Sveikata

Šventiniai stalai jau netrukus bus nukrauti ne visada lengvai virškinamais ar sveikais patiekalais. Prisėdęs prie tokio stalo retas kuris pagalvoja apie saiką ir pasijunta blogai.

Praėjusią parą nustatytas 91 naujas COVID-19 atvejis, vienas žmogus mirė, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 548,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 37,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Praėjusią parą nustatyta 118 naujų COVID-19 atvejų, trys žmonės mirė, sekmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Kaip rodo Atvirieji duomenys, vienas mirusysis buvo iš Mažeikių ir priklauso 50–59 m. amžiaus grupei. Koronavirusas taip pat nusinešė 80–89 m. amžiaus .Vilkaviškio rajono gyventoją ir 90–99 m. amžiaus grupei priklausiusį vyrą iš Panevėžio. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 548,3 atvejo.

Skatinant į Lietuvą atvyti dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių, Seimas pusmečiu paankstino leidimą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti ir Lietuvoje dirbančių užsieniečių šeimų narius – tiek Europos Sąjungos (ES), tiek trečiųjų šalių piliečius.  Seimas PSD sistemą plėsti leido nuo 2024 metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų sausio, kaip siūlė Vyriausybė.    Seimas šią savaitę priėmė tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą.

Seime kelią toliau skinasi įstatymas, kuriuo, be kitų pakeitimų, ruošiami pokyčiai ir dėl gydytojų darbo. Juos priėmus šeimos gydytojai nebeprivalės garantuoti pagalbą kiaurą parą 7 dienas per savaitę, bet po 12 valandų 5 dienas per savaitę. Pakeitimais siekiama dalį gyventojų atpratinti lėkti į priėmimo skyrius, kai poliklinikos jau nedirba, nors išties pas gydytoją dėl neskubios pagalbos gali atvykti planine tvarka.

Nors įvedus alkoholio ribojimus ilgą laiką netilo kritika, kad tokie sprendimai – tik politiniai ir realios naudos neatneš, mokslininkai teigia matantys priešingą efektą. Jų atliktų tyrimų duomenimis, dėl alkoholio pardavimo laiko ribojimų ne tik sumažėjo bendras vyrų mirtingumas, bet ypač mirčių skaičius sekmadieniais ir pirmadieniais.

Europos ir Lietuvos vaistų kontrolieriai įspėja, kad itin populiariuose nereceptiniuose preparatuose nuo peršalimo esantis pseudoefedrinas gali paveikti smegenis, padidėti infarkto ir insulto rizika, šeštadienį pranešė LNK „Žinios“. Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėjos Rugilės Pilvinienės teigimu, Prancūzijoje gyventojai yra perspėjami dėl vaisto „Actifed“ – rekomenduota vaistininkams vaistų nesiūlyti ir nereklamuoti.

Nereguliuojami didžiuliai krūviai, apverktini atlyginimai, prasta darbinė aplinka – į milžiniškas problemas sveikatos sektoriuje slaugytojų bendruomenė baksnoja jau ilgą laiką. Nors ministerija džiūgauja apie kitąmet augsiančias algas ir žada sudaryti tiek vietų stojantiems, kiek reikės, patys medikai konstatuoja, kad nesprendžiant įsisenėjusių bėdų slaugytojus toliau tik ruošime privačiam sektoriui ir užsieniui.

COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tada per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių. Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ apie tai kalbiname sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

Praėjusią parą nustatyti 979 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, šeštadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 548,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,4 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vienu metu užsimojus reformuoti ne vieną sveikatos sistemos grandį daug vilčių sudėta į pacientų pavėžėjimo projektą. Nors ruošiantis uždaryti tam tikras paslaugas dalyje ligoninių ir skatinant teikti daugiau dienos paslaugų, pacientai bus priversti būti dar mobilesniais, vis tik pavėžėjimas išsigelbėjimu taps tik daliai gyventojų. Bandomasis pavėžėjimo projektas jau gerą mėnesį pilna apimtimi veikia 20-yje savivaldybių.

Pagal įstatymus nepilnamečius palydėti pas gydytojus gali tik tėvai, įtėviai arba globėjai. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė moteris, kuri nusprendė palydėti keturiolikmetį anūką, kai jo mama tuo metu buvo komandiruotėje. Atvykus pas gydytoją močiutė buvo informuota, jog sveikatos paslaugos jos nepilnamečiui anūkui suteikiamos nebus, mat jis privalo į polikliniką atvykti tik su tėvu arba motina. Tai nustebino moterį, todėl nusprendėme plačiau pasidomėti.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, nuo 2024 m. pradžios šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiamasi, galės pacientus nukreipti slaugytojo ar akušerio konsultacijai.

