Sveikata

Organų donorystė ir transplantacija kai kuriems sunkiai sergantiems žmonėms reiškia galimybę išsilaisvinti iš varginančių ir būtinų gydymo procedūrų, o kitiems – tai vienintelė viltis toliau gyventi. Tai vilties tiltas kažkieno mamai, tėčiui, vaikui, dėdei, seneliui, draugei ar mylimajam pasveikti, džiaugtis gyvenimu, keliauti, praleisti daugiau laiko su artimais ir brangiais žmonėmis.

Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 596 žmonėms, 163 asmenys susirgo pakartotinai, praneša Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9863. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Lietuvoje sausio 1–7 d. (1-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (paskutiniąją praėjusių metų savaitę jis buvo mažesnis – 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Taip pat skelbiama ir apie mirtį nuo gripo.

Užkrečiamųjų ligų ekspertas įspėjo, kad dėl itin užkrečiamos naujos viruso atmainos ir vaikų sugrįžimo į klases gali padaugėti COVID-19 atvejų. Oksfordo universiteto infekcijų ir imuniteto profesorius Andrew Pollardas sako, kad yra labai tikėtina, jog „per ateinančią savaitę padaugės užsikrėtusiųjų“. Nors neseniai paskelbti Jungtinės Karalystės sveikatos agentūros duomenys rodo, kad prieš Naujuosius metus teigiamų COVID-19 testų atsakymų sumažėjo, profesorius A. Pollardas įspėjo, kad šventiniu...

Darbe didžiąsias metų šventes sutikę Šilutės ligoninės gydytojai pastebi, kad Kalėdas ir Naujuosius metus šilutiškiai šventė ramiai. Medikai juokauja, kad jiems šiemet neteko gydyti tikrų „šventinių ligonių“ – apsinuodijusių maistu ar alkoholiu, tarpusavyje susimušusių, susižalojusių, ištiktų komos ar kitokias traumas patyrusių žmonių.

Praėjusį ketvirtadienį visoje Lietuvoje smarkiai snigo. Ne išimtis ir Panevėžys. Tarnybos skubiai valė kelius, kad užtikrintų gyventojų saugumą, deja, neišvengta nelaimių. Parkritus mamai su kūdikiu, šis atsidūrė reanimacijoje, skelbia naujienų portalas jp.lt.   Į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyrių su trijų mėnesių kūdikiu ėjusi panevėžietė, paslydo ir parkrito.

Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 38 asmenims, 8 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso ligos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9863. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Kauno mokslininkai ieško būdų, kaip pažaboti trečdalį žmonių kamuojančią lūpų pūslelinę. Jie sukūrė vaistus perpus sutrumpinančius herpeso viruso sukeltos infekcijos gijimą, tai pirmasis iš natūralių medžiagų sukurtas vaistinis preparatas – gelis. Jame naudojama natūralias medžiagas – bičių pikio – propolio ekstraktą. „Visos geros idėjos gimsta iš didelės laimės arba nelaimės. Herpesas šiuo atveju yra nelaimė. Ir su Herpesu susiduria 70 proc.

Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys turėtų saugotis ne tik karščio. Pasirodo, žiemiškai šalti orai tokiems žmonėms gali sukelti ne mažiau pavojų. Gydytojas kardiologas plačiau papasakojo, kokie simptomai turėtų kuo skubiau versti pasitikrinti sveikatą. Ne vienas vos užklupus kiek didesniam, nei įprasta, šaltukui, nori išvis nekišti nosies į lauką. Vis tik kai kuriems žmonėms buvimas lauke šaltu oru gali padėti įspėti apie klastingą ligą.

Praėjusią parą, sausio 6-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 37 žmonėms. Iš jų pakartotinai susirgo penki asmenys, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Šeštadienį mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 ligos – 9862. Nuo pandemijos pradžios bendrasis COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 388 706. Iš viso šiuo metu Lietuvoje serga 11,6 tūkst. žmonių.

Nors dalis žmonių pamatę ant maisto – duonos, uogienės ar vaisių – atsiradusį pelėsį pažeistą produkto dalį nuima, o likusią lyg niekur nieko suvalgo, specialistai įspėja – taip elgtis rizikinga. Mokslininkai sako, kad būtina iš karto išmesti visą produktą, kitaip galite apsinuodyti, atsirasti alergija, kvėpavimo sutrikimai, plaučių ligos ar net vėžiniai susirgimai. „Ką darot, jei ant uogienės atsiranda pelėsio? – Nuimu. – Ir toliau? – Žiūriu koks jos stovis ar galima naudot, ar ne.

