Sveikata

Lietuvoje startuoja naujas peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 sezonas. Šalį jau pasiekė naujoms atmainoms pritaikyti skiepai, tad didžiausios rizikos gyventojai raginami paskubėti skiepytis. Pasiskiepyti nuo abiejų ligų galima ir vienu kartu, bet naujovė ta, kad vakciną nuo gripo nemokamai galės gauti ir 2–7 metų amžiaus vaikai.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) svarstymui taikyti baudas apie neatvykimą pas gydytoją nepranešusiems pacientams. Anot jos, siekiant mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, derėtų mąstyti apie žmonių gerovę. „Vertinčiau labai neigiamai tokį pasiūlymą. Nepasimokome iš pandemijos valdymo klaidų.

Antradienį Seimas svarstys įstatymo projektą, kuriuo siūloma įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines į visuotinę informacinę sistemą – Kompetencijų platformą – teikti duomenis apie jose dirbančius asmens sveikatos priežiūros specialistus. Pareigos nepaisančioms įstaigoms įstatymo projekte numatyta ir nuobauda – asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimo stabdymas.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) bus pristatyta šio žiemos sezono skiepijimo strategija – galimybė skiepytis nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu, taip pat šių metų šaltajam laikotarpiui įsigytų vakcinų skaičius. Nors gripo sezonas dar neprasidėjo, pastaruoju metu Lietuvoje augo užsikrėtimų koronavirusu skaičius –pirmąją rugsėjo savaitę Lietuvoje registruoti 2799 COVID-19 užsikrėtę pacientai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

Gydytojai psichiatrai atvirai pasakoja, kad šiais laikais dažniau susiduria su tokiomis psichikos sveikatos būklėmis kaip psichozė. Gydytojas psichiatras ir Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius sako, kad kartais psichozę gali sukelti ir vienkartinis draudžiamų cheminių medžiagų vartojimas.

Rudenėjant, Užimtumo tarnybą (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiekė trijų skirtingų sveikatos apsaugos įstaigų pranešimai apie numatomus darbuotojų grupių atleidimus iš darbo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos apie tai įspėjo 37 savo darbuotojus, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinika – 43, o Kaune esanti viešoji įstaiga – LSMU Kauno ligoninė – vienu darbuotoju mažiau nei anksčiau paminėta klinika.

Nuo sepsio kas 2,8 sekundes pasaulyje miršta vienas žmogus. Kiekvienais metais suserga nuo 47 iki 50 mln. žmonių visame pasaulyje, o iš jų miršta mažiausiai 11 milijonų. Kasmet rugsėjo 13-ąją minint Pasaulinę sepsio medikai priminė, ką reikia žinoti apie šią gyvybei pavojingą būklę. Pasak VU MF SMVT Anesteziologijos ir reanimatologijos grupės koordinatorės Mildos Kančytės, sepsiu gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties, rasės ar gyvenamo regiono.

Siekiant pritraukti į Klaipėdą aukštos kvalifikacijos specialistus numatoma didinti finansavimą, skirtą paskatoms, skelbia miesto savivaldybė. Nurodoma, kad jos tarybai teikiamas sprendimo projektas, kuriame siūloma išmoką vienam asmeniui didinti nuo 2400 iki 5400 eurų. Taip pat pildomas prioritetinių specialybių, galinčių pretenduoti į šį finansavimą, sąrašas – įtraukti ir medikai, atvyksiantys dirbti į Savivaldybei pavaldžias sveikatos priežiūros įstaigas.

Vėžys – nelaukiama ir visą žmogaus gyvenimą supurtanti diagnozė. Tačiau dalimi atveju ligai galima užbėgti už akių, jei žinai, kad riziką susirgti vėžiu paveldėjai. Šiandien medikai džiaugiasi turėdami ypač pažangias ištyrimo galimybes, vis tik kartu valdžios atstovų prašo pagerinti sąlygas, kad genetiniai tyrimai būtų prieinami kuo daugiau žmonių. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof.

