti apie 50 mln. eurų – bus perkami greitosios pagalbos automobiliai, pritaikomos naujos patalpos, kuriama bendra IT sistema ir pan.
Valstybinė ligonių kasa GMP išlaikyti šiemet skyrė 91 mln. eurų, kitąmet tam numatoma tam 98,5 mln. eurų.
ble t visai kaip su baidžiauninkais elgiasi :D