Artėjant didžiausioms metų šventėms bei laikui su artimaisiais, gydytojai atkreipia dėmesį į sparčiai didėjantį ir susirgimų peršalimu, gripu bei kitomis kvėpavimo takų ligomis skaičių. Medikai primena, jog šių užkrečiamų ligų prevencijai svarbi yra rankų bei paviršių higiena, vakcinacija. Vaistininkai ragina atkreipti dėmesį ir į organizmo imuninės sistemos stiprinimą, tinkamą darbo bei poilsio režimą, mitybą.

Praėjusią parą nustatyti 1072 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 548,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 37,8 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Vyriausybėje penktadienį vyks legioneliozės prevencijai skirtas renginys, kuriame bus pristatytas interaktyvus interneto puslapis, kuriame Lietuvos gyventojai galės rasti visą aktualią informaciją apie legioneliozę. Kaip pranešė Vyriausybė, renginyje bus kalbama apie poreikį šviesti visos Lietuvos gyventojus ir didinti sąmoningumą legioneliozės prevencijos tema, pasidalinta naujausiais duomenimis apie legionelių keliamas sveikatos problemas.

Valstybės kontrolės auditui nustačius, kad 92 proc. sprendimų įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vėlavo, opoziciniai socialdemokratai kreipiasi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, reikalaudami gerinti kompensavimo sistemos sąlygas pacientams. Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė ragina A. Dulkį nelaukti Valstybės kontrolės nustatytų terminų ir į susiklosčiusią situaciją reaguoti tuoj pat.

Virš vienos didžiausių šalies medicinos įstaigų VUL Santaros klinikų vėl kaupiasi juodi debesys. Nespėjus nurimti sukrėtimui dėl nusižudžiusio perspektyvaus jauno chirurgo, viename ligoninės skyriuje – krizinė situacija. Net 4 vadovaujančias pareigas užimantys medikai pateikė prašymus išeiti iš darbo. Tiesa, kiek vėliau ligoninė nuramino, kad susitarimą su gydytojais rasti pavyko. Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas dr.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) pritarė medicinos priemonių nuomos įkainių pokyčiams. Nuo kitų metų insulino pompų nuoma I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems ji yra būtina sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, bus kompensuojama didesnėmis bazinėmis kainomis. Tam prireiks beveik milijono eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. „Medicinos priemonių nuomos bazinės kainos perskaičiuojamos ne rečiau kaip kas penkerius metus.

Vilniuje veikianti Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika jungiama prie Santaros klinikų. Sveikatos apsaugos ministerijoje ketvirtadienį pasirašytas Žalgirio klinikos prijungimo prie Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų reorganizavimo sąlygų aprašas, pranešė ministerija. Dokumente numatyta, kad Žalgirio klinika Santaros klinikų filialu taps nuo kitų metų liepos 1 dienos.

Jei susergame ir ima kilti temperatūra, suprantame, kad taip ir turi būti, organizmas kovoja su virusu ar bakterija. Tačiau jei savijauta siaubinga, o temperatūra nė kiek nekyla, arba, dar keisčiau – ima kristi? Iš tiesų kūno temperatūros sumažėjimas susirgus gali būti ženklas, kad organizmas sunkiai kovoja su infekcija arba kad sutriko jo šilumos reguliavimo procesas. „Kūno temperatūra – individualus dalykas.

Praėjusią parą nustatyta 1219 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 544,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 38,2 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Augant sergamumui įvairiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis vis daugiau šalies įstaigų grąžina reikalavimus privalomai dėvėti apsaugines veido kaukes. Apie pasikeitimus antradienį pranešė ir Jonavos ligoninė. Įstaiga pranešė, kad gyventojų sergamumui virusinėmis ligomis Jonavos rajone viršijus epideminį lygį, atvykus į Jonavos ligoninę privaloma dėvėti medicininę veido kaukę.

