Sveikata

Ligonių kasų specialistai primena, kad sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK) pasirašiusiose įmonėse, pacientams visų pirma turi būti pasiūlytas klausos aparatas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Daugelis pamiršta, kokias galimybes suteikia privalomas sveikatos draudimas. Kaip gauti klausos aparatą? Pajutę klausos sutrikimo požymius ar norintys pasitikrinti klausą, gyventojai pirmiausia turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją.

Kasdien širdies ir kraujagyslių ligų diagnozę Europos Sąjungoje (ES) išgirsta daugiau nei 35 tūkst. žmonių. Geresne statistika negali pasigirti ir Lietuva – šalyje sergamumas vien išemine širdies liga yra net 4 kartus didesnis nei ES vidurkis. Prie aukšto sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) prisideda ne tik žalingi įpročiai, prasta „blogojo“ cholesterolio kontrolė, bet ir inovatyvių vaistų neprieinamumas, teigia gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.

Gera savijauta kiekvieną dieną: vaistininkė įvardija 3 auksines taisykles   Gera savijauta yra esminė sąlyga norint mėgautis pilnaverčiu ir džiaugsmingu gyvenimu. Kiekvieną dieną mūsų pasirinkimai lemia, kaip jaučiamės tiek fiziškai, tiek emociškai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad kartais paprasti įpročiai gali reikšmingai pagerinti mūsų bendrą sveikatą. Tad ji išskiria tris auksines geros savijautos taisykles, kurias vertėtų išbandyti kiekvienam.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) padaliniams visuose Lietuvos regionuose perduodama 15 naujų geltonai mėlyna schema pažymėtų pagalbos automobilių. Kaip teigia sveikatos apsaugos sistemos atstovai, ši efektyvesnė spalvinė gama nuo šiol bus standartinė naujiems GMP automobiliams.

Dirgliosios žarnos sindromas: pasiekti remisiją padeda tik kompleksinis gydymas Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis žarnyno susirgimas, pasireiškiantis virškinamojo trakto sutrikimais, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę, ilgainiui gali atsirasti ir psichologinių problemų.

Įvairiems greitosios medicinos pagalbos (GMP) padaliniams perduodama 15 naujų greitosios pagalbos automobilių, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Greitosios medicinos pagalba yra pirmoji linija žmonių gyvybių gelbėjime, todėl būtina užtikrinti, kad ši paslauga būtų teikiama naudojant modernią, patikimą techniką“, – pranešime sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.

Skydliaukė – priekinėje kaklo dalyje esanti liauka, sverianti apie 15–35 g ir savo forma primenanti drugelį. Jos gaminami hormonai, iš kurių pagrindiniai yra tiroksinas ir trijodtironinas, reguliuoja medžiagų apykaitą ir veikia įvairias organizmo sistemas. Pasak Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Živilės Bielskienės, skydliaukė jau nuo pat vaisiaus vystymosi stadijos turi įtakos žmogaus organizmui, todėl jos funkcijai sutrikus, pasireiškia rimti sveikatos sutrikimai.

Buvusi ilgametė Seimo narė, Trakų ligoninės vadovė Dangutė Mikutienė pateko į teisėsaugos akiratį. Viena ligoninės darbuotoja pasiskundė, kad ji ir kiti darbuotojai gautus priedus prie atlyginimo esą turėdavo grąžinti į asmeninę D. Mikutienės sąskaitą. Ligoninės direktorė pinigų prašymo faktą iš savo pavaldinių pripažįsta, bet tai esą – nieko nusikalstamo. O viso labo rinkliava Kalėdoms.

Sausos raudonos dėmės ant veido ar kūno, sekinantis niežėjimas (atlaikyti jį – tikras iššūkis net suaugusiam žmogui), kartais mažos skysčio pripildytos pūslelės, kurios gali šlapiuoti ir pasidengt šašais su visa šia puokšte varginančių požymių tenka susidurti tiems, kurie serga dermatitu. Tiksliau atopiniu dermatitu arba, kaip vadina medikai, atopine egzema. Dažniausiai šia lėtine odos liga serga vaikai, bet liga neaplenkia ir suaugusiųjų.

