Sveikata

Ar mėgstate kavą? Tuomet galbūt ir jūs esate vienas iš tų, kurie dieną pradeda nuo karšto kavos puodelio. Tačiau jei gurkšnojate kavą tuščiu skrandžiu jums gali kilti sveikatos problemų. „The Economic Times“ skelbia, jog neseniai atlikto tyrimo duomenimis, kavos gėrimas atsibudus ryte gali būti labai žalingas sveikatai. Mokslininkai įspėjo, kad juodos kavos gėrimas prieš pusryčius po to, kai tinkamai neišsimiegojote, gali pabloginti cukraus kiekio kraujyje kontrolę.

Santaros klinikos pranešė skaudžia žinią – dėl ligos užgeso gydytojos gyvybė. Kaip skelbiama Santaros klinikų pranešime, kuris buvo patalpintas socialiniame tinkle, dėl ligos mirė doc. dr. Edita Kazėnaitė. „VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesionalios gydytojos, mokslininkės, tyrėjos – doc. dr. E. Kazėnaitės.

Pastaraisiais metais drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims medikai vis dažniau diagnozuoja ligas, kurios daugelį dešimtmečių buvo puikiai valdomos. Būtent kokliušas ir tymai gydytojams šiandien kelia kone didžiausią susirūpinimą. Greitai plintančios ūmios infekcijos, prasidėjusios peršalimo simptomais, gali sukelti ypač sunkių komplikacijų – plaučių ir ausų uždegimą, smegenų ligą su ilgalaikiais neurologiniais simptomais ir negalią ar net mirtį.

Vienatvė yra reikšmingas biopsichosocialinis stresorius, kurio mirtingumo rizika yra didesnė nei surūkant 15 cigarečių per dieną, ir yra žalingesnė nei alkoholizmas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka. Nepaisant kenksmingo poveikio, intervencinių priemonių, kuriomis būtų sprendžiamas norimo ir realaus socialinio bendravimo neatitikimo klausimas, yra nedaug ir jos yra ribotos.

Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir gydytojų radiologų techninės galimybės. Kaip pastebi jo tėtis Rimvydas, medikai sūnui gyvybę padovanojo tris kartus – pirmąjį transplantuodami kepenis, antrąjį – padėdami įveikti onkologinę ligą ir trečiąjį – pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikdami perkutaninės transplantuotų kepenų vartų venos ir pasaito venos sujungimą.

Minint Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną, ligonių kasos kartu su Kauno apskrities Parkinsono draugija ragina nenumoti ranka į pirmuosius ligos simptomus ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Ši lėtinė progresuojanti liga šiandien jau gali būti valdoma ir gydoma ne tik reabilitacijos priemonėmis, vaistais, bet ir pažangiausiais chirurginiais būdais.

Ketvirtadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 20 žmonių, keturi iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Vaisiuose, daržovėse ir prieskoniuose Jungtinėje Karalystėje rasta toksinų, vadinamų „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“, o atlikus bandymus paaiškėjo, kuriuose iš produktų – jų daugiausiai. Ši žinia sukėlė kampanijos dalyvių nerimą dėl galimo poveikio visuomenės sveikatai, skelbia portalas „Independent“. Remiantis naujausių vyriausybės bandymų rezultatais, PFA cheminės medžiagos, naudojamos kai kuriuose pesticiduose, 2022 m. buvo aptiktos įvairiuose maisto produktuose.

Balandžio pradžioje minint Pasaulinę sveikatos dieną medikų lūpose optimizmo mažai – sveikatos sistema finansuojama per mažai, geresnėmis darbo sąlygomis ir didesniais atlyginimais viliojami jauni specialistai dairosi į užsienį. Pacientai gi skundžiasi ilgomis eilėmis pas gydytojus. Kita vertus, vis tik patys pasitikrinti profilaktiškai, kas padėtų išvengti ligų, neskuba. Konstatuojama, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema kol kas nepajėgi finansuoti visų, kuriems reikia paslaugų.

Tyrimas rodo, kad vadinamasis ilgasis COVID-19 kraujyje palieka savitų požymių, kuriuos būtų galima gydyti. Didžiausio Jungtinėje Karalystėje atlikto pacientų, paguldytų į ligoninę su COVID-19, tyrimo rezultatai rodo, kad ilgasis COVID-19 sukelia nuolatinį uždegimą, kurį galima aptikti kraujyje, skelbia portalas „Sky News“. Išanalizavus daugiau kaip 650 žmonių, kurie gulėjo ligoninėje dėl sunkaus COVID-19, nustatyta, kad pacientai, kuriems simptomai pasireiškė ilgai, turėjo imuninės sistemos su...

