Sveikata

Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarimu pritarta kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis dvi inovatyvias medicinos pagalbos priemones, padėsiančias ligoninių gydytojams atlikti itin sudėtingas chirurgines operacijas, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Nuo 2024 m. vasario 1 d. ligonių kasos stacionarines tretines vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pag...

Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 196 asmenims, iš jų 45 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9873. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Į Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoją otorinolaringologą dėl ašarojančios akies besikreipusiai klaipėdietei prireikė kur kas rimtesnės operacijos, nei iš pradžių manyta. Pacientei buvo diagnozuota pasaulyje itin reta liga. Gydytojo profesionalumas padėjo nustatyti ligą ir preciziškai pašalinti nosies pertvaroje išaugusį gana didelį auglį.  62 metų klaipėdietė kreipėsi į Respublikinės Klaipėdos ligoninės ambulatorinę-konsultacinę polikliniką dėl ašarojančios dešinės akies.

Neseniai paminėjęs 81-erių metų sukaktį gyvenimo kelią baigė buvęs Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas dermatovenerologas, Šiaulių odos ir veneros ligų ligoninės direktorius, Nusipelnęs Lietuvos gydytojas, profesijos riteris Vaclovas Vaitkevičius.  Telšių rajone Luokėje gimęs ir užaugęs Vaclovas Vaitkevičius 1960 metais baigė Luokės vidurinę mokyklą ir nusprendė tapti gydytoju.

Lietuvoje vis dar neprieinamas efektyvus, šiuolaikiškas medikamentinis gydymas metastazavusiu agresyvių formų krūties vėžiu sergančioms moterims. Kasmet krūties vėžiu mūsų šalyje suserga apie 1600 moterų, o apie ketvirtadaliui jų nustatoma jau išplitusi liga. Moterų, sergančių šia liga, išgyvenamumas Lietuvoje vienas prasčiausių Europoje.

Vaistų gamintojų asociacijai, kuri vienija Lietuvoje veikiančias farmacijos kompanijas, nuo sausio vadovauja Genutė Voverienė. Ji pakeitė iki šiol laikinai asociacijos direktorės pareigas ėjusią Laisvidą Krušienę, kuri toliau tęs pradėtą darbą kaip asociacijos valdybos pirmininkė. Naują valdybą asociacija dvejų metų kadencijai išsirinko pernai.

Galvos skausmas – dažnas simptomas, jaučiamas sunegalavus, pavargus, patiriant stresą ar net paprasčiausiai kurį laiką pamiršus išgerti vandens. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis sako, kad dažnas žmogus yra linkęs galvos skausmo nevertinti kaip įspėjamojo organizmo signalo, o paprasčiausiai išgerti greitai šį nemalonumą pašalinsiančią tabletę.

Skiepai nuo COVID-19 Europoje išgelbėjo mažiausiai 1,4 mln. gyvybių, antradienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tuo pačiu primindama, kad virusas niekur nedingo. PSO Europos regione, apimančiame 53 valstybes, įskaitant Centrinės Azijos šalis, užregistruota daugiau kaip 277,7 mln. COVID-19 atvejų ir daugiau kaip 2,2 mln. mirties nuo šios ligos atvejų, rodo organizacijos 2023 metų gruodžio 19-osios – naujausi – duomenys. „Šiandien mūsų regione yra 1,4 mln.

Remiantis žurnale „The Lancet“ paskelbtais tyrimais, 2022 m. vasarą Jungtinėje Karalystėje būtų buvę galima išvengti daugiau nei 7 000 su COVID-19 susijusių hospitalizacijų, jei gyventojai būtų pasiskiepiję visomis rekomenduojamomis skiepų dozėmis. Pirmą kartą buvo išanalizuoti visų vyresnių nei penkerių metų JK gyventojų sveikatos įrašai. Dabar toks pat metodas galėtų būti taikomas ir kitoms ligoms suprasti. Apie 44 proc.

Nulūžo nagas, įdrėskė katė ar po depiliacijos paraudo oda – neįtikėtina, bet dėl tokių nusiskundimų žmonės kviečiasi greitąją pagalbą. O panašių skambučių būna net keturi iš dešimties. Medikų profsąjunga jau netenka kantrybės ir siūlo – jei žmonės nesupranta, kas yra greitoji pagalba, tokius betikslius iškvietimus reikėtų apmokestinti. Pavyzdžiui, latviai už sugaištą medikų laiką susimoka 70 eurų.