Įprastai sergamumo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), kurias sukelia gripo, COVID-19 ir kiti virusai, kilimas prasideda kiekvienų metų rudenį, tad šie metai nėra išimtis. Tačiau vertinant sergamumo struktūrą matyti, kad šiuo metu ženkliai didėja sergančiųjų COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius.

Šiltas ir saulėtas ruduo skatina žmones laisvalaikį praleisti gamtoje, užsiimti aktyviomis veiklomis lauke. Visgi draudikų turimi duomenys siunčia įspėjimą − sergančiųjų erkių platinamomis ligomis skaičius kasmet auga, o ypač neramina susirgimų Laimo liga šuolis. Medikai pabrėžia, jog įtariant susirgus erkių užkrečiamomis ligomis, vertėtų nepamiršti savistabos ir suskubti laiku kreiptis į gydytojus.

Nors medikas užsienietis, norėdamas dirbti gydymo įstaigoje Lietuvoje, privalo mokėti valstybinę kalbą, gyventojai stebisi susiduriantys su kiek kitokia realybe. Iš Druskininkų su sūnumi dėl skubios odontologinės pagalbos atskubėjusi moteris neteko amo – Žalgirio klinikoje budėjęs gydytojas ir slaugytoja nekalbėjo lietuviškai. Pati įstaiga gi teigia, kad ukrainietė asmens priežiūros specialistė lietuviškai kalba, tad nupasakota situacija atrodo miglota.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės išvadoms dėl Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo pataisų, kuriomis siūloma numatyti dėstytojo atsakomybę dėl studento praktikos metu padarytos klaidos. Koreguotame įstatymo variante numatyta, kad pasekmės sveikatos priežiūros specialistui, prižiūrinčiam studento praktiką, būtų taikomos įvertinus studento turimą kompetenciją.

Žinią apie „Norfos mažmena“ vadovo Dainiaus Dundulio steigiamą naują medicinos centrą viešojo sektoriaus ir medikų atstovai pasitinka su nemažai nerimo. Nuogąstaujama, kad čia bus pervilioti gydytojai, kurių viešasis sektorius ir taip stokoja, o paslaugų prieinamumas nepagerės. Verslininkui gi tokios kalbos skamba keistai – juk ši problema ne vakar gimusi.

Netrūksta siaubo istorijų apie sveikatą – nuo gydytojų, pašalinusių ne tą galūnę, iki galimai mirtinų vaistų skyrimo. Per metus dėl medicininių klaidų nukenčia 1,2 mln. amerikiečių ir miršta 250 tūkst. pacientų, tačiau milijonai kitų patiria blogų medicininių patarimų ir nepatogių susitikimų su gydytojais, skelbia portalas „Daily Mail“. Socialinio tinklo „Reddit“ vartotojas paprašė bendruomenės pateikti ne vietoje, ne laiku ir netinkamai pasakytus dalykus, kuriuos jie išgirdo iš gydytojo.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie sveikatos sistemą. Šįkart studijoje svečiavosi „Laisvės ir teisingumo“ partijos narė Natalja Istomina ir Taikos koalicijos narys Mindaugas Puidokas.

Aptikus padidėjusį limfmazgį daugelį apninka nerimas: galbūt tai – vėžio ženklas? Gydytoja hematologė Skirmantė Černauskienė ramina, kad taip būna retu atveju, o limfmazgių padidėjimo priežastys paprastai būna kitos. Žmogaus kūne yra šimtai limfmazgių – jie yra ne tik matomose vietose, pavyzdžiui, ant kaklo, bet ir vidaus organuose ir kitose įvairiausiose lokacijose.

