Sveikata

Nors sergamumas kovidu Lietuvoje tik įsibėgėja, susirgusieji šia liga jau neberanda vaistų nuo COVID-19 – Vilniuje jie išpirkti, nėra nė vienoje vaistinėje, kituose miestuose šiek tiek dar likę.  O kada nauja vaistų partija pasieks Lietuvos vaistines – apie tai TV3 žinių reportaže.  Vaistinės aiškina, kad dėl tiekimo trikdžių kalta Sveikatos apsaugos ministerija. Pati ministerija teisinasi, kad vaistų užsakė gruodžio pradžioje, kai tik padidėjo sergamumas kovidu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad mažindama administracinę naštą gydytojams pratęsė siuntimų galiojimo laiką, suteikė daugiau įgaliojimų slaugytojams, supaprastino pacientų stebėjimo bei neįgalumo nustatymo ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką, atsisakė perteklinių dokumentų, pažymų ir siuntimų. Šios ir kitos priemonės leis gydytojams daugiau laiko skirti ne dokumentų pildymui, o pacientų apžiūrai ir konsultavimui.

Kol daug lietuvių šventines dienas leido artimųjų, bičiulių apsuptyje, gyvenimas ligoninių priėmimo skyriuose nestojo. Nors didžiosios šalies gydymo įstaigos teigia šiemet nestebėjusios neįprastai didelio pacientų skaičiaus, pažymima, kad tiek nedarbo dienų savaime sukelia daugiau iššūkių teikiant būtinąją medicinos pagalbą. Be to, pacientų pagausėjimo šiomis dienomis dar tik laukiama.

Kalėdos ir Naujieji metai daugeliui mūsų reiškia ne tik džiaugsmą, bet ir nemažai įtampos. Dovanų ieškojimas, šventinių patiekalų ruošimas, svečių laukimas, miego trūkumas, dažnai geriama kava, kaloringas maistas, alkoholiniai gėrimai – visa tai gali lemti ir savijautos pokyčius. Šventiniu laikotarpiu nemažai žmonių skundžiasi padažnėjusiu pulsu, pakilusiu kraujospūdžiu, spaudimu širdies plote.

Praėjusią parą nustatyta 1085 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 350,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 27,6 procento. COVID-19 pikas COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Po šventinio Kalėdų savaitgalio į ligonines plūstelėjo maistu ir alkoholiu apsinuodiję tautiečiai. Darbo netrūko ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams – jie sulaukė penktadaliu daugiau iškvietimų nei įprastu laikotarpiu. Tiesa, plušėjo ir traumatologai, mat dėl slidžių šaligatvių, traumų namuose per šventes į gydytojus kreipėsi daugiau žmonių nei įprastai.

Gruodžio 18–24 d. (51-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek sumažėjo, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Sergamumas siekė 1609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 1771,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Leidžiate žiemos atostogas kitose Europos šalyse, bet su savimi neturite Europos sveikatos draudimo kortelės? Ligonių kasų specialistai primena, kad svetur atostogaujantys Lietuvos gyventojai per kelias minutes gali savarankiškai susiformuoti kortelę pakeičiantį sertifikatą.

Praėjusią parą nustatyta 90 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 356.7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 28,9 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,38 mln.

Šventiniam sezonui įsibėgėjus, kartu su juo pagreitį įgauna ir vakarėlių sezonas, kurį neretai lydi alkoholinių gėrimų vartojimas. Ir nors liaudies metodų, padėsiančių išvengti pagirių, netrūksta, „Eurovaistinės“ vaistininkė Fausta Barisevičienė dalinasi mediciniškai patvirtintais patarimais ir įžvalgomis, kaip teisingai elgtis, jei teko apsinuodyti alkoholiu.

Paramedikams ir greitosios medicinos pagalbos paramedikams Seimas suteikė teisę nustatyti žmogaus mirties faktą. Už atitinkamų įstatymo pataisų priėmimą baigiantis rudens sesijai balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo du, aštuoni susilaikė.

