Sveikata

Netektis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – šeštadienį, dvi dienos prieš gimtadienį, mirė vos 40-ies medikė, Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyriaus operacinės slaugytoja, Žana Monstavičienė. Apie tai gydymo įstaiga pranešė socialiniame tinkle. „Su dideliu liūdesiu pranešame, kad netekome mūsų kolegės, Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyriaus operacinės slaugytojos Ž. Monstavičienės“, – pranešė ligoninė.

Rokiškio rajono savivaldybė patvirtino naują finansinės paramos gydytojams skyrimo tvarką, pagal kurią į rajoną dirbti atvyksiantiems specialistams numatoma 15 tūkst. eurų vienkartinė išmoka. Visgi, pasiūlyme yra ir papildomų sąlygų – gydytojas turi įsipareigoti savivaldybėje dirbti ne trumpiau kaip 2 metus, ne mažesniu kaip vieno etato krūviu ir deklaruoti gyvenamąją vietą Rokiškyje. Šiais metais gydytojų pritraukimui suplanuotas 100 tūkst.

Dar ką tik įstaiga sveikatos apsaugos ministro kaip pavyzdinė rajono gydymo įstaiga pristatinėta Joniškio ligoninė išgyvena sunkius laikus – Vidaus ligų skyriuje neliks 75 proc. gydytojų, trumpėja ir Skubios pagalbos skyriaus darbas. Konstatuojama, kad ir kitose ligoninėse situacija ne geresnė – gydytojų nesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.

Ankstyvųjų vėžio atvejų, diagnozuotų jaunesniems nei 50 metų žmonėms, pasaulyje padaugėjo net 79 proc. JAV Amerikos vėžio draugija pranešė, kad vėžiu sergančių asmenų demografinė sudėtis vis labiau keičiasi: nuo vyresnio amžiaus asmenų pereinama prie vidutinio amžiaus žmonių. Nors nuo 1995 m. iki 2020 m. bendras vyresnių nei 50 metų žmonių sergamumas vėžiu mažėjo, pastebimai padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, skelbia CNN.

Netrukus vyksiančiame Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) susitikime turėtų būti priimtas sprendimas, kaip sumažinti mirčių skaičių ir koordinuoti tarptautinius veiksmus pandemijos metu. Konsensuso 194 PSO valstybės narės sieks nuo pirmadienio Ženevoje. „Bus sunku“, – teigė vienas derybininkų. Stringant susitarimui derybininkai pristatė sutarties projektą, kuris buvo radikaliai sutrumpintas lyginant su pasiūlymu, pateiktu prieš Velykas. Dabartinio projekto apimtis – 23 puslapiai.

Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta šešiems žmonėms, du iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Nors nemažai gyventojų vis dažniau stumiami susimokėti už įvairias medicinines paslaugas, kurios šiaip priklausytų nemokamai, apsilankymai pas odontologus jau daugybę metų priverčia kaip reikiant patuštinti kišenę. Net ir nuėjus gydyti dantų į polikliniką, už medžiagas žmogus turi susimokėti pats.

Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo teigimu, 70 proc. visų susirgusiųjų buvo nepaskiepyti arba jų skiepijimo būklė nežinoma. Be to, 40 proc. susirgusiųjų tymais gydyti ligoninėse.

Nutukimas, regos sutrikimai, stuburo ligos – tai tik keletas problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos moksleiviai. Kaip teigia gydytojai, tai susiję ne tik su mažu fiziniu aktyvumu, bet ir su nuolatiniu naudojimusi telefonu ir kompiuteriu. Mat tai vaikams kelia įtampą, nervingumą, neretai pykčio priepuolius. Pasak fizinio ugdymo mokytojų, didėjant vaikų poreikiams, labai svarbu, kad moksleiviai mokyklose kuo daugiau sportuotų ir aktyviai leistų laiką. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Sėslus gyvenimo būdas, padidėjęs dėmesys išvaizdai ir pagerėjusi diagnostika augina klastingos ligos – venų varikozės – mastus. Tiesa, gydytojai pažymi, jog šiai ligai daugiausiai įtakos turi paveldimumas – serga ištisos kartos. Kita vertus, kone kas antra moteris šiandien susiduria su vienais ar kitais venų varikozės požymiais. Venų varikozė – itin dažnas sutrikimas, užklumpantis tiek dar jaunus, tiek garbaus amžiaus žmones.