Rokiškio rajono ligoninėje jau nuo rudens dirba trys nauji medikai. Tuo įstaigos vadovas Raimundas Martinėlis džiaugėsi nuo pirmųjų jų darbo dienų, tačiau plačiau pristatyti specialistų neskubėjo sakydamas, kad reikia leisti jiems apsiprasti, „įsivažiuoti“. Jaunieji specialistai Dabar paslapties šydas buvo praskleistas.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Moterų konsultacijų skyriuje gruodžio 11–15 dienomis vykdoma akcija, kurios metu moterys kviečiamos profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Šios akcijos metu atliekamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas ir Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas skystoje terpėje, nepriklausomai nuo moters amžiaus.

Šaltuoju metų sezonu pasireiškiantis gerklės skausmas yra vienas dažniausių susirgimų. Jam įveikti griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir be recepto įsigyjamų įvairių čiulpiamų pastilių bei purškalų. Deja, ne visais atvejais šie gydymo būdai yra veiksmingi. Gydytoja otorinolaringologė atskleidė, kaip pasirinkti tinkamą gydymą ir kodėl besiskundžiantiems gerklės skausmu reikėtų atsisakyti kavos bei alkoholio.

Praėjusią parą nustatytas 1391 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nefiksuota, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 539,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 38,9 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

„Galvos traumas, atviras smegenų operacijas, smegenų dekompresijos procedūras ar kitą gydymą patyrusiems pacientams neretai reikalinga kranioplastika – sudėtinga neurochirurginė procedūra, kurią atliekant atkuriama trūkstama kaukolės kaulo dalis. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) galime pasiūlyti 3D modeliavimu paremtų personalizuotų kranialinių implantų.

Po vėžio, lietuviai labiausiai bijo širdies ir kaujagyslių ligų, parodė medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Tai gana įdomu, sako kardiologas Paulius Trinkauskas, nes didžiausią mirtingumą lemia ne onkologinės, o būtent širdies ir kraujagyslių ligos. Medikas aptarė, kokių savijautos pokyčių negalima ignoruoti ir dalijasi patarimais, kaip širdies ir kraujagyslių sveikata rūpintis jau nuo šiandien.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kompensuojamųjų medicinos priemonių bazinių kainų pokyčiams. Kitąmet skaitmeniniai klausos aparatai, akies protezai ir ortodontiniai aparatai bus kompensuojami gerokai didesniais įkainiais. Tam bus skirta daugiau nei pusė milijono eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. „Valstybinės ligonių kasos komisija medicinos priemonių bazines kainas perskaičiuoja ne rečiau kaip kas trejus metus.

Praėjusią parą nustatyti 2322 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 533 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 38,7 procentai. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Lietuvoje sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius per savaitę dar padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pajutę negalavimus žmonės raginami likti namuose, jei įmanoma, rinktis darbą nuotoliu. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 4–10 d.) bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis siekė 1720,5 atvejo 100 tūkst.

Daugėjant susirgimų COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis vis daugiau gydymo įstaigų praneša apie ribojimus. Šįkart apie juos paskelbė Nacionalinis vėžio institutas. „Dėl nepalankios COVID-19 situacijos iki gruodžio 22 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas Nacionalinio vėžio instituto Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriuje. Dėkojame už supratingumą“, – nurodė įstaiga socialinio tinklo paskyroje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad daugeliui infekcinių ligų, tarp jų – ir meningokokinei infekcijai, yra būdingas sezoniškumas, t. y. šios ligos atvejų kur kas dažniau užregistruojama šaltuoju metų laikotarpiu, kadangi daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, kur kontaktai glaudesni. Kita priežastis – dažnesnės virusinės infekcijos, dėl kurių sumažėja kvėpavimo takų gleivinių atsparumas bakterijoms.

Didėjant vyresnių ir pagyvenusių gyventojų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, Lietuvoje diegiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis. Įgyvendinant pokyčius siekiama, kad slaugos ir socialinės paslaugos pacientams taptų dar lengviau prieinamos. „Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, stacionarinė slauga skiriama vertinant ne paciento ligos diagnozę, o sveikatos būklę. Tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo. „Sparčiai vystant ambulatorines slaugos paslaugas namuose, stebimas stacionarinių slaugos paslaugų poreikio mažėjimas.

Tęsdamas vizitus po Lietuvos gydymo įstaigose sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę apsilankė Širvintose. Vizito įspūdžiais socialiniame tinkle pasidalinęs ministras teigė, kad pokyčiai miesto ligoninėje milžiniški. Pasak A. Dulkio, nauja ateitis gydymo įstaigos laukia savivaldybėje įsteigus sveikatos centrą. „Nuo „Černobylio“ filmavimo aikštelės iki naujojo sveikatos centro. Tokį kelią nuėjo Širvintų ligoninė.

