Gana paplitusį ir ypač artėjant kalendoriniam pavasariui atbundantį norą kažkaip „išvalyti“ organizmą gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė vertino skeptiškai.
Pasak jos, žodis „detoksikacija“, viena vertus, skamba labai rimtai ir mediciniškai, bet, kita vertus, kartu ir kažkaip mistiškai, tačiau visai nepamatuojamai.
„Visi tarsi žino, kad reikia organizmą nuo kažko valyti, bet vargiai gali įvardinti, nuo ko ir kodėl. Juo labiau atviras klausimas, kaip objektyviai pamatuoti to valymo efektyvumą“, – pabrėžė dietologė.
Organizmas išsivalo pats
Gydytoja priminė, kad sveiko žmogaus organizme viskas apgalvota – už detoksikacijos funkcijas yra atsakingi tam tikri organai: kepenys, inkstai, plaučiai, oda, virškinamasis traktas.
„Tad jei žmogus neturi jokių sunkių lėtinių ligų, organai neabejotinai užtikrina medžiagų, kurios susidaro vykstant medžiagų apykaitos procesams, pašalinimą. Taigi jokios papildomos priemonės nėra reikalingos. Kitas dalykas, jei žmogus serga sunkiomis minėtų organų ligomis, tada galima taikyti specialius medicininius metodus, pavyzdžiui, inkstų hemodializę, kepenų dializę ar net pakaitinę dirbtinių kepenų sistemą“, – akcentavo pašnekovė.
„Visi tarsi žino, kad reikia organizmą nuo kažko valyti, bet vargiai gali įvardinti, nuo ko ir kodėl. Juo labiau atviras klausimas, kaip objektyviai pamatuoti to valymo efektyvumą.“
Tuo metu įvairios arbatos ar vaistinių augalų preparatai tik sukuria organizmo valymo įspūdį, mat gali turėti diuretinį (skysčius varantį) efektą (pavyzdžiui, petražolės). Pasak gydytojos, vis tik tokiu atveju greičiausiai svarbiau būna tai, kiek apskritai suvartojama pačių skysčių (vartojant bet kokias arbatas ar kitus skysčius).
„Jeigu jau užgimė mintis kažkaip „išsivalyti“, reikėtų ieškoti ne „stebuklingų” papildų, o pasirūpinti, kad per dieną suvartotume pakankamai skysčių ir juos proporcingai paskirstytume“, – patarė E. Cikanavičiūtė.
„Kažką vartoti“ paprasčiau nei keisti gyvenseną
Gydytojos manymu, apskritai idėja „išsivalyti“, kai kada net agresyviai peršama ir įvairaus plauko „nuomonės formuotojų“, tokia populiari dėl labai paprastos priežasties – tiesiog siekio užsidirbti.
„O užsidirbti lengviau, kai žmogus įtikinamas, kad jo organizmas „užterštas“ arba tariamai nepajėgus tinkamai funkcionuoti. Dažnai naudojamasi lėtinėmis sunkiai gydomomis ligomis arba funkciniais sutrikimais, kurie neturi specifinio gydymo, bet blogina gyvenimo kokybę.
Daug paprasčiau žmogui „kažką vartoti“ nei pasiryžti tinkamai maitintis, vartoti pakankamai vandens, mesti žalingus įpročius, reguliariai sportuoti, pakankamą laiko kiekį ilsėtis, lankyti psichoterapiją ir panašiai“, – komentavo specialistė.
Pasak jos, „kažką vartodamas“ žmogus pats susikuria iliuziją, kad daro kažką gero dėl savo sveikatos: „Kai žmogus serga sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, onkologinėmis arba sisteminėmis, kurios dažnai sunkiai valdomos, tokiais atvejais labai lengva pasitikėti žmogaus bejėgiškumu ir desperacija parduodant kažkokį „stebuklingą“ papildą, arbatą ar pan.“
Badavimas nėra normalu
Paklausta, su kuo susidurianti savo praktikoje, E. Cikanavičiūtė pasakojo, kad vienas dažniausių detoksikacijos būdų yra tiesiog badavimas.