Milžiniškos eilės pas gydytojus gyventojus vis dažniau gena į privačias gydymo įstaigas, kur gali tekti kaip reikiant patuštinti kišenę. Tokia realybė piktina, mat žmonės nesupranta, už ką moka mokesčius, jei vizito pas gydytoją tenka laukti mėnesių mėnesiais ar net ilgiau. Medikai gi atkerta, kad dėl eilių kaltas skurdas: sistema finansuojama per mažai, o paslaugų įkainiai – apverktini.

Ar dažnai susimąstote apie oro kokybę savo namuose, mokyklose ar darželiuose, į kuriuos leidžiate savo vaikus ar biuruose, kuriuose dirbate didelę dienos dalį? Pasirodo, kai kurie pastatai dėl vidaus oro kokybės gali tapti tikrais „žudikais“. Mokslininkas Saulius Matulevičius įspėjo, kad pati blogiausia vidaus patalpų oro kokybė Lietuvoje yra mokyklose ir darželiuose.

Praėjusią parą, sausio 5-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 419 žmonių. Iš jų pakartotinai susirgo 82 asmenys, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Penktadienį mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 ligos – 9863. Nuo pandemijos pradžios bendrasis COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 388 649. Iš viso šiuo metu Lietuvoje serga 11,6 tūkst. žmonių.

2023 metai pasižymėjo skaudžiomis istorijomis, kai į ligoninę kiekvieną mėnesį patekdavo mažiausiai po vieną narkotikais apsinuodijusi nepilnametį, o keli atvejai baigėsi mirtimis. Po tragiškų įvykių Vidaus reikalų ministerja ėmėsi bandomojo narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose modelio projekto, tačiau gydytojai kalba atvirai – mes jau pavėlavome.

Peršalus dažnai žmonės griebiasi ne tik vaistų simptomams malšinti, bet ir, norėdami pasijusti geriau, išbando įvairias liaudiškas priemones. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tikrai yra naudingų liaudiškų sveikatos patarimų peršalimui gydyti, tačiau kita pusė gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė su dideliu liūdesiu praneša, kad netikėtai neteko mielos kolegės, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyresniosios slaugytojos Daivos Grigutienės. „Šaltą žiemos dieną, kai žemė visa užklota baltu sniegu, lemties ranka, taip netikėtai  visiems, išsivedė ilgametę mūsų kolegę Daivą. Juk ir Tu tikėjai, kad dangus – beviltiškai aukštai. Tačiau vieną dieną jis nukrito po tavo kojom.

Insultas išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Kaip teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, neurologijos profesorius ir Lietuvos insulto asociacijos prezidentas Dalius Jatužis, lietuviai insultu serga kur kas dažniau nei kiti europiečiai – nors situacija Lietuvoje kiek gerėja, vien 2022-aisiais šalyje buvo užfiksuoti 8 684 nauji insulto atvejai. Vis dėlto specialistas įsitikinęs: sumažinti sergamumą ir riziką susirgti insultu tikrai galima.

Sveikatos apsaugos viceministrė dr. Danguolė Jankauskienė traukiasi iš pareigų Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), rašoma ministerijos pranešime spaudai. Paskutinė jos darbo diena – sausio 5 d. Viceministrė pareigas palieka dėl sveikatos problemų.

Neseniai viename iš sostinės daugiabučių įvyko itin skaudi ir didelė nelaimė – kilęs gaisras pareikalavo aukų, ne vienam žmogui prireikė medikų pagalbos. Anot specialistų, nukentėti esant gaisrui galima ne tik nuo atviros ugnies, ne ką mažiau pavojingi gyvybei yra ir dūmai, anglies monoksidas.

Ketvirtadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 424 asmenims, 88 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9863. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Ligonių kasų specialistai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai kraujo tyrimai gydymo įstaigose papildomai apmokestinami neva dėl to, kad reikalingas skubus ištyrimas arba dėl to, kad taikomas brangesnis kraujo paėmimo metodas. Ligonių kasos pabrėžia, kad visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia. Nesvarbu, ar tai planiniai, ar skubūs tyrimai, ir kokiu būdu kraujo mėginiai paimami.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) patvirtintus ŽIV ir AIDS bei lytiškai plintančių infekcijų veiksmų planą, daugiau žmonių bus tiriama nuo šių ligų. Kaip ketvirtadienį skelbė SAM, 2024-2030 metų profilaktikos bei kontrolės veiksmų plane taip pat numatyta gerinti naujai diagnozuotų asmenų integravimą į ŽIV ligos gydymą bei užtikrinti gydymo tęstinumą sergantiesiems.

Spalio pradžioje Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL) pradėjęs vadovauti iš Jungtinės Karalystės sugrįžęs kardiologas Audrius Šimaitis sako per tris mėnesius įsitikinęs, kad šioje gydymo įstaigoje situacija yra blogesnė, nei jis galvojo, dėl dalies praeityje priimtų sprendimų teisėtumo aiškinasi teisėsauga. „Žinojau, kad situacija nėra gera, bet situacija buvo blogesnė, nei galvojau“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Šimaitis.

Vos kas ketvirtas šalies gyventojas žino visas rekomendacijas, kaip įsigyti kompensuojamųjų vaistų už juos nepermokant, o žinios apie paciento priemokos už vaistus padengimą yra dar prastesnės. Be to, dviejuose iš trijų namų ūkių prisikaupia nebevartotinų vaistų atsargų, kurių tenka atsikratyti, rodo sociologinis tyrimas. Ligonių kasos primena, kaip racionaliai įsigyti ir atsakingai vartoti kompensuojamuosius vaistus, kad nenukentėtų nei sveikata, nei piniginė.

Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 499 asmenims, 115 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė du žmones. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9860. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Trečiadienį sostinėje, Antakalnio poliklinikoje įvyko skaudi nelaimė – mirė skubos tvarka pagalbos gauti atvykusi pacientė. Ji dar buvo gaivinta, tačiau moters gyvybės išgelbėti nepavyko. Poliklinikos atstovė portalui tv3.lt patvirtino, kad sausio 3 dieną mirė skubos tvarka konsultuota pacientė.  „Pacientė atvyko į įstaigą pas šeimos gydytoją ir įvertinus būklę skubos tvarka nukreipta gydytojo kardiologo konsultacijai“, – komentavo Antakalnio poliklinikos atstovė Rūta Vanagienė.

Kad Kėdainių rajone būtų įveikta tuberkuliozė, savivaldybė kasmet skiria nemažai pinigų įvairioms šios ligos prevencinėms programoms, tačiau panašu, kad arba šios programos galimai yra neefektyvios, arba yra kitos priežastys, kurios lemia tai, kad Kėdainių rajone sergamumas tuberkulioze yra vienas iš didžiausių Lietuvoje.

Korona viruso pandemija paskatino mokslininkus  visame pasaulyje ieškoti naujų priemonių, kurios leistų ne tik palengvinti šio viruso sukeliamus ligos simptomus, bet ir padėtų užkirsti kelią jo plitimui. Lietuvių mokslininkai, ištyrę cheminę pluoštinių kanapių sudėtį kuria preparatą, kuris, tikimasi, bus efektyvus kovojant su COVID-19 simptomais. „Kovido atvejų gerokai sumažėjo, bet matome, kad šitas virusas iš mūsų aplinkos niekur nedingo.

Anglijos ligoninių gydytojai trečiadienį pradeda ilgiausią – iš eilės einančių dienų atžvilgiu – streiką per septynis dešimtmečius trunkančią Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) istoriją. Jaunesnieji gydytojai – žemesnio nei konsultantų lygio – šešioms dienoms išeis iš darbo, taip smarkiai paaštrindami ilgai besitęsiantį ginčą su JK vyriausybe dėl darbo užmokesčio.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo 2024–2025 mokslo metais į valstybės finansuojamas vietas priimti 304 būsimais medikais daugiau nei anksčiau. Sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko teigimu, šis žingsnis svarbus sprendžiant sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą.

