Sveikata

Daug lietuvių yra užsikrėtę Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, tačiau apie tai gali nieko nežinoti. Ši klastinga infekcija gali nerodyti jokių ženklų, tačiau tyliai daryti savo juodą darbą – sukelti skrandžio opą, lėtinį gastritą ar net galiausiai vėžį.  Kauno klinikų Virškinimo sistemos tyrimų instituto ir Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas gydytojas gastroenterologas prof. habil. dr.

Baiminantis plataus masto tymų protrūkių, Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) ragina tėvus užsakyti savo vaikams praleistus MMR skiepus (kombinuota vakcina, apsauganti nuo trijų ligų: tymų, kiaulytės (epideminio parotito) ir raudonukės). NHS praneša apie didėjantį pavojų visuomenės sveikatai. Po dviejų trigubos vakcinos dozių nuo tymų ir raudonukės bus apsaugota apie 99 proc., o nuo kiaulytės – 88 proc. vaikų.

Šiais laikais jau sunku nustebinti sveikuolių, kurie ir lauke spaudžiant šaltukui lenda maudytis į eketę, socialiniuose tinkluose pasidalinamais vaizdais. Vis tik ar maudynės lediniame vandenyje – visada tik į naudą? Vis daugiau žmonių ieškodami būdų grūdintis išbando ne tik kontrastinio dušo procedūras, bet ir daug ekstremalesnį užsiėmimą – maudynes žiemą šaltame vandenyje ar ledo vonioje.

Žiemos metu serga, sirgo arba sirgs daugelis lietuvių. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ gydytojas Alvydas Unikauskas pasakojo, kad dažniausiai sergama virusine COVID-19 ir gripo infekcijomis. Laidos vedėjas patarė, kaip elgtis persirgus koronavirusu ir kaip greičiau atgauti jėgas. Gydytojas A. Unikauskas teigė, kad visai nesvarbu, ar sergate gripu, koronavirusu ar kokia kita infekcija – šalia gydytojo paskirtų receptinių vaistų svarbu malšinti individualiai jaučiamus simptomus.

Greitosios medicinos tarnyba šeštadienio rytą pasidalijo istorija iš medikų kasdienybės. Atvykę gelbėti žmogaus, medikai pateko į pavojingą situaciją. Nepaisant pavojingų aplinkybių, medikai išvydo nuo šalčio pamėlusį vaiką.  Socialiniuose tinkluose Kauno greitosios medicinos tarnyba paviešino įrašą su neeiline istorija. Atvykus – pavojinga situacija „Emocijų švytuoklėse... Kartais gelbėdami medikai pravirksta... ...eilinė darbo diena... Temsta.

Sveikatos apsaugos sistemai išgyvenant sunkius laikus ir nemažėjant gyventojų nepasitenkinimui dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus, vis garsiau kalbama, ar su laiku už mediciną neteks patiems gyventojams daugiau susimokėti iš savo kišenės. Svarstoma tiek apie tai, ar neturėtų didėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, ar galbūt atsirasti apmokamos paslaugos ir viešosiose įstaigose.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) tapo trečiąja šalies gydymo įstaiga, kurioje atliekamos robotu asistuojamos operacijos. Pirmoji abdominalinė operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei, kuriai piktybinis navikas buvo nustatytas dalyvaujant patikros programoje. Vilniuje, Santaros slėnyje nuo šiol susitelkusi stipriausia robotinės chirurgijos koncentracija Lietuvoje. NVI bus atliekamos robotu asistuojamos pilvo organų, urologinio, ginekologinio vėžio operacijos.

Viena dažniausių moterų nedalyvavimo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje priežastis – „esu sveika, nematau reikalo tikrintis“. Šį mitą būtina išsklaidyti. Prevencija (lot. praeventio) – yra išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. Tai yra veiksmas, kuriuo siekiama išvengti kažko nemalonaus ateityje.  Kalbant apie sveikatos temą – daugelio ligų atsiradimo išvengti yra sunku, ne visos jos gali būti diagnozuojamos ankstyvojoje fazėje, užkertant kelią jos įsibėgėjimui.