Gimdos kaklelio vėžys – antras dažniausias onkologinis susirgimas tarp jaunų moterų Lietuvoje. Nors mūsų šalyje jau du dešimtmečius veikia gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kasmet dėl šios ligos netenkame apie 200 moterų. O štai Suomijoje gimdos kaklelio vėžys jau įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą.

Ligonių kasos primena, kaip tinkamai naudotis Europos sveikatos draudimo kortele, norint nepatirti nereikalingų išlaidų, taip pat ko nepamiršti vairuotojams, kad dėl eismo įvykio sužalotam žmogui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų netektų padengti savo lėšomis.

Pernai veiklą pradėjusi Klaipėdos universiteto ligoninė, įkurta sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines, šiuo metu yra įsiskolinusi daugiau nei 11 mln. eurų, praneša naujienų portalas LRT. Audito metu nustatyta, kad 2022 metų pabaigoje buvo sparčiai padidinti darbuotojų darbo užmokesčiai – kai kuriais atvejais fiksuojamas 52 proc. augimas. Tų metų sausio–spalio mėnesiais etatinio darbo užmokesčio priskaitymų vidurkis siekė kiek daugiau nei 1,9 mln.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui byloje dėl COVID-19 reagentų įsigijimo. Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad jis buvo išteisintas pagrįstai. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad per 16 tūkst.

Rokiškio rajono ligoninėje beveik pusę metų darbuojasi trys nauji, jauni, skirtingų sričių specialistai. „Rokiškio Sirena“ jau rašė, kad vasaros viduryje darbą rajono gydymo įstaigoje pradėjo: vidaus ligų gydytojas, skyriaus vedėjas Justas Grušauskas, gydytojas geriatras, geriatrijos skyriaus vedėjas Vidas Šavinis bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Žygimantas Paliūnis.

Jau kone dvidešimt metų trečiasis sausio pirmadienis tituluojamas mėlynojo vardu, turint omenyje, jog anglų kalboje žodis mėlynas gali reikšti ir spalvą, ir liūdesio, slogučio emociją. Legenda byloja, jog ši diena – liūdniausia metuose. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis kviečia nenusiminti atskleisdamas, jog gerai žinomas vitaminas D gali prisidėti gerinant ir jūsų sveikatos būklę, ir ypač nuotaiką.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pranešė apie pacientų antplūdį. Nurodoma, kad į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių plūstelėjo traumas patyrę pacientai. „Šiandien iki 15 val. į ligoninę kreipėsi daugiau nei 50 žmonių, kurie dėl slidžios ir neprižiūrėtos kelio dangos patyrė įvairias traumas: nuo sumušimų, patempimų iki rankų, kojų ar šlaunikaulių lūžių. Apie 20 proc. pacientų hospitalizuoti ir gydomi ligoninės skyriuose“, – pranešė įstaiga.

Lietuvoje sausio 8–14 d. (2-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1-ąją metų savaitę buvo 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC). Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Visuomenė vis dažniau renkasi regionų gydymo įstaigas – žmonės pastebi, kad mažesniuose šalies miestuose jie gali ne tik išvengti milžiniškų eilių, bet ir gauti itin aukšto lygio gydymą, įsitikinę medicinos specialistai. „Pastebime, jog pacientai ieško, kokiame rajone jie gali reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gauti greičiau.

Pastaruoju metu gydytojai stebi tendenciją, kad net ir, atrodo, turėdamas akivaizdžius peršalimo simptomus ir net aplinkiniams sergant COVID-19, vis tik atlikus greitąjį antigeno testą, šis nieko neparodo. Virusologas prof. Saulius Čaplinskas ragino nepasikliauti tokiu atsakymu. „Simptomai akivaizdūs, kontaktas irgi, tačiau greitasis COVID antigeno testas neigiamas. Tai, pasak JAV ligų kontrolės centro (CDC), labai dažna situacija. Lietuvoje – taip pat.

Trečiasis sausio pirmadienis jau kelis dešimtmečius yra simboliškai laikomas niūriausia metų diena (angl. Blue Monday). Manoma, kad būtent šiuo laikotarpiu žmonės po šventinio šurmulio dažniausiai būna priversti sugrįžti į kasdienę rutiną ir neretai ima abejoti savo naujametinių tikslų įgyvendinamumu.