Dažnai kalbama apie fizinės sveikatos, sveikos mitybos ir mankštos svarbą. Tačiau žmonės nepakankamai vertina ir nekreipia dėmesio į būtinybę pakankamai miegoti. Tinkamas miegas yra labai svarbus gyvenimo kokybei, taip pat psichinei ir fizinei sveikatai. Gera miego kokybė didina pasitenkinimą gyvenimu ir produktyvumą, ypač jaunystėje.

Valstybines ligonių kasas atakuoja sukčiaujantys medikai. Reikalauja sumokėti už paslaugas, kurių iš tiesų neatliko. Ypač šiuo metu išpopuliarėjo slauga namuose, už kurią Ligonių kasos pernai medikams paklojo per 30 milijonų eurų, tad dabar jau ir teisėsaugininkai aiškinasi, kokią dalį šių milijonų medikai pasisavino net neiškėlę kojos iš savo kabineto. Medikai iš pacientų ir toliau reikalauja įvairiausių neteisėtų priemokų, sukčiauja ir odontologai.

Kaip senti lėčiau ir kuo ilgiau išlikti gyvybingam? Šis klausimas ne tik rūpi daugeliui žmonių, bet yra ir intensyvių mokslinių tyrinėjimų objektas. Profesorius Albertas Skurvydas išskiria 9 pagrindinius mokslo pagrindžiamus veiksnius, kurie ilgina žmogaus gyvenimą ir gerina jo kokybę. Bet tai gali likti tik tuščia teorija, jeigu jų praktiškai nerealizuosime savo gyvenime.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. Už tokias eilės įstatymų pataisas po svarstymo antradienį balsavo 104 Seimo nariai , prieš – vienas, susilaikė aštuoni parlamentarai. Kad pataisos galutinai įsigaliotų parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos šios ligos pasieks dar daugiau kol kas jų nepaveiktų teritorijų.

Šilutės muziejininkai pristato, kaip atrodė ir ko būdavo galima įsigyti Mažosios Lietuvos vaistinėse prieš daugiau nei šimtą metų.  Tarp eksponatų – ir nuodai, ir skystas eteris, ir net barsuko taukai. Tiesa, jų pirkėjai vaistininko prašydavo ypač susigėdę. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė rodo vaistų mišinius, iš kurių XIX amžiaus pabaigos, XX-ojo pradžios vaistininkai gamindavo vaistus.

Mokslininkai mano, kad jiems pavyko atskleisti, kaip nesveiko maisto vartojimas didina vėžio riziką. Singapūre atliktame tyrime buvo nagrinėjamas metilglioksalio – junginio, išsiskiriančio organizmui skaidant saldų ir riebų maistą, – poveikis genui, padedančiam kovoti su augliais.

Kas ketvirta moteris pasaulyje ir kas aštuntas vyras turi veninės kraujotakos nepakankamumą. Venų varikozė sukelia ne tik estetinių problemų, bet ir fizinių nepatogumų. Apie venų varikozę TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ papasakojo profesorius Alvydas Unikauskas. Jis taip pat patarė, į kokius simptomus nevalia numoti ranka.  Laidoje „Kviečiame daktarą“ apsilankė viešnia. 45 metų Vilma skundėsi, kad venų varikozės simptomus pastebėjo būdama vos 25-erių.

Į VUL Santaros klinikas skubiai atvežtas insulto ištiktas garbaus amžiaus pacientas. Gydytojai nedelsdami imasi jį gelbėti pasitelkę šiuo metu patį pažangiausią gydymą – be didelių pjūvių per kraujagysles nukeliaujama iki smegenų kraujotakos ir krešulys pašalinamas. Nors jis atrodo visai nedidelis, laiku nepatekus į medikų rankas pacientą galėjo pražudyti.