Plečiant sveikatos priežiūros paslaugas vyresnio amžiaus gyventojams, sveikatos apsaugos ministro įsakymu didinamas finansavimas gydymo įstaigoms už teikiamas geriatrijos paslaugas. Padidinus įkainius, pagal kuriuos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), gydymo įstaigos bus skatinamos vieno vizito metu atlikti išsamesnius tyrimus ir daugiau pacientui reikalingų procedūrų.

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje ypač padidėjusi oro tarša dėl iš Sacharos dykumos vėjo atneštų dulkių. Taigi daugeliui kyla klausimas, ar šiuo metu saugu būti ir sportuoti lauke. Lietuvos sporto universiteto (LSU) Fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesoriaus dr. Arūno Emeljanovo teigimu, išsamių mokslinių studijų, nagrinėjančių Sacharos dulkių poveikį mūsų organizmui fizinio aktyvumo lauke metu, nėra. Tačiau galima rasti ne vieną studiją, kuri tiria fizinį aktyvumą ir oro taršą.

Klaipėdos universiteto ligoninė pasidalino svarbia informacija apie išeminę širdies ligą. Išeminė širdies liga yra širdies raumens funkcijos sutrikimas, kurį sukelia sumažėjęs aprūpinimas arteriniu krauju. Ji yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojo kardiologo Pauliaus Ordos, ligą dažniausiai sukelia besikemšančios širdies raumenį maitinančios kraujagyslės.

Kauno klinikų pacientė Vilma prisimena, kad iki vakaro, kai iš Jurbarko ligoninės ji skubiai buvo pervežta į Kauno klinikas, apie mėnesį laiko kelis kartus per savaitę juto dusulį. „Maždaug aštuonis metus turiu širdies ritmo sutrikimus, maniau, kad tai daro įtaką kartais juntamam dusuliu“, – prisimena Vilma.

Aplinkos apsaugos agentūra pranešė, jog dėl Lietuvą iš Sacharos pasiekiančių dulkių iš Sacharos, padidėjo oro tarša kietosiomis dalelėmis. Šios naujienos išgąsdino dalį gyventojų – kilo klausimai, ar išvis saugu eiti į lauką, o medikai perspėjo apie galimus pavojus. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos oro kokybės vertinimo vedėja Vilma Bimbaitė tikina, jog kietųjų dalelių riba dar nėra pasiekta, tad šiuo metu eiti į lauką – saugu.

Gydytojai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – mažėjant skiepijimo apimtims grįžta jau užmirštomis laikytos infekcinės ligos. Štai VUL Santaros klinikų intensyviosios terapijos skyriuje gydomas sunkiai kokliušu sergantis vaikas. Tai kalbėdama apie šiandienos darbo realijas pranešė VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė. „Kokliušo ligoninėje tikrai nematėme daug metų arba būdavo tik pavieniai atvejai.

Seimas antradienį po svarstymo vieningai pritarė prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Farmacijos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pagerinti inovatyvių gydymo metodų ir vaistų prieinamumą labai retomis ligomis sergantiems pacientams. Pagal svarstomą projektą, dėl kurio Seimas turės balsuoti dar kartą, į Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją numatoma papildomai įtraukti dar keturis jos narius.

Nusivylę ministro Arūno Dulkio reakcija į jaunos Kauno klinikų slaugytojos savižudybę, socialdemokratai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM).  Socialdemokratai prašo SAM informuoti, kas nuveikta per 3 metus stiprinant kovą su mobingu gydymo įstaigose ir kokių žingsnių ketinama imtis nedelsiant. SADM turės atsakyti, kaip užtikrinamos darbuotojų galimybės pranešti apie mobingą darbe, nepatirti persekiojimo.

Per Lietuvą slenkant pavojingoms Sacharos dulkėms, pranešama, kad šiuo metu oro tarša Lietuvoje yra padidėjusi. Todėl, nors šalį ir užklupo vasariška šiluma, gyventojai turėtų saugiai įvertinti praleidžiamo laiko lauke kiekį. Kokius sveikatos sutrikimus gali sukelti atkeliavusios Sacharos dulkės ir kaip nuo jų apsisaugoti dalinasi gydytoja pulmonologė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė.