Didžiulis medikų trūkumas, milžiniškos eilės pas daugelį gydytojų specialistų, pralaimima konkurencija su privačiomis gydymo įstaigomis – nuolat linksniuojamos problemos viešajame sveikatos sektoriuje. Šiaulių regiono gydymo įstaigos ne išskirtinės – ypač įgyvendinant reformą savivaldybių vadovai nuogąstauja, iš kur reikės paimti gydytojų, mato nelygias sąlygas viešajame ir privačiame sektoriuje.

Dar lapkričio pradžioje pradėjus augti sergamumui ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, supaprastinta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka – numatytais atvejais gydytojas jį gali išduoti nuotoliniu būdu. Vis tik patys medikai pataria nepiktnaudžiauti, mat pacientai gali būti iškviesti ir gyvai atvykti į gydymo įstaigą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai įgauna kūną – jau nuo sausio pacientus savarankiškai gali konsultuoti slaugytojai ir akušeriai. Nuo vasario mėnesio slaugytojai bus įgalioti atlikti dar daugiau funkcijų, pavyzdžiui, pratęsti vaistų receptus ar nedarbingumą. Pokyčių iniciatoriai žada, kad taip ne tik kils slaugytojo profesijos prestižas, bet ir mažės eilės pas šeimos gydytojus.

Visuomenėje kilusias diskusijas dėl vaistinių tinklų daromo spaudimo darbuotojams parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertina teigiamai. Ministerija kviečia vaistinių darbuotojus pranešti apie tokius atvejus, kad būtų galima imtis veiksmų.

Pasibaigus šventėms gripu, COVID-19 ir kitomis virusinėmis infekcijos sergantys gyventojai vėl plūstelėjo į poliklinikas. Nors iki epideminio lygio sergamumas pakilti dar nespėjo, sveikatos specialistai neabejoja, kad tai – tik laiko klausimas. Daugelio metu statistika patvirtina, kad sausio-vasario mėnesį gripo plitimas būna didžiausias. Vis tik realią sergamumo situaciją turėti sunku, mat tyrimai nuo gripo atliekami nedažnai.

Kontūrus vis labiau įgaunanti gydymo įstaigų pertvarka toliau kelia bangas. Nors vienas po kito jau dygsta savivaldybių sveikatos centrai, numatyti kriterijai tam tikroms paslaugoms ligoninėse išlikti, medikų asociacijos konstatuoja, kad viskas gražiai atrodo tik ant popieriaus. Realybė, jų teigimu, gi tokia, kad greitai galima priartėti prie to, kad gydyti neliks kam.

Panevėžio ligoninėje neeilinė diena – įstaigos direktorius Arvydas Skorupskas ir medikai papasakojo apie išgelbėtą moters gyvybę po eismo įvykio. Specialiai surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo ir pati pacientė, kuri neslėpė džiaugsmo ir dėkingumo Panevėžio ligoninės gydytojams už išgelbėtą gyvybę. Moteris į avariją pateko praėjusių metų rugsėjo 11-ąją ir, jei nesuteikta skubi pagalba, išgyventi ji beveik neturėjo galimybės.

Žiemai dar tik įpusėjus ir gerokai atvėsus orams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kūno apsaugai nuo šalčio. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Eglė Marciuškienė dalijasi, kokį pavojų kelia šaltis ir kaip atpažinti kūno nušalimą. Priklausomai nuo oro ir kūno temperatūros, taip pat nuo atviros odos ploto ir jos drėgmės lygio –stiprus šaltis gali kelti įvairių pavojų sveikatai.  „Oda yra didžiausias mūsų organas.

Daug įtampos sukėlusi COVID-19 pandemija paliko pasaulį nežinioje – nejaugi tai baigėsi? Tačiau, kaip rodo ekspertų atlikta tyrimai, koronaviruso atvejai vis dar rekordiškai kyla. Naujausioji JN.1 atmaina yra ta, kuri šaltaisiais mėnesiais dažniausiai siautėja žmonių organizmuose bei per mėnesį pasiglemžia apie 10 tūkst. gyvybių. Dėl to specialistai nuraminti negali – atmaina galimai siautės visą žiemą.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų pasinaudoja galimybe nemokamai pasiekti gydymo įstaigas. Skaičiuojant šeštąjį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomo bandomojo pacientų pavėžėjimo projekto mėnesį palaipsniui auga besikreipiančių dėl paslaugos srautai – iki šiol įvykdyta daugiau nei 3500 pavėžėjimų.