Amerikiečiai daug dažniau ima nedarbingumo dienas, o Z kartos atstovai (gimę nuo 1997 iki 2012 m.) šioje srityje yra lyderiai. Z kartos atstovai dažniausiai skambina į darbą dėl ligos. Jiems daugėja nedarbingumo dienų ir jie ima daugiau laisvadienių dėl psichinės sveikatos. Savo karjeros piko metu jie net išeina kūrybinių atostogų.

Kuo daugiau laiko per savaitę žmogus praleidžia skambindamas telefonu, tuo didesnė rizika patirti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimą, pavyzdžiui, insultą ar širdies nepakankamumą. Naujajame žurnale „Canadian Journal of Cardiology“ paskelbtame tyrime, į kurį buvo įtraukti beveik pusės milijono dalyvių duomenys, nustatytas ryšys tarp skambinimo mobiliuoju telefonu ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos.

Turbūt sunkiai atsiras prieštaraujančių, kad judėti gyvybiškai būtina. Tačiau kiek tinkamas fizinis aktyvumas susijęs su mūsų emocine gerove ir net ilgaamžiškumu? Sporto ir ilgaamžiškumo ekspertas Audrius Kalvaitis kalba be užuolankų – abu šie komponentai yra kaip broliai dvyniai. „Iš esmės kalbame apie vieną ir tą patį. Nuo senų laikų judamojo aparato vystymasis buvo skirtas apsaugoti save nuo išorės priešo ir save pamaitinti.

Legioneliozė yra ūminė infekcinė liga, kuri pasireiškia ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Ją sukelia legionelių bakterijos, kurios įprastai būna užkrėstame tekančiame ar stovinčiame vandenyje. TV3 laidos „Sveikatos DNR“ metu, laidos vedėja Erika Fuks klausė pas virusologą, profesorių Saulių Čaplinską, ar reikėtų valyti oro kondicionierius tam, kad įvairūs užkratai neplistų namuose.

Gydytojus rengiantiems universitetams prakalbus apie poreikį valstybės lėšomis finansuoti daugiau rezidentūros studijų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad šiuo metu galimybė rezidentūros pakopoje studijuoti nemokamai yra sudaryta visiems medicinos studentams. „Medicinos rezidentūros studijoms kiekvienais metais skiriama 365 valstybės finansuojamos vietos ir 110 valstybės nefinansuojamų vietų.

Nors nuo tam tikrų infekcijų buvome paskiepyti vaikystėje, ne visos vakcinos sukuria apsaugą visam gyvenimui. Be to, medikai stebi grėsmingą situaciją – „atgimsta“ jau, atrodytų, seniai pamirštos ligos. „Nebėra vaikiškų ligų, serga ir suaugusieji, tad reikėtų rimtai susirūpinti“, – pabrėžė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Palangos savivaldybei su Klaipėdos universiteto ligonine (KUL) vis dar neradus sutarimo, kaip įstaigos teiks paslaugas po reorganizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas Aurimas Pečkauskas viliasi, kad jam moderuojant įstaigų derybas, pavyks suderinti tiek Palangos, tiek KUL interesus. Kaip nurodo ministerija, A. Pečkauskas ir KUL bei Palangos miesto atstovai susitiks spalio pradžioje.

Pajūryje susikibo Palangos valdžia su Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybe. Pastaroji iš jai priklausančios kurorto ligoninės atšaukia chirurgus ir jų paslaugas perkelia į uostamiestį. Palangos meras pyksta ir tvirtina, kad kurorte rimčiau susižeidę turistai privalės laukti bendrose eilėse uostamiestyje, o greitosios pagalbos automobiliai virs taksi. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vasaromis į Palangą suplūsta milžiniški žmonių srautai.