Šokiruojanti medikų realybė – tėvai į ligonines veža dusulio priepuolių kamuojamus ir kosulio tąsomus paauglius galvodami, kad jiems pasireiškia pavasarinė alergija. Aiškėja, kad paaugliai nutyli, jog rūko elektronines cigaretes su neaiškiais skysčiais, o alergija čia niekuo dėta, mat tyrimai jos net nerodo. Naujausias atvejis Vilniuje – keturiolikmetį greitoji atvežė apsirūkiusį elektroninių cigarečių, nors dar ryte jį gydytojai tyrė dėl alergijos. Ir tokių atvejų ne vienas.

Rokiškio rajono sveikatos priežiūros įstaigų vadovams – gera žinia. Ketvirtadienį vykusiame Rokiškio rajono tarybos posėdyje buvo patvirtinta nauja Finansinės paramos gydytojams skyrimo tvarka, kurioje numatoma: 15, 35 ar net 50 tūkstančių eurų parama atvykus dirbti į Rokiškį.   Per mėnesį apsisprendė Šis sprendimo projektas buvo įtrauktas jau į kovo mėn. vykusio rajono tarybos posėdžio darbotvarkę.

Vėjaraupiai yra viena labiausiai plintančių užkrečiamųjų ligų. Vis dar įprasta manyti, kad vėjaraupiai – vaikystėje persergama „lengva vaikų liga“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) paskutinę balandžio savaitę minėdamas Europos imunizacijos savaitę, primena, kad vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas, kurių galima būtų išvengti pasiskiepijus.

Nuo kitų metų pradžios gydytojai galės išrašyti vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6–12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą ilguoju laikotarpiu, po 6 mėnesių vaistai pagal galiojantį receptą galės būti išduodami po farmacinės rūpybos paslaugos, kurią suteiks vaistininkas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui.

Gydytojai su šimtais pacientų pradėjo bandyti pirmąją pasaulyje vakciną nuo melanomos – „mRNA“, o ekspertai džiūgauja dėl galimybes visam laikui išgydyti vėžį. Melanoma kasmet pasaulyje suserga apie 132 tūkst. žmonių, tai pavojingiausia odos vėžio forma.

Po permainingų pavasario orų mėgaudamiesi pasiilgta saule, gyventojai dažnai daro vieną klaidą – nepasirūpina odos apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių (UV) spindulių. Net jei diena debesuota ar atrodo, kad saulė nepakankamai kaitri, neapsaugota oda vis tiek gali nudegti, joje gali būti suaktyvinami pavojingi procesai.  Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, net ir debesuotomis dienomis apie 80 procentų UV saulės spindulių gali prasiskverbti per odą.

Vadinamosios Lazdynų ligoninės direktorės Jelenos Kutkauskienės sutuoktiniui pareikšti įtarimai antrame pastaraisiais metais vykdomame su sveikatos priežiūros sistema susijusiame korupcijos tyrime, nurodo prokuratūra ir BNS šaltiniai. Generalinė prokuratūra BNS patvirtino informaciją apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kurio duomenimis, vienos įmonės akcininkas per tarpininką reikalavo kyšio iš kitos įmonės vadovo.

Republikinėje Panevėžio ligoninėje – gedulas. Mirė ilgametis gydytojas patologas Kęstutis Štaras (1956-2024). Liūdna žinia socialiniuose tinkluose pasidalinusi Respublikinė Panevėžio ligoninė velioniui skyrė jautrius žodžius. Kolegos gedi mirusio gydytojo Nurodoma, kad gydytojo K. Štaro gyvybė užgeso šiandien, balandžio 25 dieną. „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės bendruomenė yra sukrėsta ir liūdi dėl kolegos, gydytojo patologo, ilgamečio Patologijos skyriaus darbuotojo netekties.