Kauno klinikose, pirmojoje ir kol kas vienintelėje ligoninėje Lietuvoje, įdiegtas ir pradėtas taikyti naujas pozitronų emisijos tomografijos tyrimas, skirtas tiksliau diagnozuoti prostatos vėžio stadiją ir veiksmingiau parinkti reikalingą gydymą. Atliekant pozitronų emisijos tomografijos tyrimą su prostatos specifiniu membranos antigenu (PET/KT PSMA), galima įvertinti ligos išplitimą, ligos atsinaujinimą ir suteikti galimybę taikyti naujus gydymo metodus.

Minėdami Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną, ligonių kasų specialistai primena apie Lietuvoje vykdomą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamą Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą ir kviečia vyrus nuo 50 iki 69 metų imtinai ir vyrus nuo 45 metų, jei jų tėvai ir broliai sirgo prostatos vėžiu, pasitikrinti sveikatą pagal šią programą. Programa padeda kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį, kai ligos gydymas gali būti efektyvus.

Netrukus pasirodys naujos kartos COVID-19 vakcinos, kurioms visiškai nereikia adatų. Nauji tyrimai rodo ketverius metus kurtos nosies purškalo pagrindo (intranazalinės) vakcinos potencialą, skelbia portalas „IFL Science“. Šis metodas sukuria imuninį atsaką ten, kur virusas paprastai patenka į organizmą: nosyje.

Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje periodontitu serga aštuoni iš dešimties vyresnių nei 35 metų žmonių. Ši klastinga liga gali sukelti rimtų padarinių, kaip dantenų atsitraukimas, kraujavimas, o bene skaudžiausias padarinys – dantų netekimas. Gydytojai specialistai perspėja, kad daug bėdų kyla, kai žmonės kreipiasi per vėlai.  O gydymas – brangus: privačiose klinikose kainos prasideda nuo kelių šimtų eurų ir gali viršyti tūkstančius.

Vienas žmogus Naujajame Hampšyre (JAV) mirė nuo rytų arklių encefalito (EEE) – retos uodų platinamos ligos. Tuo tarpu Europoje padaugėjo keleto labiau paplitusių ligų atvejų.

Ekspertai įspėja – COVID-19 atvejų skaičiai toliau auga, o sergamumo gripu bei kitomis infekcijomis pakilimas dar tik laukia. Kokį sezoną mums žada baigiantis praūžti gripas Pietų pusrutulyje ir kaip saugotis? Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, vertinant bendrą viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pakilimą, jis yra panašus į buvusius iki pandemijos, tačiau situacija dėl COVID-19 nėra eilinė.

Dėl eilių pas medikus netrumpėjimo ne vienus metus pabarami ir patys pacientai. Skaičiuojama, kad kai kur net kone 20–30 proc. pacientų neatvyksta į vizitą pas gydytoją apie tai iš anksto neįspėję. Tačiau dabar aiškėja, kad neretai taip nutinka ne dėl piktos valios – pasirodo, atšaukti vizitą pas gydytoją gali tapti ne mažesne užduotimi, nei pas jį užsiregistruoti.

Sunkumas kojose, skausmas, patinimas – visa tai ne tik estetiškai varginančios, bet ir labai pavojingos ligos – venų varikozės – simptomai. Skaičiuojama, kad 40–60 proc. populiacijos patiria problemas dėl venų, daliai jų nesigydant laukia tragiškos pasekmės. VUL Santaros klinikų gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas konstatavo, kad venų varikozė visuomenėje gerai žinoma ir plačiai paplitusi liga. Moterys – didesnėje rizikos grupėje Pasak jo, 40–60 proc.

30 tūkstančių eurų į rankas – tokią premiją mokės Alytaus savivaldybė kiekvienam atvykstančiam trūkstamos specialybės gydytojui. Pinigų dalybų miestas ėmėsi neapsikentęs medikų trūkumo. Naujiena iškart davė rezultatų – solidi išmoka į Alytų jau priviliojo vieną urologą. Penkiaženkles sumas jau siūlo ne vienas regionas, visgi gydytojai pabrėžia, kad vienkartinė išmoka nėra panacėja, o ir savivaldybių iždai gali greitai išsekti.