„Yra buvęs atvejis, kad žmogus pilnai badauja po 48 valandas gerdamas tik vandenį ir rezervuotai valgydamas tik kas trečią dieną. Žmogus turi teisę rinktis, kaip jis gyvena, bet tokiais atvejais informuoju, kad tai nėra normalu mūsų organizmui ir kuo tai gresia.
Tokių rekomendacijų, kad būtų sveika kokią dieną per savaitę ar mėnesį pabadauti ar vartoti tik ypač lengvą maistą, nėra“, – pastebėjo ji.
Kita vertus, gydytoja svarstė, kad dažnu atveju žmonės apskritai nepasisako, ką jie vartoja ar kokiais „valymosi“ metodais užsiima.
„Dažniausiai pasitaiko vartojantys arba planuojantys vartoti arbatas, kokteilius ar kitokius papildus. Tad džiaugiuosi, kai dar žmonės nebūna pradėję ir konsultacijos metu prasitaria, kad nori pasitarti, ar verta pradėti“, – pastebėjo dietologė.
Poveikis sveikatai gali būti nenuspėjamas
Pasiūlymų, kaip išsivalyti organizmą, interneto platybėse – nors vežimo vežk. Vis dėlto nors pradėdami valymosi programą daugelis žmonių žolelių pagrindu pagamintus preparatus apskritai vertina kaip „nekaltus“, gydytoja įspėjo apie galimas rimtas pasekmes:
„Kas labiausiai gąsdina gydytojus, kad ant pakuotės galimai būna nurodytos ne visos sudėtinės medžiagos, o jų poveikis sveikatai gali būti nenuspėjamas ar net kilti rizika gyvybei.“
„Tokių rekomendacijų, kad būtų sveika kokią dieną per savaitę ar mėnesį pabadauti ar vartoti tik ypač lengvą maistą, nėra.“
Pasak jos, nerimą kelia ir tai, kad trūksta šiuolaikiniu mokslu pagrįstos informacijos apie augalų ir skirtingų jų kombinacijų įtaką organizmo funkcijomis. „Todėl ir sunku pateikti aiškias vaistinių augalų vartojimo rekomendacijas. Negana to, sveikatai pavojų gali sukelti net elementarus skysčių vartojimas, kai jų yra itin didelis kiekis.
Vien per šį mechanizmą įvairios itin gausiu skysčių vartojimu paremtos programos gali sukelti reikšmingus elektrolitų pusiausvyros nuokrypius. O jie gali lemti lengvesnius ar sunkesnius širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų sistemos sutrikimus“, – pabrėžė pašnekovė.
Nori apsaugoti ne tik sveikatą, bet ir pinigines
Paklausta, ką vis tik patartų tiems, kurie ypač šaltajam metų laikui persivertus į antrą pusę pradeda galvoti, kad gal praverstų atsikratyti vieno ar kito kilogramo, gydytoja jokių „stebuklingų“ priemonių įvardyti negalėjo.
„Rekomenduoju vadovautis sveikatai palankios ir subalansuotos mitybos principais, vartoti pakankamai vandens, mažinti ir mesti žalingus įpročius, reguliariai sportuoti, rūpintis pakankamu poilsiu ir bendrai emocine sveikata. O galiausiai, esant reikalui, kreiptis į gydytojus“, – apibendrino E. Cikanavičiūtė.
Taip pat ji paragino atsakingai ir kritiškai vertinti rinkoje siūlomus įvairius sveikatinimui skirtus ir iš pirmo žvilgsnio gal nekaltai atrodančius produktus.
„Gydytojai vadovaujasi medicinos teorijos ir praktikos žiniomis ir supranta, kokias rizikas gali sukelti tokių preparatų vartojimas. Bet to, jie jaučia didelę atsakomybę prieš savo pacientus ir visuomenę ne tik saugant jų sveikatą, bet ir pinigines“, – pridūrė gydytoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