Imunizacijos savaitę vis didesnis dėmesys krypsta į vakcinomis valdomas ligas ir spartų jų plitimą Europoje dėl kritusių vakcinacijos aprėpčių. Viena tokių ligų – tymai, kurios atvejų šiais metais daugiausiai registruota Rumunijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Pranešama ir apie mirties atvejus – Rumunijoje fiksuota 12 mirties atvejų, Airijoje – 1. Nuo šių metų pradžios tymų atvejų skaičius Lietuvoje taip pat auga.

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomas klausimas apie skiepų nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) svarbą ne tik mergaitėms, bet ir berniukams.  Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento, prof. habil. dr. Juliaus Kalibato teigimu, ne paslaptis, kad  šeimos gydytojai savo kasdieniniame darbe susiduria su didelėmis problemomis, kada bandoma išaiškinti tėvams, kodėl šie skiepai yra svarbu.

Mažėjančios vaikų skiepijimų apimtys atveria kelią seniai pamirštoms ligoms ir pavojingiems jų protrūkiams. Tai rodo ir šiuo metu Lietuvoje pradėjęs augti sergamumas kokliušu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduoda netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai (pavyzdžiui, ūkinėje veikloje naudojami šaldymo, vėdinimo įrenginiai ir kt.), dar vadinami stacionariais triukšmo šaltiniais, kurių buvimo vieta yra nekintama.

Ligonių kasos gera žinia pasitiko Europos imunizacijos savaitę – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) įsigijo 72 600 dozių Pfizer vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų. Nuo rugsėjo 1-osios šia vakcina nemokamai bus pradėti skiepyti visi 50–55 metų gyventojai.  „Tokia amžiaus žmonių grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai.

Nuo rugsėjo 1-osios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami. Džiugu, kad yra priimtas sprendimas nuo rugsėjo 1 d. paskiepyti 50–55 m. amžiaus asmenis nemokamai. Beje, sergančiųjų šios amžiaus grupės asmenų registruojama daugiausiai, todėl tokios galimybės pasiskiepyti, tikimės, nepraleis šios amžiaus grupės gyventojai“, – sako NVSC atstovė.

Internetinėse vaistinėse žmonės ne tik ieško vaistų ir maisto papildų, bet ir dairosi iki šiol neišbandytų naujovių. „Eurovaistinės internete“ farmacijos specialistė Karolina Liumparaitė pastebi, kad internete žmonės dažniau susidomi išbandyti naujausias kosmetikos ar maisto papildų naujoves, o dar kiti nepabijo pasikonsultuoti dėl priemonių, kurios palengvintų audringų vakarėlių sukeltas pasekmes.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologinius pacientus. „Onkologinių ligonių paruošimas odontologiniam gydymui skiriasi nuo sveikų žmonių gydymo, nes turi būti radikaliai eliminuojami visi infekcijos židiniai.

„Kiekvienai endoprotezavimo operacijai ruošiamės iš anksto, apgalvojame jos strategiją, dirbame su keliomis kompiuterinėmis programomis. Kartais juokaujame, kad visus savo pacientus iš vakaro išoperuojame kompiuteryje“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ortopedijos skyriaus vedėjas dr. Tomas Sveikata.

VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė paskelbė liūdną žinią – mirė Buhalterijos ir finansų apskaitos skyriaus vyriausioji buhalterė Laima Kneitienė (1961–2024). „Su dideliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos netekome mūsų mielos kolegės Buhalterijos ir finansų apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės Laimos Kneitienės. Ilgametę mūsų kolegę Laimutę lemtis išsivedė šiltą pavasario dieną, kai gamta bunda naujam gyvenimui“, – rašoma pranešime.

Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pagalbos priemones. Jos gydytojams padės atlikti itin sudėtingas širdies procedūras tiems pacientams, kurie neturi kitų gydymo alternatyvų. Tam pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Viena iš priemonių – sistema, skirta minimaliai invazyviam didelio laipsnio mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumui gydyti.