Kadencijai einant į pabaigą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aktyviai tęsia apsilankymus Lietuvos regionų gydymo įstaigose. Šįkart jis pasidalino įspūdžiais iš Rietavo. „Grįžtu iš Kupiškio, tačiau keletas įžvalgų iš praėjusios savaitės vizito Rietave. Dėl ko labiausiai skauda mažoms savivaldybėms? Aplankytas Rietavas yra puiki iliustracija“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Gydytojai stebi prastas tendencijas – ilgas prie ekranų praleidžiamas laikas, prasta mityba ir mažas fizinis aktyvumas augina ligotų vaikų skaičių. Nerimą kelia ir kylanti autizmo epidemija, mažėjančios skiepijimo apimtys bei apskritai užmojis iki 2027 m. pertvarkyti vaikų sveikatos priežiūrą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus, gydytojo gastroenterologo dr.

Balandis – sveikatos sąmoningumo mėnuo, primena ligonių kasos. Ta proga su Santaros klinikų gydytoja kardiologe doc. Jolita Badariene kalbamės apie žmonijos rykšte vadinamas širdies ir kraujagyslių ligas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kaip derėtų elgtis, kai paskelbiama informacija apie padidėjusį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis. Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje adresu http://193.219.53.11/ap3/ (duomenys atnaujinami kas valandą) galite stebėti visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį. Daugiau informacijos rasite čia: https://aaa.lrv.

Pražydus pirmiesiems augalams, sprogstant medžių pumpurams nemažai žmonių pradeda kentėti nuo sezoninės alergijos. Higienos instituto duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 50 tūkst. sergančiųjų sezoniniu alerginiu rinitu, neskaičiuojant tų, kurie kenčia simptomus, tačiau nesikreipia į gydytojus. Specialistės pataria, kokių priemonių reikia imtis siekiant sumažinti alerginę reakciją bei ką daryti pasireiškus jos simptomams.

Noras turėti gražų ir sveiką veidą ne visuomet baigiasi laimingai, jei žmogus tam pasirenka abejotinos kvalifikacijos grožio specialistus ir neturi saiko. Deja, kai kurios procedūros pacientams, kurių didesnė dalis – moterys, baigiasi itin liūdnai. Apie tai, kaip rūpintis savo oda, kokios procedūros yra saugios ir kokios kvalifikacijos medikai gali leisti įvairias injekcijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Vilniaus realaus laiko oro taršos sensoriai fiksuoja padidėjusį oro užterštumą. Sostinės gyventojams rekomenduojama daugiau būti uždarose patalpose, nelaikyti atidarytų langų, o būnant lauke – dėvėti veido kaukę, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Kartu su šiluma iš pietų į Vilnių atkeliavo ir dulkės – ore padaugėjo kietųjų dalelių, todėl prastėja oro kokybė. ELTA domėjosi, kokia oro kokybės situacija stebima kituose šalies miestuose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje balandžio 1–7 d. (14-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 815,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kovo 25–31 d. (13-ąją savaitę) jis siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras įspėja gyventojus apie pavojingą ligą legioneliozę, kurią sukelia bakterijos, įkvėpus aerozolio (vandens lašelio). „Legioneliozė – ūmi plaučių uždegimą sukelianti liga. Ji paprastai plinta įkvėpus aerozolio (vandens lašelio), kuriame yra Legionella bakterijų. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra karščiavimas, stiprus kosulys, dusulys, raumenų skausmas, galvos skausmas ir bendras silpnumas.

Ar žinote, koks yra vienas dažniausių negalavimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją? Tai – skrandžio jautrumas arba skausmas. Įvairiais simptomais pasireiškiančius skrandžio negalavimus sukelia įvairios priežastys, pavyzdžiui, netinkama mityba ar net nuolat patiriamas stresas. Plačiau apie šią būklę bei kada reikėtų kreiptis pagalbos, pasakoja Raseinių „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas Vidas Košys.

Tuberkuliozę sukelia bakterijos, kurios paprastai pažeidžia plaučius ir plinta oru, kai užsikrėtęs asmuo kosėja arba čiaudi. Naujoje ataskaitoje teigiama, kad 2023 m. JAV tuberkuliozės atvejų skaičius buvo didžiausias per dešimtmetį. Nors COVID-19 pandemijos pradžioje atvejų sumažėjo, nuo to laiko jų tik daugėja, skelbia portalas „Euronews“. Tuberkuliozės atvejų skaičius išaugo visose amžiaus grupėse – užregistruota daugiau kaip 9,6 tūkst. atvejų, t. y. 16 proc.