Kepenų cirozė – lėtinis kepenų randėjimas, kuriam progresuojant organas gali visiškai numirti. Nors įprastai manoma, kad šia liga labiausiai rizikuoja susirgti piktnaudžiaujantys alkoholiu, nemažai kepenų cirozės atvejų sąlygoja virusiniai hepatitai. Nors kepenų cirozė nepagydoma, gera žinia, pašalinus ligos kaltininką procesą galima kiek sulėtinti. Kaip pasakojo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. habil. dr.

Institucijoms toliau ieškant sprendimų, kaip mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius pripažįsta, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą nepranešusiems pacientams taikyti baudas. Vis dėlto, tai būtų kraštutinis sprendimas, pažymi viceministras. „Baudos variantas visąlaik sklando mūsų galvose ir tai yra vienas iš variantų, kurį galima būtų taikyti.

Vilniuje, Katedros aikštėje, šeštadienį vyks socialinė akcija, skirta atkreipti dėmesį į vėžiu sergančius vaikus. Akciją „528 GYVENIMAI“ organizuojantis labdaros fondas „Mamų unija“ teigė, jog šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga 528 vaikai. „Ši iniciatyva kviečia visuomenę išreikšti paramą ir solidarumą, užpildant 528 tuščias kėdes savo palinkėjimais“, – teigiama pranešime.

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Širdies ir kraujagyslių centro kardiologai kasdien konsultuoja bei atlieka tyrimus pacientams, dalyvaujantiems širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, skirtoje vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų. Deja, dalyvaujančių šioje programoje skaičius labai sumažėjo.

Šiemet Lietuvoje smarkiai daugėja sergančių kokliušu vaikų. Ne visiems vaikams liga pavojinga vienodai – vieniems jos eiga lengvesnė, kitų tėvams tenka išgyventi tikrą košmarą dėl rimtos grėsmės vaiko gyvybei. Kas lemia tokį, atrodytų, staigų šios pavojingos ligos plitimą, pranešime spaudai kalbamasi su Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytoja Aušra Šiškute-Karanauskiene.

Nors sunkiai pas gydytojus prasibraunančių gyventojų skundai nesiliauja, naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas tikina, kad ministerija nemiega – turi planą eilėms pas gydytojus mažinti. Vis tik palyginęs, kad svetur paslaugų tenka laukti ir 4–5 mėnesius, jis konstatavo, jog pacientams laukimo laikas pas medikus visada atrodys per ilgas.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Ukrainos kariams perdavė 3 automobilius – 2 „Volkswagen“ ir 1 „Citroen“. Jie buvo nebeeksploatuojami, nurašyti, tačiau sutvarkius visus formalumus jie techniškai buvo „prikelti“ ir pasiekė tikslą – centrinėje Ukrainoje esantį Taraščios miestelį (Kijevo sritis). 2022 m. duomenimis čia gyveno 9 689 gyventojai.

Mus kasdien lydi tiek garsų, kad dalies jų kartais nepalaikytume kažkokių neigiamų pasekmių mūsų sveikatai galinčiu turėti triukšmu. Gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius gi pasidalino, kokio stiprumo garsas turi neigiamos įtakos kardiovaskulinei sistemai ir pacientams.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) bendrai visoms Lietuvos gydymo įstaigoms už per pirmąjį šių metų pusmetį pacientams suteiktas viršsutartines paslaugas sumokėjo 94 mln. eurų. Kaip nurodoma pranešime, šiuo metu visų viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas, vertinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą, yra teigiamas ir sudaro 4 mln. eurų.

Vos kelių mėnesių dukrelę į Klaipėdos vaikų ligoninę atvežusi moteris išgirdo, jog kūdikiui Roto virusas. Tačiau gulint ligoninėje mergytei tik blogėjo – iki keturiasdešimties laipsnių pakilo temperatūra, prasidėjo traukuliai. Mažylę pervežus į Kauną klinikų medikai nustatė meningitą ir kraujo užkrėtimą. Dabar mergytė kovoja dėl savo gyvybės.  Klaipėdietė Viktorija šiuo metu išgyvena tikrą pragarą.