Nors šaltasis sezonas tik prasidėjo, koronavirusas ir kiti virusai jau spėjo kaip reikiant įsišėlti. Tiesa, pajutus simptomus bandant namuose išsitirti, ar nesusirgote COVID-19, reikėtų kantrybės. Gydytojai įspėja, kad šiemet ši liga kaip reikiant „slapukauja“ ir gali būti klaidingai iš karto nenustatoma.

Sėdimas darbas, prastas mitybos režimas, stresas, nusilpęs imunitetas bei laikas tualete su mobiliuoju telefonu rankose – dažniausi rizikos faktoriai, vedantys į nemalonią ligą – hemorojų. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas ir chirurgas-proktologas Tomas Manelis papasakojo, kokie dažniausi šios ligos simptomai ir kaip jos išvengti. „Hemorojus – tai išsiplėtusi venos dalis.

Nors šiandien vis dažniau girdimi skundai, kad nemokama medicina tampa utopija, mat dėl didelių eilių viešosiose įstaigose žmonės stumiami kreiptis į privačias įstaigas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad išties Privalomąjį sveikatos draudimu (PSD) nedraustiems žmonėms tektų gerokai patuštinti kišenę.

Bakterijos ir virusai mus supa kasdien, tačiau kada jie padeda mums gyventi, o kada – jau trukdo? Kaip tai, kas vyksta mūsų žarnyne, atsiliepia mūsų nuotaikai? Kodėl kyla grėsmė greitai susidurti su ligomis, kurių nebeįveiks jokie antibiotikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome su VU Gyvybės mokslų centro mokslininke prof. dr. Egle Lastauskiene.

Šventinis laikotarpis neatsiejamas nuo sočiais patiekalais gausiai nukrautų stalų. Vis tik gydytojai ragina neprarasti budrumo – riebus be saiko vartojamas maistas, ypač jei dar nevengiama ir alkoholio, gali sukelti įvairias pilvo bėdas. Viena jų – kasos uždegimas – itin pavojinga būklė, galinti pasibaigti ir mirtimi.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus, šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.

Ypač šventiniu laikotarpiu ne vienas leisime sau pasimėgauti ne visai sveikais maisto produktais – tarp jų gali atsidurti ir įvairūs vytinti, rūkyti mėsos gaminiai. Gydytojai dėl to labai barti nepuola, tačiau įspėja, kad taip vartojama mėsa skirta ne kasdienai.

Kad ir koks nemalonus būtų peršalimas, gera žinia, jog jis praeina savaime. Tiesa, norint pagyti greičiau, reikia laikytis kelių taisyklių – duoti organizmui ilsėtis ir šiltų skysčių. O ar gali sveikimą paspartinti pirkis ir tokios netradicinės medicinos priemonės kaip ant krūtinės dedami svogūnai? Plačiau apie tai papasakojęs šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigė, kad pirtis peršalus gali būti geras sprendimas, tik viską būtina daryti su saiku.

Gruodžio 20-ji buvo paskutinė Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filialo direktoriaus prof. dr. Jono Sąlygos darbo diena. Žinia apie 69 metų vadovo pasitraukimą iš pareigų trenkė kaip žaibas iš giedro dangaus, nes atrodė, kad nuo pradžių kurta ligoninė ir Jonas Sąlyga – suaugę į viena. Kalbantis su ilgamečiu ligoninės vadovu aiškėja, kad sprendimas trauktis buvo priimtas gana seniai.

Nors COVID-19 pandemija atrodo likusi kažkur toli užmarštyje, virusų tyrinėtojai įspėja, kad nuo panašių epidemijų žmonija nėra apsaugota ir ateityje. Mokslininkų akiratyje – ne tik gerai pažįstami gripas ar koronavirusas, bet ir klimato kaitos padariniai. Su jais ne tik į Lietuvą gali atkeliauti egzotinės ligos, bet ir baiminamasi, kokių mikroorganizmų gali „padovanoti“ tirpstantys ledynai.