Praėjusią parą nustatyti 94 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 517,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 39 procentai. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Slaugos darbuotojų jau dabar kritiškai trūksta daugelyje šalies gydymo įstaigų. Prognozės dar labiau nedžiugina – 2030 metais gali stigti net virš 3 tūkst. slaugytojų. Nors ministerija žarsto pažadus apie augsiančius jų atlyginimus ir savarankiškumą, panašu, kad tai kol kas daugiau tėra žodžiai.

Nors peršalimo ligų sezonas tik įsibėgėja, gydytojai neslepia, kad dėl didelio vaikų sergamumo jau tenka prisiminti pandeminius laikus. Į ligonines patenka ūmiai karščiuojantys vaikai, „iškrenta“ ištisos klasės, sergama šeimomis. Medikai įspėja, kad pikas dar tik laukia, taip pat auga ir rizika vienu metu susirgti keliomis infekcijomis. Nerimas dėl Kinijoje kilusio protrūkio dėl sunkių vaikų plaučių uždegimų pasiekė ir Lietuvą.

Praėjusią parą nustatyti 137 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, sekmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 516,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 39 procentai. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Pogimdyvinė depresija yra viena iš dažniausiai moteris po gimdymo veikiančių emocinių problemų. Neseniai Lietuvą sukrėtusi istorija apie galimai savo vaikus nuskandinusią mamą, kuri šiuo metu gydosi psichiatrinėje ligoninėje, sukrėte nemažai šalies gyventojų.​​​ Ar tai pogimdyvinės depresijos pasekmės – nėra žinoma, tačiau laiku nepastebėta arba nesuprasta pakitusi mamos būklė gali daryti įtaką ne tik motinai, bet ir naujagimiui bei šeimai.

Neseniai naujo nerimo sukėlė žinia apie Kinijoje sparčiai augančius virusinius susirgimus ir ypač daug fiksuojamų plaučių uždegimo atvejų tarp vaikų. Vis tik Lietuvos specialistai ramina, kad šis protrūkis gąsdinti neturėtų, mat plintantys virusai nėra nepažįstami. Tačiau yra ir liūdna žinia – vis labiau auga bakterijų atsparumas antibiotikams, tad gydymas darosi nebe efektyvus.

Praėjusią parą nustatyti 1144 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, šeštadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 503,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 39,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Netinkama mityba gali sukelti daugybę sveikatos sutrikimų – antsvorį, aknę, virškinamojo trakto negalavimus. Bet ar žinojote, kad nepilnavertė mityba gali paveikti net ir širdį? TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kokio vitamino trūkumas gali sukelti venų trombus, pažeisti nervų sistemą ir net padidinti infarkto riziką. Gydytojas Alvydas Unikauskas pradėjo pasakodamas istoriją apie dvidešimtmetį vaikiną Rapolą.

Nors vėžio gydymo ir profilaktinio išsityrimo galimybės per kelis dešimtmečius šalyje gerokai pasikeitė, gydytojai apgailestauja, kad vis dar ne vieną tikrintis prevenciškai stabdo baimės. Neatmesdamas, kad galbūt tą skatinti reikėtų ir radikalesnėmis priemonėmis, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovas Valdas Pečeliūnas teigia pasigendantis ne tik žmonių sąmoningumo, bet ir valstybės dėmesio.

Kovidas vėl šiepia nasrus. Kasdien infekcija užsikrečia apie tūkstantį tautiečių, įskaičiuojant ir gripą, trečdalis savivaldybių pasiekė epideminį lygį. Tiesa, medikai į paniką nepuola, į reanimaciją patenka tik pavieniai pacientai, o ir šie serga gretutinėmis ligomis. Valdžia apribojimų neplanuoja, tačiau ragina skiepytis. Beje, pasak gydytojų, dabartinė kovido atmaina panašesnė į gerai žinomą gripą, skonio ar kvapo ligoniai dažniausiai nebepraranda.

Šaltuoju metų sezonu padaugėja susirgimų peršalimu, gripu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Nuo dalies jų turime skiepus, tačiau kitas kvėpavimo takų infekcijas gydomės simptominėmis priemonėmis.

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, tačiau gali padovanoti neįkainojamą dovaną – išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą 7-iems transplantacijos laukiantiems žmonėms.