Ar žinojote, kad kelio ir klubo sąnariai yra didžiausi sąnariai žmogaus kūne? Tai itin svarbi anatominė struktūra, kuri užtikrina taisyklingą laikyseną, jos stabilumą, tinkamą kojų darbą ir atlaiko kūno svorio sukuriamas apkrovas. Deja, susidūrus su šiose srityse kylančiu diskomfortu ar skausmu, stipriai nukenčia gyvenimo kokybė bei atsiranda daugiau sveikatos problemų.

Per pastaruosius metus bent kartą į privačias sveikatos priežiūros įstaigas teko kreiptis 1 iš 3 šalies gyventojų. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai gyventojai privačiose medicinos įstaigose lankėsi norėdami greičiau patekti pas gydytojus specialistus ir gauti specializuotų tyrimų paslaugas, rodo apklausos rezultatai. „Tyrimo rezultatai rodo, kad 35 proc.

Pasinaudodama gerąja užsienio šalių praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinama prie platesnį spektrą paslaugų apimančio psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, visa apimančio paciento atsigavimo (angl. – recovery) siekiančios, žmogaus teises atliepiančios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, tokios kaip atvejo vadyba bei psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas bendruomenėje.

Pienas ir pipirai – pilvo skausmui malšinti, vandenilio peroksidas – organizmui išvalyti: tokių ir panašių savigydos „receptų“ apstu internete, ypač socialiniuose tinkluose. Sveikatos specialistų nuomonė apie tokius patarimus yra vienareikšmė – net jei kai kuriuose jų ir galima rasti krislą logikos, tačiau „gydantis“ mokslo nepatikrintais metodais galima dar labiau sau pakenkti.

Už lango pavasariui vis dar kovojant su žiema savo vietos neužleidžia ir įvairūs virusai. Vienas tokių, aktyviau būtent plintančių žiemos pabaigoje-pavasario pradžioje yra parvovirusas. Kai kurie tėveliai pastebi, kad Vilniaus ugdymo įstaigose kaip tik fiksuojama daugiau tokių atvejų. Specialistai įspėja, kad šis tymus galintis imituoti virusas pavojingiausias ne vaikams, o nėščiosioms ar silpno imuniteto žmonėms.

Venų varikozė pirmiausia asocijuojasi su estetine problema: itin ryškiai matomos išsiplėtusios venos. Kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas sako, kad ši liga kur kas klastingesnė. Plika akimi matomos venos yra tik dalis problemos, nes iš tiesų yra besivystančio giliųjų venų nepakankamumo požymis, o tai gali baigtis net mirtimi.

Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia parengusi Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024–2029 metų planą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad netolygus medikų pasiskirstymas ir tam tikrų profesijų trūkumas yra vienos opiausių problemų sveikatos apsaugos sistemoje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Pasak NVSC, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis išliko panašus ir siekė 937,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai praėjusią savaitę buvo 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys net gi vadinamas jaunų – 15–50 metų – vyrų onkologine liga.  Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojo urologo Mariaus Jasėno, ją sėkmingai galima įveikti, ypač jei diagnozuojama ir gydoma ankstyvoje stadijoje. Negydant sėklidžių vėžio, metastazės gali išplisti į kitus organus.

Gimdos kaklelio vėžys itin pavojinga būklė, kuri ilgą laikotarpį gali vystytis nepasireikšdama jokiais simptomais ir nesukeldama jokio įtarimo. Ši liga nesirenka savo aukų pagal amžių, o jos žala moterims yra neapsakomai didelė. Pasak Kauno „InMedica“ klinikos akušerės Simonos Praškevičienės, šis vėžys ne tik kelia grėsmę gyvybei, bet dažnai stipriai sutrikdo gyvenimo kokybę bei sumažina vaisingumą.

Tokie brangūs radiologiniai tyrimai kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinis rezonansas (MRT) nemokamai gali būti atliekami tiek viešojoje, tiek privačioje įstaigoje. Svarbiausia turėti gydytojo siuntimą – tada prireikus ir tyrimo kopija pacientui priklauso nemokamai, ir už specialius drabužius mokėti nereikia. Vis tik pasitaiko skundų, kad už vienkartinius drabužius siūloma susimokėti papildomai.