Vyriausybė trečiadienį pavedė Valstybės duomenų agentūrai (VDA) atlikti statistinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kiek gyventojai išleidžia pinigų receptiniams vaistams, o kiek – savo nuožiūra įsigytiems medikamentams, maisto papildams ir kitoms medicinos prekėms.

Nors priėmimo-skubios pagalbos skyrius skirtas ūmiai ištikusioms sveikatos bėdoms spręsti, gydytojai pasakoja, kad čia atvykę visai ne skubios pagalbos reikalaujantys pacientai – jų kasdienybė. Neslepiama, kad kitą kartą vizito tokiame skyriuje priežastys net kuriozinės, tad neturėtų stebinti ir pasiūlymas už tai susimokėti.

Prieš šventes Lietuva neteko gardaus gydytojo Romualdo Jurgučio. Liūdna žinia apie tai pasidalino Klaipėdos universiteto ligoninė.  „Su liūdesiu pranešame, kad netekome mylimo savo kolegos ir mokytojo, gydytojo Romualdo Jurgučio. Romualdas Jurgutis gimė 1934 m. gruodžio 15 d. Palangoje ir pasaulį paliko 2023 m. gruodžio 23 d.“ – pranešė ligoninė.

Dar prieš kelias savaites Kinijoje užfiksavus neaiškių virusų, sukeliančių sunkius plaučių uždegimus, protrūkį, panašūs susirgimai registruoti ir JAV bei Europoje. Ar turėtų lietuvius gąsdinti „baltųjų plaučių“ sindromu arba „baltųjų plaučių“ pneumonija vadinama liga, pasiteiravome virusologo prof. Sauliaus Čaplinsko. Kinijoje kilus neaiškių virusų, sukeliančių plaučių uždegimus, protrūkiui ir ligonines užgulus daugybei vaikų, nuogąstauta, kad galbūt atsirado kažkoks naujas virusas.

Sunegalavę per šventes ir tinkamai neįvertinę savo būklės gyventojai dažniausiai vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Ligonių kasos pataria į ligoninę vykti tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o ūmiai susirgus prisiminti, kad padėti gali poliklinikų budintys gydytojai. Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.

Per gausus cukraus ir druskos vartojimas – dažnai sveikatos specialistų pažymima lietuvių problema. Kiek druskos ir cukraus reikėtų suvartoti ir kokiuose produktuose yra didžiausi jų kiekiai?  VUL Santaros klinikų gydytojos dietologės Žanos Antonovos teigimu, šiandien Lietuvos gyventojai druskos kiekį viršija dvigubai, nei rekomenduojama. „Paros druskos kiekis yra iki 5 gramų per dieną.

Šventiniai stalai jau netrukus bus nukrauti ne visada lengvai virškinamais ar sveikais patiekalais. Prisėdęs prie tokio stalo retas kuris pagalvoja apie saiką ir pasijunta blogai.

Nors nuolat akcentuojama, kad Lietuvoje turime gerokai daugiau gydytojų nei kitose Europos Sąjungos šalyse, pačios gydymo įstaigos ir medikų asociacijos nenustoja garsiai kalbėti apie milžinišką medikų stygių. Trūksta jų ne tik rajonų, bet ir respublikinio lygio ligoninėse, o savivaldybės kitą kartą priverstos nertis iš kailio, norėdamos prisitraukti specialistus. Jie patys gi tikina – vien pinigai nėra svarbiausia dedamąja atvykti dirbti. 4 tūkst.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje Intervencinės radiologijos skyriuje pristatytas naujos kartos dvitaktis angiografas. Perkirpęs simbolinę juostą ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas pažymėjo – naujasis aparatas medikams leidžia žymiai greičiau priimti sprendimus dėl gydymo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sveikina medikų bendruomenę su didžiosiomis metų šventėmis: Kūčiomis, šv. Kalėdomis, Naujausiais metais ir linki, kad sveikatos darbuotojus ir jų šeimas aplankytų santarvė ir ramybės dvasia.    „Sveikatos sistemoje nebūna lengvų metų. Žmonės visada serga, žmonės visada ieško pagalbos, žmonės klausia sunkių klausimų ir tikisi lengvų atsakymų. Pastarieji metai sveikatos apsaugos sistemoje buvo ypatingi.