Visuomenėje tebegyvuojantys ankstesnių kartų patirtimi besiremiantys mitai, jog šaltuoju metų laiku reikia valgyti gausiau ir riebiau yra klaidingi, sako gydytojai ir vaistininkai. Specialistų teigimu, šiuolaikinio žmogaus gyvenimo ritmas yra panašus tiek žiemą, tiek vasarą, todėl norint išlikti sveikais šaltuoju sezonu, patariama valgyti visavertį, subalansuotą maistą, nepamiršti gerti skysčių bei stengtis kuo daugiau judėti atvirame ore.

Šią savaitę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje užfiksavo vyrą, kuris išdidžiai demonstravo sovietinę simboliką. Pirminiais duomenimis, jis galėjo būti šios įstaigos darbuotojas. Paaiškinimus dėl incidento pateikė ir pati ligoninė. Kaip portalui tv3.lt nurodė įstaigos atstovė, dėl šio įvykio jau yra pradėtas tyrimas.

Ketvirtadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 179 asmenim, 45 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso ligos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9883. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atsinaujino – savaitės pradžioje paskelbė savo naująjį logotipą. Vis tik vos jis buvo paviešintas, spėjo sulaukti ne vieno ironiško vertinimo, esą labiausiai jis primena labirintą, kurį kai kada tenka įveikti norint prasibrauti pas gydytojus. Ekspertas gi neslėpė, kad su vizualu padirbėta neblogai, tačiau jis atrodo atsiradęs ne vietoje ir ne laiku.

Marija (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas) iš Klaipėdos liko nusivylusi vienos iš uostamiesčio ligoninių priėmimo skyriaus darbuotojų elgesiu. Jos teigimu, su skausmais į Respublikinę Klaipėdos ligoninę atvykusiai jos sesei buvo pasiūlyta tik mokama pagalba ir paraginta kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tačiau jau netrukus moteriai toje pačioje ligoninėje teko gultis po skalpeliu – operuoti gangreninį apendicitą.

Skrandžio skausmas – daugeliui pažįstama būklė, kuria dažniausiai įvardijamas diskomfortas epigastrio srityje – viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, dar vadinamoje „po duobute“. Šį simptomą neretai lydi pykinimas, vėmimas, deginimas už krūtinkaulio ar pilnumo jausmas. Visgi, pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojo gastroenterologo Beno Sakalausko, toks pojūtis nebūtinai signalizuoja apie skrandžio ligas – tai gali būti ir kitų organų susirgimų pasekmė.

55 Lietuvos gydymo įstaigos dalyvavo bandomuosiuose projektuose, skirtuose pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams, kuriems diagnozuotos dvi arba daugiau lėtinių neinfekcinių ligų. Sveikatos ministerija nurodo, kad projektus 2020–2023 m. įgyvendino 14 Lietuvos gydymo įstaigų, bendradarbiaudamos su kitomis gydymo įstaigomis kaip partnerėmis – iš viso 55 įstaigos.

Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 210 asmenų, 42 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronaviruso liga pražudė vieną asmenį. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9883. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

„Nebuvau pareiginga pacientė, kuri tikrinasi sveikatą pagal prevencines programas, – pokalbį pradeda 52-ejų Jovita Poškuvienė, beveik prieš septynerius metus įveikusi gimdos kaklelio vėžį. – Net pajutusi pirmuosius neįprastus kūno siunčiamus signalus, neskubėjau apsilankyti pas gydytojus. Dabar žinau, kad tai yra klaidos, kurių nekartoti noriu paskatinti visas moteris.

Panevėžio miesto savivaldybėje vyko konkursas Panevėžio miesto poliklinikos direktoriaus pareigoms eiti, kurį laimėjo Aurelija Petronienė. A. Petronienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgijo slaugos krypties bakalauro profesinį laipsnį, Klaipėdos universitete – sveikatos priežiūros vadybos magistrą. Moteris įvairiose įstaigose yra dirbusi slaugytoja, pastaruoju metu Panevėžio miesto poliklinikoje dirba vyriausiąja slaugos administratore.