Atvykę į Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ priėmimo-skubios pagalbos skyrių pora iš Pagėgių teigia likę ne tik be pagalbos, bet dar ir buvę gydytojo paliepimu išvaryti kaip esą agresyvūs pacientai. Nors dėl įvykio ir netinkamo konkretaus gydytojo elgesio buvo surašytas skundas, pati ligoninė kol kas išsamių komentarų neteikia, mat laukia komisijos išvadų. Žmonės sako, kad po kelių dienų kreipėsi pagalbos į Kauno klinikas, kur moteris operuota ir gydoma.

Ne paslaptis, kad mažamečiai yra kur kas jautresni įvairioms sezoninėms ligoms, o vis pasikartojantys susirgimai kartais būna susiję su išvešėjusiais adenoidais ir tonzilėmis. Šios struktūros yra žmogaus imuninės sistemos dalys, kurios aktyviai dalyvauja saugant organizmą nuo ligų sukėlėjų – virusų, bakterijų, alergenų bei teršalų, įkvepiamų kartu su oru.

Praėjusiais metais užfiksuota keturis su puse karto daugiau skarlatinos atvejų nei metais prieš tai, ketvirtadienį skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, Lietuvoje 2023 metais užfiksuota 3 108 skarlatinos atvejai, kai 2022-aisiais užfiksuoti 679 ligos atvejai. Anot NVSC, didžioji dalis susirgusiųjų – jaunesni nei 10 metų vaikai, tad skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose.

Tikimybė susirgti katarakta tik didės: operacija paprasta ir greita, tačiau atidėliojimas gali kainuoti regėjimą   Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmogus suserga katarakta – amžius. Vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, o kataraktos išsivystymo tikimybė didėja. Gydytojas oftalmologas Vaidas Kilius sako, kad šiais laikais kataraktos operacija – paprasta ir greita, tačiau atidėlioti vizito pas gydytoją nereikėtų, nes laukimas didina regėjimo suprastėjimo ar net regos netekimo riziką.

Vakar vakare Vilniuje prasidėjęs plikledis lėmė smarkiai išaugusį pacientų srautą RVUL Skubios pagalbos skyriuje. Iki šio ryto 7 val. skubios pagalbos jau kreipėsi daugiau nei 200 traumatologinių pacientų – dvigubai daugiau nei įprasta. Iš jų 174 patyrė įvairias galūnių traumas (lūžius, patempimus, išnirimus, sumušimus), ir 32 galvos bei kaklo traumas. Šalia jų papildomai į ligoninės priimamąjį atvyko dar 100 pacientų su kitais negalavimais.

Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 332 žmonėms, 80 asmenų susirgo pakartotinai, praneša Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso ligos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9865. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį su darbo vizitu lankysis Alytuje. Kaip pranešė ministerija, A. Dulkys apžiūrės miesto ir rajono gydymo įstaigas. Ministras su miesto ir rajono vadovais aptars sveikatos reformos įgyvendinimo eigą, susitiks su medikų bendruomenės atstovais, išklausys jų pasiūlymų dėl darbo organizavimo tvarkos. Ministras lankysis Alytaus pirminės sveikatos priežiūros centre ir Alytaus S. Kudirkos ligoninėje.

Nauji metai įnešė ne vieną naujovę ir sveikatos sistemos sektoriuje. Apie pagrindines jų priminė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kaip rašė jis socialinio tinklo paskyroje, sveikatos sistemoje niekada netrūksta naujovių ir pateikė kelias esmines, gerinančias pacientų ir medikų padėtį. Kas keisis pacientams? antibiotikai bus kompensuojami 100 proc.

Sloga – dažna įvairių alergijų bei virusinių ligų palydovė, todėl nosies lašų ar purškalų galima rasti bene kiekvieno žmogaus namų vaistinėlėje. Nors iš pirmo žvilgsnio varvančios ar užgulusios nosies problemas šie preparatai išsprendžia gana lengvai, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė pabrėžia – nekontroliuojamas ar ilgalaikis nosies lašų vartojimas gali sukelti sunkiai įveikiamą priklausomybę.

Visais laikais žmonės ieškojo stebuklingų priemonių, galinčių padėti atitolinti senatvę, ilgiau išlikti jaunatviškais, energingais ir sveikais. Sveikatos specialistai sako, kad stebuklingų priemonių nėra, o tai, kokiu greičiu sensta organizmas, daug priklauso ir nuo mūsų. Jie primena, kad tai, ką ir kiek valgome, taip pat veikia senėjimo procesą.