Pasaulyje vienas iš šešių žmonių gyvena su tam tikra negalia, o dalį jų gali būti sunku pastebėti iš pirmo žvilgsnio. Tačiau daugiau nei milijardui gyventojų kasdienių trikdžių kelia demencija, epilepsija, klausos, regos, kalbos ar kita nematoma negalia. Vaistinių tinklas „Camelia“ atkreipia dėmesį, kad dažnas net nenutuokia, jog artimoje aplinkoje gali būti su tuo susiduriančių žmonių.

Siekdama pritraukti sveikatos priežiūros specialistus rinktis darbo vietą Lietuvos regionuose, rūpinasi finansinių sąlygų gerinimu ir plečia kvalifikacijos tobulinimo galimybes, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vadovės Dianos Smaliukaitės, pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose – siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla kilmės krašte ar gydymo įstaigoje, kurioje bu...

Nepaisant ketvirtadienį vakare kilusio lokalaus gaisro, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) teigia paslaugas pacientams penktadienį teikianti be trikdžių. „Šiuo metu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje be trikdžių teikiamos visos paslaugos pacientams“, – rašoma penktadienį išplatintame pranešime. Gaisras kilo VMKL techninėje patalpoje.

Praėjusią parą nustatyti 798 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 507,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,4 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena apie galimybę pasinaudoti nemokama pavėžėjimo paslauga. Šiuo metu ji, vykdant bandomąjį projektą, teikiama 20-yje savivaldybių. Nuo 2024 m. liepos 1 d. projektą planuojama vystyti visos Lietuvos mastu, įtraukiant likusias savivaldybes.

„Balso gydytojas“: tokia pirmoji asociacija kyla sužinojus, kiek daug Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriui habil. dr. Virgilijui Ulozui gali pasakyti pacientų balso duomenys. Pasak profesoriaus, gydytojo otolaringologo, informacine prasme balsas – tai ištisas okeanas informacijos. Vien įvairių akustinių balso parametrų šiuo metu priskaičiuojama arti tūkstančio.

Medicinai sparčiai tobulėjant, ligų diagnostikos metodai bei jų gydymas taip pat tampa vis modernesni. Šiais laikais tokie tyrimai kaip širdies kraujagyslių koronarografija, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), yra tapę ne tik kokybės ženklu, bet ir daugeliui pacientų leidžia laiku aptikti bei užkirsti kelią sunkiems sveikatos sutrikimams ar net atitolinti netikėtą mirtį, o dažnai prie to prisideda ir inovatyvūs gydymo būdai.

Praėjusią parą nustatytas 981 naujas COVID-19 atvejis, du žmonės mirė, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 520,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 34,2 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Seimas pritarė siūlymui įstatyme reglamentuoti, kad asmens mirties faktą be dabar tokią teisę turinčių asmens sveikatos priežiūros specialistų galėtų nustatyti ir paramedikai arba greitosios medicinos pagalbos paramedikai. „Žinau, kad galbūt kai kas skeptiškai žiūri į paramedikus, galvoja, kad jie tiesiog yra, kaip anksčiau būdavo, greitosios medicinos pagalbos vairuotojai, tai noriu patikinti, kad tikrai – ne.