Rugsėjo viduryje minint pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną, medikai sako, jog ši onkologinė liga vyrams nustatoma dažniausiai. Per metus net 3000 naujų atvejų. Laimė, didžioji dalis jų diagnozuojami anksti ir išgydomi, tobulėja ir diagnostikos metodai. Nuo šiol Kauno klinikose pacientai bus tiriami ir nauju būdu, kuriam specialius radioaktyvius vaistus gamina pati ligoninė. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Prostatos vėžys – dažniausia vyrams nustatoma onkologinė liga.

Apie 10 procentų visų vėžio atvejų yra paveldimi – dažniausiai moterys paveldi krūties arba kiaušidžių vėžį. Dėl to Nacionalinis vėžio institutas ragina žmones tirtis, jeigu šeimoje ar giminėje kas nors sirgo vėžiu. Genetinį tyrimą galima pasidaryti gavus siuntimą iš šeimos gydytojo, tačiau tyrimų rezultatų pacientams tenka laukti nuo dviejų savaičių iki metų.

Gripui kasmet rodant vis aštresnius nagus, o tėvams vis tiek delsiant skiepyti vaikus, valdžia ėmėsi naujovių – nuo šio rudens mažyliai nuo dvejų iki septynerių metų gripo vakcina bus skiepijami nemokamai. Tiesa, kai kurie tėvai prisipažįsta, kad net ir toks valdininkų skatinimas nelems jų apsisprendimo vakcinuoti atžalas. Šešiametę Ameliją mama atvedė skiepytis privalomuoju skiepu nuo difterijos. Ar skiepys atžalą nuo gripo, Amelijos tėvai dar galvoja.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno apygardos priežiūros skyrius gavęs vartotojo pranešimą apie sausainiuose rastą varžtą, rugsėjo viduryje atliko patikrinimą Garliavos įmonėje IĮ „Ancė“, rašoma VMVT pranešime spaudai. Patikrinimo metu nustatyta, jog konditerijos produktų gamybai naudota prastos būklės įranga, be to, užfiksuoti šiurkštūs higienos bei atsekamumo pažeidimai. Dėl to šios įmonės veiklą nuspręsta laikinai stabdyti.

Nesant duomenų apie padarytą nusikaltimą, Kauno apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) vadovo Nerijaus Mikelionio galimai neteisėto privačios informacijos rinkimo. Kaip nurodo Kauno apygardos prokuratūra, įvertinusi duomenų visumą, sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą penktadienį priėmė jį kontroliavusi prokurorė Ina Zabielienė.

Siekianti paskatinti moteris profilaktiškai išsitirti dėl krūties vėžio, visą rudenį Vilniaus rajone organizuojami moterų grupių pavėžėjimai mamografinei patikrai. Vilniaus rajono savivaldybė kviečia Vilniaus rajono 50–69 m. moteris registruotis savo ambulatorijose mamografijos tyrimams, kurie bus atliekami VšĮ Nacionaliniame vėžio institute, o BĮ Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras organizuos moterų pavėžėjimą iki sveikatos priežiūros įstaigos ir atgal.

Tarptautinė tyrėjų grupė ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje atskleidė, kokios gyvūnų rūšys buvo labiausiai tikėtinos tarpinės viruso, sukėlusio COVID-19 pandemiją, nešiotojos. Tyrimas papildė vis gausėjančius įrodymus, kad pandemiją sukėlė 2019 metų lapkričio mėnesį į Uhanio miesto Huanano jūros gėrybių turgų atvežti užkrėsti gyvūnai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl kyšininkavimo nuteisė buvusį Plungės rajono savivaldybės ligoninės direktorių Antaną Martusevičių, ten pat dirbusią finansininkę Loretą Miltenienę. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, kaltu dėl papirkimo pripažintas kelių privačių medicinine įranga ir kitomis priemonėmis prekiaujančių įmonių atstovas Vytautas Kasnauskas. Teismas šiems asmenims skyrė baudas. Antanas Martusevičius privalės sumokėti 35 tūkst. eurų baudą.

Teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl buvusios Seimo narės, Trakų ligoninės vadovės Dangutės Mikutienės, penktadienį skelbia LRT radijas. Prokuratūra tyrimą pavedė atlikti Ukmergės rajono policijos komisariatui. Prokuratūros atstovai kol kas išsamesnė informacijos neteikia, siekiant nepakenkti tyrimui. Anot LRT radijo, ikiteisminį tyrimą pradėjo skundą gavusi Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pasaulyje vargu ar yra bent vienas žmogus, kuris nėra patyręs mėšlungio, kai staiga skausmingai susitraukia raumuo, dažniausiai – blauzdos. Sveikatai pavojaus tai nekelia, nes mėšlungis praeina savaime, tačiau neretai tai būna ženklas, kad organizmui stinga vienokių ar kitokių medžiagų.

Neseniai pasirodė nauja COVID-19 atmaina XEC, ir nors ji dar nepradėjo dominuoti, ekspertai teigia, kad į ją tikrai verta atkreipti dėmesį. 2024 m. buvo tarsi „COVID-19 vasara“. Virusas pasireiškė keliuose svarbiausiuose šių metų sporto renginiuose, įskaitant Paryžiaus olimpines žaidynes ir „Tour de France“ lenktynes, o pastarosiomis savaitėmis JAV nuolat daugėjo atvejų.

Jau kurį laiką pastebimai augant COVID-19 atvejams imunologė Aurelija Žvirblienė konstatuoja, kad skelbiami skaičiai – tik ledkalnio viršūnė. Pasak jos, sergančiųjų yra kur kas daugiau, vis tik liga dabar ne visiems vienodai pavojinga. Be to, kitą kartą žmogus klaidingai gali galvoti, kad gyvena sveikai ir jam infekcija negresia. Mokslininkai teigia, kad pasaulyje plinta nauja COVID-19 atmaina XEC ir šį rudenį gali tapti dominuojančia.

Sveikatos apsaugos viceministrui Edgarui Diržiui užsiminus, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą pas gydytoją iš anksto nepranešusiems pacientams įvesti baudas, ministras Aurimas Pečkauskas tikina, kad šiuo metu tokių priemonių imtis neplanuojama. „Šiuo metu ant stalo tokio sprendimo tikrai nesvarstome. Natūralu, kad tai yra kaip pasiūlymas. Tai yra tikrai radikali ir kraštutinė priemonė“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo ministras.

Sodų ir daržų sezonui einant pabaigos link, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ragina per vasarą užaugintas gėrybes sandėliuoti saugiai – nepamiršti darbo pirštinių, esant žaizdoms – jas prižiūrėti, nes net menkai susižeidus nešvariu ar žemėtu aštriu įrankiu, daiktu, pavyzdžiui, užlipus ant seno surūdijusio vinies, įsipjovus ar įsidūrus, galima užsikrėsti mirtinai pavojinga liga – stablige.

Rankų tremoras, arba drebėjimas, yra dažna problema, kurią gali sukelti įvairios priežastys, tačiau neretai lieka nepaaiškinta. Profesorius Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ aptarė esencialinį tremorą – rankų drebėjimą, kuris nėra susijęs su kitomis ligomis, kaip Parkinsono liga, ir kurio priežastis dažnai lieka nežinoma. Prof. A. Unikauskas kalbėjo apie rankų tremorą (drebėjimą) ir jo ryšį su mitochondrijomis.

Patikslinus psichiatrijos paslaugų teikimo reikalavimus numatyta, kad jos taps labiau prieinamos esant sunkiau gydomoms būklėms, o nėščiosioms ir žindančioms pacientėms sudaromos sąlygos jas gauti žaliojo koridoriaus principu. Taip pat nuo kitų metų daliai pacientų bus pradedamas finansuoti farmakogenetinis – vaistų tolerancijos – tyrimas, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su rimtu iššūkiu – žmonių regėjimo silpnėjimu, kuris kasmet tik didėja. Statistika ir kasdieniai pastebėjimai rodo, kad regėjimo problemos, ypač tarp jaunų žmonių, tampa vis dažnesnės. Apie tai prabilo ir specialistai. Klinikos „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šukė dalinosi, kad tendencija, jog blogėja žmonių rega, yra matoma praėjus ilgesniam laiko tarpui, tai nenutiko staiga.