Ar žinojote, kad žmogaus organizme gyvena trilijonai bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų? Vien žarnyne jų yra apie 2 kilogramai. Vadinamasis mikrobiomas mūsų savijautai yra kritiškai svarbus, ir ne tik virškinamojo trakto sveikatai. Mokslininkai jau senokai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Neurobiologai mikrobiomą netgi vadina „antrosiomis smegenimis“, mat šie mikroorganizmai daro didžiulę įtaką mūsų emocijoms, kognityvinėms funkcijoms ir nervų sistemai.

Karinių oro pajėgų (KOP) orlaivis Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu antradienį iš Varšuvos į Vilnių pergabeno donoro organą. Kaip teigiama kariuomenės išplatintame pranešime, antradienį apie 16 val. KOP transportinis lėktuvas C-27J „Spartan“ pakilo iš Zoknių oro uosto Šiauliuose ir kartu su medikų komanda išvyko į Varšuvą. Kartu su perimtu organu gydytojų komanda apie 22.25 val. nusileido Vilniuje.

Nuo gripo Lietuvoje šį sezoną jau mirė du žmonės. Abu mirusieji – nepasiskiepiję senjorai. Pasak medikų, sergamumas peršalimo ligomis, o ypač gripu, pastarosiomis savaitėmis ėmė augti it ant mielių. Daugiausia užsikrėtusių gripu – Vilniuje ir Kaune, mažiausiai – Alytuje. Vilnietė Eleonora po apžiūros pas gydytoją skuba namo. Sako – į polikliniką ją buvo atviję liekamieji peršalimo padariniai. „Tai buvo peršalimas, buvo bronchitas ir kamavo labai stiprus kosulys.

2024 metų išvakarėse Lietuvos valdžia po kelerių metų svarstymų ir vertinimų pagaliau apsisprendė, kad odontologų savivalda turi būti ir 2025-aisiais bus grąžinta odontologų bendruomenei. Tam pritarė Seimo nariai, o naują įstatymą pasirašė ir Prezidentas. Ką reiškia šie pasikeitimai? Savivaldos susigrąžinimo bendruomenei atstovaujantys Odontologų rūmai siekė dar nuo 2020 metų. Tokį tikslą buvo išsikėlusi ir dabartinė Seimo valdančioji dauguma. Priežasčių tam – ne viena.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie vaistinių tinklų daromą spaudimą darbuotojams parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, Seimo narys Aurelijus Veryga planuoja siūlyti Sveikatos reikalų komitetui (SRK) sudaryti darbo grupę šiam klausimui nagrinėti. Visgi komiteto pirmininkas Antanas Matulas nemato poreikio tokios darbo grupės sudarymui. Anot jo, kiti parlamentarai negauna vaistininkų skundų dėl patiriamo spaudimo, todėl ir problema, sako konservatorius, nėra didelė.

Retai nutinka, kad, pirmąkart sutrikus širdies ritmui, pavyksta pritaikyti naujausią rekomenduojamą šiuolaikinį intervencinį gydymą. Tuo šiandien gali džiaugtis pakruojiškis Arūnas Pakeltis. Prieš mėnesį sutrikus širdies ritmui jo sveikata labai pablogėjo. Savijauta pasikeitė kardinaliai patekus į Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų rankas.

Savarankiškai nutraukiamas antibiotikų kursas, o likutis suvartojamas vėliau, nepasitarus su gydytoju, – tai vienas dažniausių neteisingo antibiotikų vartojimo pavyzdžių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė sako, kad visuomenėje esama ir daugiau žinių apie antibiotikų vartojimą spragų. Deja, netinkamai vartojami vaistai gali sukelti sveikatos problemų ne tik pačiam sergančiajam, bet ir aplinkiniams.

Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) laikinai sustabdžius kvietimus kurti sveikatos centrus, socialdemokratai pranešė kritikuojantys tokį sprendimą. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) reikalauja sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio viešai pasiaiškinti dėl numatytų lėšų sustabdymo naujiesiems centrams. Vis dėlto, ministro patarėjas Tomas Bagdonas informuoja, kad sustabdytas ne finansavimas, o kvietimai kreiptis dėl lėšų, nustačius netikslumus apraše.