Artėja šventinės virškinimo problemos: ar žinote, kaip iš tiesų reikia vartoti „angliuką“? Jeigu skauda skrandį, išgerk angliuką, – turbūt šį patarimą per šventes tenka išgirsti kur kas dažniau. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pastebi, kad iki šiol ne kiekvienas žino, kam iš tiesų reikalingas angliukas, o dar svarbiau – kaip jį teisingai vartoti. Vaistininkas išskiria dvi svarbiausias taisykles, kurių reikėtų laikytis.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, koronaviruso atmaina JN.1 šiuo metu sukelia apie 20 proc. naujų COVID-19 infekcijų šioje šalyje ir yra sparčiausiai plintanti viruso atmaina. Ji jau dominuoja šiaurės rytuose, kur, manoma, sukelia apie trečdalį naujų infekcijų. JN.1 yra kilęs iš BA.2.86, arba Pirola, atmainos, dėl kurios mokslininkai buvo labai susirūpinę, skelbia CNN.

Praėjusią parą nustatytas 1171 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nebuvo užfiksuota, trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 531,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 34,7 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln.

Prasideda žiemos atostogų metas. Vis daugiau žmonių didžiąsias metų šventes sutinka svetur. Kad poilsis užsienyje neapkarstų, ligonių kasų specialistai gyventojus ragina nepamiršti pasirūpinti savo sveikatos draudimu – nemokamai užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę ir keliauti saugiai. Pasiekė rekordą Į užsienį 2021 m. keliavo 304 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai dvigubai daugiau – beveik 739 tūkst., rodo Valstybės duomenų agentūros statistika.

Gruodžio 20 d. įvyko Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vienijamos onkologinių pacientų ir jų artimųjų bendruomenės bei ją palaikančiųjų ypatingas vakaras – Nacionaliniame operos ir baleto teatre pažymėtas POLA kortelės dešimtmetis „Kad prieš vėžį laimėtų gyvenimas“, į kurį susirinko tūkstantis kviestinių svečių.  Vakaro metu dėkota ir džiaugtasi kryptingai sutelktų pastangų ir partnerysčių rezultatais.

Odontologų rūmams grąžintas šios veiklos licencijavimas, antradienį nusprendė Seimas.Už naują Odontologų rūmų įstatymo redakciją balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo septyni, 16 susilaikė. Po Vyriausybės patobulinimo, Odontologų rūmai spręs dėl licencijų suteikimo odontologams ir burnos priežiūros specialistams, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas teikti odontologijos paslaugas ir toliau išduos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta tvarka padės anksčiau atpažinti pogimdyminės depresijos požymius ir laiku suteikti pagalbą su emociniais sunkumais susidūrusios nėščiosioms bei neseniai pagimdžiusioms moterims. Profilaktinio apsilankymo metu gydytojas turės įvertinti pacientės emocinę būklę ir informuoti ją apie pagalbos galimybes.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose – dar viena neįprasta operacija. Klinikų gydytojai atliko gyvo donoro inksto paėmimo operaciją panaudojant robotinę sistemą. „Robotinė sistema – šiuolaikiškiausia technologija chirurgijoje. Siekdami apsaugoti jautrią pacientų grupę, t. y. gyvuosius donorus, dovanojančius inkstą savo artimiesiems, jiems skiriame ypatingą dėmesį ir pritaikėme tai, ką turime geriausio,“ – sako Urologijos centro gydytojas urologas dr. Albertas Čekauskas.

Pastaruoju metu daugėja sergančiųjų kovidu, o simptomai dažnai būna panašūs į gripo. Praėjusią savaitę 26-iose savivaldybėse buvo registruotas epideminis sergamumo lygis. Apie tai, ar sunkiai serga pacientai ir, ar gali tekti vėl prisiminti ribojimus, pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstove Greta Gargasiene. Po savaitgalio fiksuota daugiau nei 2300 užsikrėtimų. Ar kelia nerimą tokie skaičiai? Peršalimo ligų sezonas jau prasidėjo.