Šiemet stebint nematytą sergamumo kokliušu protrūkį ir jau daugiau nei dešimtmetį mažėjant bendroms vaikų skiepijimo apimtims politikai prabilo ir apie tai, ar nereikėtų tėvams, kurie neskiepija vaikų, taikyti griežtesnes priemones.  Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pristačius naujausią informaciją dėl vaikų sergamumo infekcinėmis ligomis Lietuvoje konservatorius Linas Slušnys ėmė svarstyti, ar nepribrendo laikas tam tikroms sankcijoms tėvams.

Daugiau nei mėnesį trukusiame Nacionalinio kraujo centro (NKC) kraujo donorystės ture per Lietuvą kraują dovanojo daugiau nei 1,3 tūkst. gyventojų iš dvylikos skirtingų miestų. Kaip trečiadienį pranešė NKC, per šią akciją surinkta daugiau nei 400 litrų kraujo, taip pat kiekviename mieste keliomis dešimtimis daugiau žmonių, nei praėjusiais metais. „Turus organizuoti pradėjome, nes matėme, kad donorais tapti norinčių yra daugiau, nei jais tampama.

Nervų sistemos disbalansas – sunkius kasdienybės trikdžius galinti sukelti būklė. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pasakoja, kad išsibalansavus nervų sistemos veiklai sutrinka centrinė ir periferinė nervų sistemos dalys, kurios koordinuoja ir reguliuoja įvairias organizmo funkcijas. Žmogų gali pradėti kankinti miego, nuotaikų, nerimo, atminties problemos, atsirasti širdies ritmo pokyčių, virškinimo sutrikimų, varginti išsekimo jausmas.

Peršalimas – tai viena dažniausių ligų, su kuria susiduriama šaltuoju metų laiku. Nors dažniausiai peršalus daugelis skuba pasitelkti vaistus, vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad kartais pagelbėti gali natūralios priemonės. Ji įvardija, kokių natūralių pagalbos priemonių galima griebtis pajutus peršalimo simptomus. „Natūralios priemonės gali būti veiksmingos gydant lengvus peršalimo simptomus, ypač ankstyvose ligos stadijose.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą bioetikos komiteto direktoriaus pareigoms užimti. Anot ministerijos, pretendentų į bioetikos komiteto direktoriaus pareigas paraiškos priimamos iki spalio 2 dienos. „Dažnai klinikines procedūras lydi moraliniai dalykai – ir čia reikia stipraus pagalbininko ir arbitro pacientams, medikams, mokslininkams, įstaigų vadovams, sprendimų priėmėjams.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skelbiant apie šio sezono vakcinacijos nuo gripo ir COVID-19 pradžią, gydytojai pažymi jau matantys gerokai daugiau pacientų. Be to, išskiriami ir būdingi kitokie ligos simptomai. Nors už lango dar vasariškas oras, gydytojai kelintą savaitę skaičiuoja išaugusį sergamumą COVID-19. „Šeimos gydytojai pastebi, kad daugėja COVID-19 viruso atvejų, turime besikreipiančių pacientų jau apie tris savaites, kas yra neįprasta, nes ruduo tik prasideda.

Šį rudenį Lietuvoje stebint kiek padidėjusį sergamumą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sveikatos priežiūros specialistai pripažįsta, kad vis dažniau šiomis ligomis serga ir vaikai. Todėl šį sezoną 2–7 metų amžiaus vaikai, kaip ir kitos rizikos grupės, nuo gripo bei Covid-19 bus skiepijami nemokamai, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai keičiasi ir mutuoja.