Inovatyvi studija rodo, kaip susieti genetiniai ir bendrieji kraujo tyrimai padeda atskleisti mūsų odos pokyčių paslaptis, o individualizuota pagalba – pristabdyti senėjimo procesą, kontroliuoti ligas, ilgiau išsaugoti sveikatą ir grožį. Tikėtina, kad odos genetinis „pasas“ taps neatsiejama kasdienybės dalimi. Raukšlės, elastingumo mažėjimas ar padidėjusi pigmentacija – tai tik keli ženklai, kuriuos ant mūsų odos palieka laikas, aplinkos poveikis ir ligos.

 Palangos savivaldybei sunerimus, kad reorganizuojant kurorto ligoninės veiklą Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) dalį įstaigoje teikiamų paslaugų ketina atšaukti, pastarosios vadovas Audrius Šimaitis pažymi, kad dėl šio klausimo artimiausiu metu ketina susitikti su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi.

Ilgos eilės pas gydytojus – vienas didžiausių ir, atrodo, vis dar sunkiai išsprendžiamų skaudulių sveikatos sistemoje. Ministerija aiškina, kad eilės trumpėja, o šiemet suteiktas konsultacijų skaičius yra rekordinis. Vis tik patys gydytojai ir pacientai atkerta, kad graži statistika – tik „akių dūmimas“, o problemų – nors vežimu vežk.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) reorganizacija toliau kelia aistras. Palangos savivaldybė kreipėsi į valdžios institucijas nuogąstaudama, kad miesto gyventojai neteks dalies sveikatos paslaugų, tarp kurių – ir kvalifikuota skubi pagalba. Kol sveikatos apsaugos ministras planuoja vizitą į Palangą situacijai aiškintis, KUL tikina, kad niekas skubios pagalbos skyriaus užverti neketina.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) bendru sutarimu nusprendė apriboti įsiskolinusios Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo teises vienašališkai priiminėti įstaigos išlaidas didinančius sprendimus. Kaip komiteto posėdyje pažymėjo SRK pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas, norėdamas priimti tokį sprendimą, KUL vadovas turės gauti ligoninės dalininkų – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Klaipėdos universiteto – sutikimą.

Dėl išliekančio padidėjančio oro užterštumo Lietuvoje ir Kaune, Lapių sąvartyne, kilusio gaisro dalis gyventojai skundžiasi dėl dūmų kvapo ar net smogo. Sveikatos specialistai gi dalinasi patarimais, kaip elgtis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė įspėjo, kad šiuo metu ypač būtina pasisaugoti didesnės rizikos grupės žmonėms.  „Mieli kauniečiai ir aplinkinių apylinkių gyventojai! Vėl degam.

Dar vasarą apie neįprastai išaugusį užsikrėtimo kokliušu atvejų skaičių pranešęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dalijasi atnaujinta statistika. Centro duomenimis, iki rugsėjo 5 dienos kokliušo atvejų Lietuvoje išaugo dar 138, o iš viso šiemet šalyje fiksuoti 463 ligos atvejai. „Iš jų vaikų 0–17 metų amžiaus – 325. Vaikų nuo 0 iki 3 metų – 72“, – nurodoma Eltai raštu perduotame NVSC komentare.

Kaltinimai piktnaudžiavimu buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei byloje dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo galėjo mesti korupcinį šešėlį, todėl ministerija, esant kaltės įrodymui teisme, svarstė reikalauti viešo buvusios viceministrės atsiprašymo.

Nuo sausio 1 dienos pradėjus veikti naujam reformuotam jungtiniam dariniui – Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL), Palangos savivaldybė teigia ilgai derinusi planą, kokios gydymo paslaugos išliks Palangos ligoninėje. Mero Šarūno Vaitkaus teigimu, nerimą kelia tai, kad gyventojai gali likti ne tik be kai kurių specialistų, bet ir be skubios pagalbos.

Kauno apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Klaipėdos gyventojas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį dėl grasinimo nužudyti ar sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo.

Deginantis skausmas krūtinėje – vienas iš pagrindinių gyvybei pavojingos ligos simptomų   Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelyje šalių pagrindinė mirties priežastis, kasmet nusinešanti milijonus gyvybių, yra širdies ir kraujagyslių ligos. Viena iš jų – išeminė širdies liga (IŠL), ypač didelį pavojų kelianti vidutinio arba vyresnio amžiaus asmenims, tačiau pirmieji ligos etapai gali prasidėti dar jauname amžiuje.