Storosios žarnos vėžys – trečioji pagal dažnumą onkologinė liga. Pasaulyje kasmet ja suserga apie milijonas gyventojų, o Lietuvoje kasmet užregistruojama net 1700 naujų šios ligos atvejų, iš kurių daugiau kaip 800 miršta. Apie tai, kas lemia, kad žmogus suserga storosios žarnos vėžiu ir kas laukia jau nustačius šią onkologinę ligą, kokia prevencinė priemonė yra efektyviausia, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėtasi su abdominalinės chirurgijos gydytoju, profesoriumi Tomu Poškumi.

Pavasarį, kai tik saulė pradeda ritinėtis žeme, neretas iš mūsų apsigrabinėjome ir supratome, kad per ilgai per žiemą gulėjome ant pečiaus. Vietoje sporto salės, sėdėjome prie televizoriaus ir kimšome viską, kas skanu, ir žinoma – nelabai sveika. Todėl dabar – metas šturmuoti sporto sales ir dietologų kabinetus.

Įsijautrinimas įvairiems maisto produktams, pavyzdžiui, gliutenui ar laktozei šiandien – tikrai neretas dalykas. Vis tik gydytojai pastebi, kad tam tikrų maisto produktų netoleravimo nereikėtų painioti su alergija. Tiesa, ją nustatyti kartais gali tapti tikru uždaviniu, o kitą kartą alerginės reakcijos „išaugamos“. Tačiau kitą kartą tėvai apriboja tam tikrus produktus vaikams ir visai be reikalo.

Tyrimas parodė, kad žarnyno vėžiu sergantiems žmonėms, kurie per dieną išgeria nuo dviejų iki keturių puodelių kavos, tikimybė, kad liga atsinaujins, yra daug mažesnė. Tyrimo rezultatai rodo, kad sergantieji šia liga, kurie vartoja tokį kiekį kavos, taip pat daug rečiau miršta nuo bet kokios priežasties, skelbia portalas „Guardian“. Ekspertai teigė, kad tyrimo rezultatai yra „daug žadantys“, ir spėliojo, kad jei ir kiti tyrimai parodys tokį patį poveikį, žmonės gali būti paskatinti gerti kavą.

Ekspertai teigia, kad padidėjus uodų platinamų infekcijų skaičiui, kuris vėl pasiekė iki pandemijos buvusį lygį, keliautojams liepta atsakingai planuoti keliones. Tokių ligų, kaip dengės karštinė ir maliarija, atvejų skaičius yra toks didelis, kokio nebuvo nuo 2019 m., perspėjo Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūra. Šių infekcijų simptomai yra karščiavimas, stiprus galvos skausmas, skausmas už akių, raumenų, sąnarių ir pilvo skausmas, apetito praradimas, pykinimas ir vėmimas.

Skubios pagalbos skyriuje dirbanti ir su paspirtukininkų traumomis susidurianti gydytoja sako, kad elektrinis paspirtukas nėra blogis – tereikia saugiai juo naudotis: būtinai dėvėti šalmą ir nevairuoti išgėrus. Balandžio 6-ąją, Saugaus eismo dieną, Kaunas paminėjo surengdamas parodą apie nelaimingų atsitikimų su paspirtukais pasekmes. Parodos autorius – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos.

Vaikystėje vėžiu sirgę žmonės negali lengviau atsipūsti net tada, kai liga atsitraukia. Juos kamuoja nerimas, kad vėžys sugrįš, o, metams bėgant išlenda vis daugiau sveikatos bėdų, kurias sukėlė vaikystėje taikytas agresyvus gydymas. Kad būtų lengviau suprasti, kokios pagalbos gali prireikti persirgusiam vėžiu, Santaros klinikos pradeda kurti Pasveikusiojo pasą, kuriame bus patarimų tiek ligoniui, tiek gydytojams. Aušrinė Kėvalaitė netrukus Santaros klinikose pradės dirbti onkopsichologe.