Santaros klinikos Vilniuje iš naujo ieško, kas už beveik 6 mln. eurų įrengs sraigtasparnių nusileidimo aikštelę. Tikimasi, kad dabar rangovą pavyks rasti.  Klinikos BNS nurodė, kad šįkart, skirtingai nei pirmo konkurso metu, pasiūlymus ji vertins pagal kainą.  „Paskelbtame pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal kainą – ankstesniame pirkime buvo ne tik pagal kainą“, – BNS nurodė Santaros klinikos.

Per praėjusią šventinę savaitę fiksuotas mažesnis sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimų takų infekcijomis (ŪVKT) ir COVID-19 liga, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Paskutinę praėjusių metų savaitę, nuo pirmosios Kalėdų dienos iki Naujųjų metų išvakarių, bendras sergamumo rodiklis siekė 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis buvo 1609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Savo riksmu pasveikinti Naujuosius metus mažyliai šiemet neskubėjo. Tiesa, Vilniuje pirmieji naujagimiai skirtingoms šeimoms gimė tuo pačiu metu – 3-ią valandą nakties. „Pirmieji 2024 01 01 kūdikiai Santaros klinikose gimė 3 val. 7 min.  Dviem šeimoms vienu metu gimė sūnelis ir dukrytė... Sveikiname su gimtadieniu!“, – rašoma VUL Santaros klinikų socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

Ligoninės už operacijas gauna pinigus iš Ligonių kasų, bet nevengia papildomai pasipinigauti ir iš pacientų. Neseniai vienas vyras įveikė pusantrų metų trukusį teismų maratoną ir įrodė, kad Panevėžio ligoninė neteisėtai iš jo paėmė pusės tūkstančio eurų priemoką už kojų venų operaciją. Rokiškio rajono gyventoja priemoką už krūties operaciją atgavo be teismo, vos pasiskundusi ligoninės vadovybei. O kiek žmonių net nežino, kad be reikalo susimokėjo, Ligonių kasos net spėlioti nedrįsta.

Po per šventes nusidriekusios didžiulės eilės prie vienintelės mieste budinčios vaistinės, kurių iš viso tėra 6-ios, Seimo nariai socialdemokratai nusprendė paragini ministrą Arūną Dulkį išsiaiškinti tikrąją situaciją dėl tokių vaistinių poreikio. Ministerija sako, kad neturi teisinių svertų priversti vaistines dirbti savaitgaliais ir naktimis, tačiau sutinka, kad labiau prisidėti galėtų ir pačios savivaldybės.

Su Naujais metais laukia ir pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientams žadamas lengvesnis kelias pas gydytojus ir daugiau reikalingų paslaugų, naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės.  Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2024 m.  Lengvenis kelias sergantiems lėtinėmis ligomis Kaip vieną svarbių pakeitimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) akcentuoja biurokratinės naštos gydytojams mažinimą ir kartu dėmesio pacientui didinimą.

Ne tik su dantų gydymo, bet ir jų atkūrimo problemomis susiduria vis daugiau žmonių. Ką reikėtų žinoti prieš ruošiantis protezuoti dantis, paaiškino Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai. Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Zdanavičienė ir Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rasa Valinskaitė-Barščevičienė Kauno Trečiojo amžiaus universiteto Sveikatos fakulteto studentams atsakė į keletą svarbių klausimų.

Lietuvoje atlikta neeilinė operacija – prieš keletą savaičių Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) neurochirurgai pacientui pakeitė dalį kaukolės, kuri buvo atspausdinta 3D spausdintuvu.  Tai – viena pirmųjų tokių operacijų Lietuvoje. Kaip organizmas priėmė kaukolę, atspausdintą 3D spausdintuvu ir kokios laukia medicinos galimybės ateityje, plačiau papasakojo šią operaciją atlikęs RVUL gydytojas neurochirurgas Artūras Tamulis.

Į poliklinikas besikreipiančių pacientų nuo kitų metų laukia naujovė. Šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiamasi, galės pacientus nukreipti slaugytojo ar akušerio konsultacijai. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad sumažinus šeimos gydytojų administracinio darbo krūvį, mažės eilės ir gerės paslaugų prieinamumas pacientams.

