Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu šių metų sausį atliktos reprezentatyvios „Spinter“ apklausos duomenimis, apie 20 proc. gyventojų visiškai pasitiki gydytojų pasirengimu suteikti pagalbą ekstremalių situacijų metu.
Beveik pusė apklaustųjų mano, kad ne visi medikai galėtų tinkamai teikti pagalbą ekstremalioje situacijoje.
Pernai balandį pačiai asociacijai apklausus 1 tūkst. 683 gydytojų, slaugytojų, medicinos studentų ir paramedikų, 56 proc. sveikatos priežiūros specialistų teigė visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo sąlygomis.
„Karas vyksta visiškai šalia mūsų trejus metus, na ir medikai, ką rodo mūsų duomenys, vis dar jaučiasi nepasiruošę teikti pagalbą“, – pirmadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikose surengtame pristatyme kalbėjo Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Panavienė.
„Baziniai įgūdžiai pasimiršta“
Apie 20 asociacijos narių, medicinos studentų, rezidentų gydymo įstaigos vestibiulyje demonstravo, kaip stabdant kraujavimą taisyklingai panaudoti turniketą.
A. Panavienės teigimu, nors pastaraisiais metais asociacija pradėjo daugiau kalbėti apie medikų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir rengia teorinę medžiagą, trūksta praktinių mokymų.
„Ir ką vis dar matome, kad tos iniciatyvos ir tokių mokymų tikrai trūksta, jų tiesiog nėra. (...) Iš esmės, labai trūksta pasirengimo visuose lygiuose“, – žurnalistams sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė.
Pasak jos, daugiausia esama teisėkūros iniciatyvų, tačiau „labai trūksta praktinių dalykų, praktinio išaiškinimo“, kaip medikai turėtų dirbti ekstremaliomis sąlygomis.
„Tiek trūksta ir asmeninio pasirengimo, būtent, įgūdžių, kadangi yra tam tikri specifiniai įgūdžiai, kurių neįgyjame nei medicinos studijų, nei rezidentūros metu. Taip pat baigus studijas, jau esant gydytojais, tikrai kyla klausimas, tai kur tų įgūdžių turėtume įgyti? Tas nepasirengimas yra jau ir sisteminis dalykas“, – kalbėjo A. Panavienė.
Kaip BNS sakė LSMU pirmo kurso medicinos studentė Gabija Batavičiūtė, studentai yra ruošiami reakcijai į ekstremalias situacijas, tačiau šie baziniai įgūdžiai „didelėje masėje žinių, kurią reikia išmokti medicinos studijose, kartais pasimiršta“.
„Būtų gerai, kad tie skubiosios pagalbos baziniai įgūdžiai būtų gal labiau privalomi, dažniau suteikiami ir studijose labiau akcentuojami“, – pažymėjo mergina.
Ji pridūrė, kad dažniausiai reagavimas į ūmias situacijas praktikuojamas skubiosios pagalbos srityje, o kitose tam dėmesio skiriama mažiau.
„Pirmame kurse mes turėjome praktinių įgūdžių lavinimą vadinamosiose hibridinėse laboratorijose, kur mokėmės suteikti pirmąją pagalbą ir netgi buvo tas pats įgūdis turniketą uždėti, tai man buvo labiau prisiminimo reikalas“, – sakė G. Batavičiūtė.
Slaugytoja: pratybos vyksta, bet dar neleidžia jaustis saugiai
Kauno klinikų bendrosios praktikos slaugytojos Jolantos Litvinienės manymu, medikai pasiruošę tinkamai reaguoti į didesnės avarijas, bet įvykus masinei nelaimei, natūraliai pasimestų, nes „nė vienas to nematęs“.
Gydytoja pažymėjo, kad Kauno klinikose vyksta pratybos reakcijai į tokias situacijas, bet ne visi medikas jose dalyvauja.
„Jos vyksta dabar tuose padaliniuose, kurie būtų pirmasis frontas, priimtų nelaimės pacientus. Visa įstaiga galbūt ir nejaučia, kad yra daug daroma, bet visi matėme iš žiniasklaidos, kiek vyksta pratybų, ir su kariškiais vyksta pratybos. Tų žingsnių yra, bet jie tikrai dar neleidžia jaustis saugiai“, – BNS sakė slaugytoja.
Ji taip pat teigė nejaučianti pakankamo valstybės indėlio bei pabrėžė kiekvieno sveikatos sistemos darbuotojo ir piliečio asmeninę atsakomybę ruošiantis, kaip padėti ekstremalioje situacijoje.
„Įgūdžių prisiminimas (...) turėtų pasiekti kiekvieną mediką, sveikatos priežiūros specialistą ir bet kurį gyventoją šiaip, nes gali būti namuose, kai kažkas atsitiks, ką darysi, ar mokėsi vaistinėle naudotis?“ – kalbėjo J. Litvinienė.
„Tai turėtų būti mūsų kvalifikacijos ir kiekvieno asmeninės atsakomybės dalis, kad man svarbu, kiek aš žinau. Ne kad kažkas ateis ir išmokys, pats turiu irgi domėtis ir ieškoti“, – pridūrė gydytoja.
Siekdama gerinti sveikatos sistemos darbuotojų pasirengimą darbui ekstremalioje padėtyje Jaunųjų gydytojų asociacija gegužės pradžioje Birštone rengia mokamą forumą, skirtą gydytojams, rezidentams, slaugytojams, medicinos studentams.
„Ten kalbėsime šiomis aktualiomis temomis ir akcentuosime tai, kad skatiname ruoštis, mažiau bijoti, kartotis ir atėjus tai X dienai būti pasiruošus“, – nurodė G. Batavičiūtė.
Jaunųjų gydytojų asociacija vienija apie tūkstantį gydytojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