Magnetinės audros, orų pokyčiai, Mėnulio fazės – žmonės daug kalba apie jų galimą poveikį sveikatai ir nuotaikai, tačiau ar tai išties veikia?  Plačiau apie Mėnulio įtaką papasakojo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) baigė antrąjį pertvarkos etapą, ir verčia naują istorijos puslapį. Nuo rugsėjo 10 dienos nebelieka iki šiol atskirai veikusių ligoninės filialų, suformuotos specializuotos klinikos ir centrai. Unikalioje gydymo įstaigos struktūroje suburta vieninga, veržli aukščiausio lygio specialistų komanda, pasiruošusi pacientams užtikrinti dar kokybiškesnes, labiau prieinamas ir platesnio spektro gydymo paslaugas, skelbiama ligoninės pranešime.

Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 1090 asmenų, 281 iš jų susirgo pakartotinai, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9919. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Skolose paskendusioje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) pirmadienį pasirašytas įstaigos finansinės stabilizacijos planas, sako sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko atstovas Tomas Bagdonas. Pasak jo, planuojama, kad ligoninė pelningai pradės veikti jau artimiausiais mėnesiais – be to, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat numato įstaigai artimiausiu metu skirti dar 3 mln. eurų, skirtus kompensacijoms išmokėti.

Nors už lango dar vasariški orai, sveikatos specialistai konstatuoja, kad įsibėgėjant rudeniui laikas pradėti galvoti apie kasmetinę vakcinaciją nuo gripo. Be to, šiemet laukia naujovė – nemokamai pasiskiepyti nuo gripo galės ir 2–7 m. amžiaus vaikai.

Rugsėjis – tai idealus metas grybautojams papildyti savo pintines tokiomis sezoninėmis gėrybėmis kaip ūmėdės, voveraitės, lepšės, raudonviršiai ir baravykai. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad šiuo laikotarpiu padidėja apsinuodijimų ir virškinimo problemų rizika. Ji įspėja, kad apsinuodijus grybais būtina nedelsti ir iš karto vykti į gydymo įstaigą, rašoma pranešime spaudai.

Užkrečiamosios ligos vis dar kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai visame pasaulyje. Medicinos specialistai ragina gyventojus nenumoti ranka į ligų keliamą riziką ir laiku pasiskiepyti, kad vėliau netektų skaudžiai gailėtis. Be to, primenama, kad kai kurie skiepai yra ir nemokami. Dėl globalizacijos, didelio žmonių mobilumo, nenoro skiepytis šiais laikais kai kurių ligų plitimas kelia didelį susirūpinimą.

Nors rezidentūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) šiemet pasirinko rekordinis skaičius – 310 – medicinos studentų, o Vilniaus universitete (VU) rezidentų skaičius išliko panašus kaip ir kasmet – 194,  universitetų atstovai teigia, kad kai kuriose srityse gydytojų ir toliau trūksta. Pasak LSMU Podiplominių studijų centro dekano Juozo Kupčinsko, dalį jaunų gydytojų nuo rezidentūros studijų vis dar atbaido tai, kad kai kuriems už mokslą tenka susimokėti.

Kas trečias šalies gyventojas prabudęs ryte dažniausiai nesijaučia pailsėjęs, o kas ketvirtas – nuolat jaučia miego trūkumą. Naujausia reprezentatyvi apklausa atskleidžia ir tai, kad beveik trečdalis miega nepakankamai. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė sako, kad tokius rezultatus lemia itin pagreitėjęs gyvenimo tempas ir persidirbimo idealizavimas, tačiau miego trūkumas mums nepadeda būti produktyvesniais.

Vilniaus rajono taryba praėjusią savaitę nusprendė svarstyti projektą, kuriuo siūloma pritraukti specialistus į savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Pasak rajono mero Roberto Duchnevičiaus, šiuo projektu siekiama užtikrinti, kad savivaldybės gyventojai gautų kokybiškas ir greičiau prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, kompetentingą specialistų pagalbą.