Pagal susirgimų erkiniu encefalitu mastą Lietuva jau ne vienus metus pirmauja Europoje. Vis tik nors skiepai nuo šios infekcijos gydytojų yra primygtinai rekomenduojami, valstybės nėra kompensuojami. Gera žinia kitiems metams – dalis žmonių nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2022 m. ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vidutinis sergamumas erkiniu encefalitu tenka 24,3 atvejams iš 100 tūkst. gyventojų.

Perdegimas ir nepakeliama psichoemocinė atmosfera įstaigose, nevaldomi agresyvūs pacientai, emocinis smurtas – ne vienus metus medikų bendruomenės linksniuojamos problemos. Dalis medikų, neatlaikę spaudimo, palieka darbus, kai kurie – net nusižudo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija lenkia pirštus, ką daro situacijai keisti, realių pokyčių pasigendama. Konstatuojama, kad vis daugiau medikų savo noru pasirinktame profesiniame kelyje dirbant kasdienį darbą ima jaustis lyg temptų Sizifo akmenį.

Mokslininkai įspėja – keičiantis klimatui į mūsų platumas ne tik gali atkeliauti mums neįprastos ligos. Nerimą kelia ir tirpstantys ledynai, kurių gelmėse gali glūdėti visai nepažinti mikroorganizmai. Negana to, naujų iššūkių kelia užterštumas mikroplastiku, kurio aptinkama jau ir žmogaus kraujyje. Apie visa tai plačiau – pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktore prof. dr. Egle Lastauskiene. Tai – antroji interviu dalis.

Naujosios Akmenės ligoninė patinkant Naujuosius metus lieka be vadovo. Beveik pustrečių metų įstaigai vadovavęs Kęstutis Mazurkevičius pranešė iš pareigų pasitraukiantis savo noru. Apie pasitraukimą įstaigos vadovas vėlų ketvirtadienio vakarą K. Mazurkevičius paskelbė socialiniuose tinkluose. „Yra pradžia ir pabaiga, laikas pasakyti labas ir sudie.

Viešumoje ką tik pasirodė informacija, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dar gruodžio pradžioje mirė 6-metis. Gydymo įstaiga portalui tv3.lt patvirtino, kad iš tiesų vaiko mirtis buvo fiksuota, bet nei jo amžiaus, nei mirties priežasties nenurodė. Ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas pabrėžė, kad be raštiško tėvų leidimo jokios platesnės informacijos teikti neturi teisės.

Naujų metų pradžia – laikas, kai dažnas žmogus nori įgyvendinti tam tikrus pokyčius savo kasdienybėje: pradėti sportuoti, sveikai maitintis, stiprinti organizmą ar atsikratyti žalingų įpročių. Vaistinių tinklo „Camelia‘ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad sausį pacientai apie savo tikslus užsimena ir farmacijos specialistams, tačiau taip pat po kurio laiko vėl apsilankius vaistinėje prisipažįsta, kad užsispyrimas įgyvendinti pokyčius gana greitai išblėso.

Alerginis rinitas – dažna liga, kuria serga 10–20 proc. visos populiacijos žmonių. Šis susirgimas didina tokių ligų kaip astmos, nosies polipozės, sinusito išsivystymo riziką, taip pat yra susijęs su neigiama gyvenimo kokybe, miego ir dėmesio sutrikimais. „Įprasta manyti, kad alerginis rinitas – pavasario ir vasaros liga, tačiau tai nėra tiesa.

Gyventojai piktinasi, kad šventinėmis dienomis sostinėje dirba tik viena vaistinė. Skaitytoja užfiksavo, kaip Kalėdų dieną vienu metu eilėje prie vaistinės laukė 47 žmonės. Ji pridūrė, kad eilėje teko laukti pusantros valandos. O Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė teigia, kad taip yra dėl darbuotojų trūkumo bei saugumo reikalavimų. Skaitytoja, susisiekusi su naujienų portalu tv3.lt, teigia, kad Kalėdų dieną Vilniuje dirbo tik viena vaistinė.

Praėjusią parą nustatyti 656 nauji COVID-19 atvejai, keturi žmonės mirė, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vienas mirusiųjų tebuvo 30–39 metų amžiaus. Kaip rodo Atvirieji agentūros duomenys, vienam iš mirusiųjų, kuris nurodomas kaip Šilalės gyventojas, tebuvo 30–39 m. Tarp viruso aukų – ir 60–69 m. amžiaus grupei priklausiusi telšiškė.