Daugelis mūsų kartais norėdami atlikti kuo daugiau darbų, nusprendžiame paaukoti savo miego valandas. Be to, neretai ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, stiprus stresas, turi įtakos poilsio kokybei. Kokių pasekmių tai gali sukelti mūsų sveikatai? Pasak Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Ingos Giedraitienės, miegas – varomoji mūsų organizmų jėga, o jam sutrikus padidėja įvairių ligų rizika.

Daugiau nei 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų išsivysto dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV) pakenktų gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių. Nuo žmogaus papilomos virusio patekimo ant gimdos kaklelio iki vėžio išsivystymo dažniausiai praeina daugiau nei 10 metų. Jei moteriai diagnozuota, kad ji yra užsikrėtusi ŽPV, dar nereiškia, kad jai būtinai išsivystys gimdos kaklelio vėžys. Priklausomai nuo amžiaus, iki 80 proc. atvejų žmogaus papilomos virusas išnyksta savaime.

Antradienį koronaviruso infekcija patvirtinta 227 asmenim, 51 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso ligos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9881. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs nutarimą, ar įstatymo norma, numatanti, kas ir kokiu būdu turi teisę prašyti atlyginti medikų padarytą žalą, neprieštarauja Konstitucijai. Į vieną bylą buvo sujungti keli Vilniaus apygardos teismo prašymai. Šis teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsnis, nurodantis asmenis, turinčius teisę gauti kompensacijas dėl medikų padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Praėjusiais metais Europoje labai padaugėjo tymų atvejų: užregistruota 30 tūkst. susirgimų, ir tai yra 30 kartų daugiau nei ankstesniais metais, antradienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Regione pastebėjome ne tik 30 kartų išaugusį tymų atvejų skaičių, bet ir beveik 21 tūkst. hospitalizacijų bei penkias su tymais susijusias mirtis. Tai kelia nerimą“, – sakoma PSO pareiškime.

LSMU Kauno ligoninė pradėjo taikyti inovatyvų inkstų akmenų šalinimo operaciją, kai su minimalia invazija vienu metu pašalinami mažesni ir stambesni akmenys. Taip pat tokius akmenis, kurių negalima gydyti procedūra be pjūvių. Anksčiau tokiais atvejais pacientą tekdavo operuoti ne vieną kartą tam, kad būtų galima pašalinti visus akmenis iš inksto ertmių.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija dažniausiai perduodama lytiniu būdu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Pasak VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojo abdominalinio chirurgo, proktologo Žygmanto Židonio, yra žinoma daugiau kaip 200 ŽPV tipų. Didelės rizikos ŽPV gali sukelti išangės, lytinių organų, kaklo ar gerklų srities tam tikrus vėžinius susirgimus, kurie gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims.

Žiemos virusais vadinamos rotavirusinė ir norovirusinė infekcijos tapo gana dažnu šių dienų palydovu – vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė pastebi, kad vis daugiau pacientų kreipiasi dėl netikėtai kasdienybę apkartinusių virškinamojo trakto sutrikimų.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. sumažinus maksimalų burnos higienisto aptarnaujamų pacientų skaičių, gerės šių paslaugų prieinamumas gyventojams, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Priimti pakeitimai padės pacientams greičiau patekti pas burnos higienistą, o gydymo įstaigos už šias paslaugas gaus daugiau lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Šiaulių miesto savivaldybė šių metų biudžeto projekte siekia numatyti 1 mln. eurų privatizuotam buvusios Dainų vaikų poliklinikos pastatui Aido g. 16a atpirkti, praneša „Šiaulių kraštas“. Leidinys primena, kad 2015 metais savivaldybė jį už 271,5 tūkst. eurų pardavė ten patalpas nuomojusiai UAB „Vaiteksai“. Pasak „Šiaulių krašto“ dabar aiškinama, esą Dainų pirminis sveikatos centras nebetelpa savo pastate, jam reikia papildomų patalpų.

Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 365 asmenim 61 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9880. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Lietuvoje sausio 15–21 d. (3-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2-ąją metų savaitę buvo 1200,9 atvejo 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai, leidžiantys nechirurgines estetinės medicinos paslaugas teikti tik specialų kursą baigusiems įvairių sričių gydytojams, sukėlė diskusijas medikų bendruomenėje. Nors dalis gydytojų pritaria siekiui užtikrinti didesnį kokybiškų grožio paslaugų prieinamumą taip kovojant su nelegalia jų pasiūla, kiti tvirtina, kad nieko keisti nereikia.

Šią savaitę pradėjo veikti Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS) funkcionalumai, suteikiantys daugiau galimybių pacientams valdyti registraciją pas gydytojus ir gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, praneša Registrų centras. Nauji sistemos funkcionalumai atsirado po to, kai vieną didžiausių ir svarbiausių šalyje informacinių sistemų E. sveikatą tvarkantis Registrų centras įdiegė IPR IS patobulinimus.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 m. Europoje išaugo sergamumas kokliušu, pvz., Danijoje buvo užregistruotas 6 061 kokliušo atvejis (rodiklis siekė 102,2 atvejo 100 tūkst. gyv.), Kroatijoje – 4 851 (125,3 atvejo 100 tūkst. gyv.). Mažėjant paskiepytų vaikų skaičiui, kyla grėsmė atsirasti naujiems ligos atvejams ir kilti protrūkiams. Todėl labai svarbu nepamiršti efektyviausios priemonės, apsaugančios nuo kokliušo – skiepų.

Dar sausio pradžioje Antakalnio poliklinika pranešė džiugią naujieną – paslaugas psichiatrijos dienos stacionare teiks ir ypatinga kolegė – šuo Hepi Tara Luna. Ji yra specialiai apmokytas terapinis šuo. Žinia apie tai gydymo įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje.

Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 21 asmeniui, 12 iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9880. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Šilto ir šalto mačiusi kone 30 metų greitosios medicinos pagalbos tarnyboje dirbanti Jolanta Keburienė atvira – iš gero gyvenimo dalis gyventojų nebežino, kam skirta skubi pagalba. Jos teigimu, tuomet nereikėtų stebėtis, kad jei medikus atrodo normalu kviestis dėl katės įdrėskimo, rimtą traumą patyręs žmogus gali laiku nesulaukti pagalbos.

Gydytojai įspėja – nusprendę savarankiškai gydytis peršalimą ar gripą galite prisidaryti daugiau bėdos, nei galbūt pati liga sukeltų komplikacijų. Pacientai raginami tiek atidžiau vartoti įvairius karštus gėrimus, tiek purškalus nuo slogos. Nesilaikant vaistininko ar gydytojo nurodymų savigyda gali sukelti ir labai rimtų sveikatos problemų, dėl kurių patenkama net į reanimaciją.

Dalis vaistininkų skundžiasi – pradėjo viešinti schemas, kaip juos vaistinių tinklai verčia pardavinėti tuos vitaminus ir vaistus, kuriuos nori parduoti vaistinė, bet nebūtinai jų reikia ligoniui: daugiausia pardavusiems siūlo premijas, už kiekvieną iš sąrašo parduotą vitaminų pakuotę skaičiuoja taškus, nuo kurių priklauso vaistininko algos dydis. Esą net vaistus reikia parduoti iš tam tikro sąrašo.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 asmenims, keturi iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną asmenį. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9880. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Periferijos ligoninėms skundžiantis, kad ne taip paprasta čia pritraukti dirbti jaunus gydytojus, iš politikų ir pačių medikų lūpų pastaruoju metu vėl išsprūdo pasvarstymų apie tai, ar nevertėtų po valstybės finansuotų studijų jiems padirbėti regionuose privalomai. Patys jaunieji gydytojai gi atkerta, kad tai nėra geriausias sprendimo būdas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat neslepia skepsio ir siūlo medikus pirmiausia vilioti kitais būdais.

