Pasak VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojo abdominalinio chirurgo, proktologo Žygmanto Židonio, yra žinoma daugiau kaip 200 ŽPV tipų. Didelės rizikos ŽPV gali sukelti išangės, lytinių organų, kaklo ar gerklų srities tam tikrus vėžinius susirgimus, kurie gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims.
Apsikrėtus mažos rizikos ŽPV, gali susidaryti karpos, kondilomos ant lytinių organų ar išangės srityje.
Remiantis moksline literatūra, ŽPV infekcija nustatoma iki 95 proc. išangės vėžio atvejų. Sergant išangės vėžiu, dažniausiai aptinkami 16 ir 18 ŽPV tipai.
Skiepai – veiksminga priemonė
Gydytojas abdominalinis chirurgas Ž. Židonis pažymi, kad skiepai – tai veiksminga priemonė, apsauganti nuo apsikrėtimo. Netgi tais atvejais, kai jau buvo nustatyta išangės kanalo ar gimdos kaklelio ikivėžinių ar vėžinių pakitimų, verta pasiskiepyti. Pasiskiepijus pokyčiai neišnyks, tačiau skiepas padės apsisaugoti nuo ŽPV tipų, kuriais pacientas dar nėra užsikrėtęs.
Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos anksčiau buvo skiepijamos tik mergaitės, tačiau nuo 2023 m. vasario 1 d. pradėti skiepyti ir berniukai.
Tiek mergaitės, tiek berniukai nuo 11 metų amžiaus skiepijami nemokamai iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. ŽPV skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės ir dėl vakcinavimo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Rizikos veiksniai
Gydytojas vardija rizikos veiksnius, lemiančius ikivėžinius ar vėžinius išangės pakitimus, susijusius su ŽPV:
- nesaugūs lytiniai santykiai. Vyrai, turintys lytinių santykių su kitais vyrais (rizika dar labiau padidėja sergant ŽIV);
- imunosupresija;
- autoimuninės ligos.
Pasireiškiantys simptomai
ŽPV dažniausiai sukelia ikivėžinius pakitimus išangės kanale ir tik nedidelė dalis toliau išsivysto iki vėžinių pakitimų – bendroje populiacijoje nustatoma apie 0,5 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Gydytojas pabrėžia, kad simptomai paprastai būna nespecifiniai:
- niežulys,
- pakraujavimai iš išangės;
- skausmas išangės srityje;
- apčiuopiami darinukai.
Todėl, labai svarbu pacientą tinkamai ištirti ir laiku nustatyti diagnozę.
Atliekami tyrimai
Pasak gydytojo, specialiu instrumentu, vadinamu anoskopu, yra apžiūrimas išangės kanalas, įvertinami pakitimai. Taip pat, esant įtarimui, atliekamas ŽPV aukštos rizikos genotipų nustatymas išangėje PGR metodu.
Reikia akcentuoti, jog tyrimas nors ir sukelia nedidelį diskomfortą, tačiau yra neskausmingas. Taip pat galima paimti biopsijas iš įtartinų darinukų/karpų. Prieš proktologinę apžiūrą, pacientai klizmutės pagalba turėtų išvalyti tiesiąją žarną ir atvykti gydytojo specialisto konsultacijai.
ŽPV gydymas
Ž. Židonis pabrėžia, kad specifinio ŽPV infekcijos gydymo nėra, tačiau galima gydyti su ŽPV susijusią ir sukeltą patologiją. Esant ikivėžiniams pakitimams, esančias karpas išangės kanale ar apie išangę galima gydyti chirurgiškai ir/arba paskirti medikamentį gydymą. Pasak gydytojo, geriausią individualų gydymo planą sudarys gydytojas specialistas nuodugniai ištyręs pacientą.
Po paskirto gydymo pacientams rekomenduojama aktyvi stebėsena. Jeigu išangės pakitimai progresuoja iki vėžinių, tokiu atveju sergantysis gydomas pagal standartizuotą vėžio gydymo algoritmą.