Augant tokių grožio procedūrų kaip hialurono užpildų ir botulino toksino injekcijos poreikiui, bet kartu fiksuojant nelegaliai teikiamas paslaugas, svarstomi pokyčiai. Vis tik dermatovenerologai bei plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos gydytojai susiėmę už galvų dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojų šias procedūras patikėti tik kelių mėnesių siauros medicinos praktikos kursą praėjusiems gydytojams.

Daugybė žmonių nieko neįtardami gali sirgti itin klastinga liga – hipertenzija, kuri negydoma stipriai žaloja organizmą. Ši per aukšto kraujo spaudimo liga nepagydoma, tačiau koreguojama. Gydytojai gi apgailestauja, kad daug pacientų į aukštą kraujospūdį numoja ranka, nenori vartoti vaistų arba tą daro netinkamai. VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės dr. Mildos Kovaitės aiškinimu, virš 90 proc.

Žiemos metu daugeliui žmonių trūksta vienokių ar kitokių vitaminų ir mineralų. Kaip atskirti, kada trūksta tam tikrų medžiagų, TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ papasakojo gydytojas Alvydas Unikauskas. Vitaminų trūkumas Kaip laidoje teigia ekspertai, trūkstant vitamino C dažniausiai atsiranda nuovargis, silpnumas, raumenų, sąnarių skausmas, gali patinti, kraujuoti dantenos, atsiranda mėlynės, sunkiau gija žaizdos.

Penktadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 193 asmenų, iš jų 45 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirusiųjų dėl koronoviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9877. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Pastaruoju metu ypač dažnai pasipiktinama, kad esant apsunkintam patekimui pas gydytojus dėl didelių eilių viešajame sektoriuje žmonės stumiami į privačias įstaigas ir tuštinti savo kišenę. Vis tik dar ne visi žino, kad ir privačiame sektoriuje sveikatos paslaugas galima gauti nemokamai.  Jau nėra neįprasta, kad pas šeimos gydytoją galima prisirašyti ne tik poliklinikoje ar pirminiame sveikatos priežiūros centre, bet ir privačioje įstaigoje.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia: „Liga X“ – tai žinia, kad rimtą tarptautinę epidemiją gali sukelti šiuo metu nežinomas žmonių ligas sukeliantis patogenas“. Šių metų Pasaulio ekonomikos forumo pasiruošimo pandemijai sesija buvo neįprastai aktyvi dėl pastarosiomis savaitėmis internete išplitusio „Liga X“ pavadinimo, kuris pritraukė visų dėmesį.

Šiemet Lietuvoje jau nustatyti du maliarijos atvejai, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dengės karštligės atvejų dar nefiksuota. Pernai registruota daugiausia – dešimt – įvežtinės maliarijos atvejų per pastarąjį dešimtmetį. Dauguma susirgusiųjų viešėjo Afrikos žemyno šalyse. Lietuvoje per dešimtmetį, 2013–2023 metais, užregistruoti 62 maliarijos atvejai. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė.

Kol meteorologai prognozuoja šalčius ir sniegą, tol medikai pranašauja: šalčio ir slidumo traumos ištiks dar ne vieną. Ypač traumų daugėja gatves ir šaligatvius padengus plikledžiui, kurį klastingai apklojo sniegas. Tai nutiko praėjusį penktadienį, kai plikledį dar padengė purus sniegas. Tris savaitgalio dienas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro traumatologų kabinetą ir stacionarą plūsta traumas patyrę žmonės.

Kai žiemą dangų nuolat aptraukusi pilka dargana, dažnai jaučiamės mieguisti, o tai trukdo kasdienei veiklai. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienes veiklas ir mitybą. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė nerekomenduoja gelbėtis vien tik kava – pasirūpinus miego kokybe, neignoruojant pasivaikščiojimų gryname ore bei apgalvojus ir subalansavus dienos racioną, galima jaustis kur kas darbingesniais.