Jei pastarosiomis dienomis prastai miegate, blogai jaučiatės, esate nei iš šio, nei iš to pavargę, pykstate ant visų iš eilės ar paūmėjo ligos, yra vienas ir konkretus paaiškinimas – saulės pliūpsnis arba kitaip – saulės audros.  „Tokios audros, aišku, turi įtakos mūsų magnetiniam laukui ir, be abejonės, kai yra tam tikri magnetinio lauko pokyčiai, pažeidimai, mūsų organizmas reaguoja“, – tvirtino gydytojas Julius Kalibatas.

Yra daugybė atvejų, kai verčiau norėtume sulaikyti čiaudulį – vairuodami automobilį, per egzaminą ar mirtinai tylų, svarbų susitikimą. Tačiau paaiškėjo, kad bandymas slopinti čiaudulį gali būti ne pati geriausia mintis, o neseniai paskelbtame pranešime apie aprašytas vieno vyro atvejis, kuomet dėl sulaikyto čiaudulio jam įtrūko trachėja, rašoma portale „IFL Science“. Dėl šienligės vyras, vairuodamas automobilį, pajuto, kad pradeda čiaudėti.

Penktadienį Lietuvoje koronaviruso infekcija patvirtinta 17 žmonių, vienas žmogus susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Prieš šešerius metus, susidūrusi su didėjančiu nutukimo ir su juo susijusių ligų skaičiumi, ypač tarp skurdžiausių gyventojų sluoksnių, Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė bandė spręsti šią problemą sveikatos skatinimo mokesčiu. Tai tam tikros formos cukraus mokestis, kuriuo bandoma atgrasyti vartotojus nuo gazuotų, cukrumi saldintų gėrimų pirkimo, iš esmės 11 proc. padidinant jų kainą. Nesunku suprasti, kodėl.

Ne vienam lietuviui kasdienės mitybos neįsivaizduojančiam be pieno ir mėsos produktų, bulvinių patiekalų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas Tomas Vaičiūnas turi pasiūlymą. Jei ne visiškai eliminuoti tam tikrų produktų vartojimą, tai bent sumažinti jų kiekį mitybą papildant geraisiais junginiais.

Kauno klinikose prieš kelias savaites įvyko tragedija – nusižudė jauna anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Kauno klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, nelaimė įvyko praeitą mėnesį. „Iš tiesų praeitą mėnesį nusižudė jauna Kauno klinikų darbuotoja. Kolegos yra sukrėsti šios nelaimės ir išreiškė nuoširdžią užuojautą artimiesiems šiuo sunku laikotarpiu. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl daugiau komentuoti neturime teisės.

Kauno klinikų Kraujo centras skubiai kreipiasi į visus su prašymu paaukoti kraujo, nes kritiškai senka kai kurių kraujo grupių atsargos. Kaip centras pranešė socialiniuose tinkluose, itin trūksta keturių kraujo grupių kraujo atsargų, todėl kviečiama tapti kraujo donorais. Kviečia aukoti kraują „YPAČ TRŪKSTA O+, O-, A+, A- grupių kraujo. Šių grupių turėtojai, kaip ir visų kitų, yra maloniai laukiami Kauno klinikų Kraujo centre.

Prireikus gauti brangių radiologinių tyrimų vaizdinius rezultatus pacientui kartais gali tekti gerokai nustebti. Nors technologinės naujovės kasdien sparčiai gena viena kitą, tyrimo kopija gali būti įrašyta dalies žmonių jau primirštoje CD laikmenoje. Tiesa, jei informaciją norėtumėte gauti įrašytą į USB, už tai gali tekti kai kur papildomai pakloti net 30 eurų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi ruošia pokyčius, kad e.sveikata taptų funkcionalesnė.

Prognozuojama, kad iki 2040 m. vyrų, kuriems diagnozuotas prostatos vėžys, skaičius visame pasaulyje padvigubės iki 2,9 mln. per metus, o metinis mirčių nuo šios ligos skaičius padidės 85 proc., rodo didžiausias tokio pobūdžio tyrimas. Prostatos vėžys jau dabar yra pagrindinė mirties ir neįgalumo priežastis ir dažniausia vyrų vėžio forma daugiau nei 100 šalių.

Panevėžietė Gabija Z. nėra patenkinta Panevėžio greitosios medicinos pagalbos paramedikų darbu – jos 43 metų mama vos nemirė. Merginos mama jau dvi savaitės guli Panevėžio ligoninėje – medikų priežiūroje, bet gerų naujienų gydytojai negali pasakyti. Pagalbos nesulaukė Gabija pasakojo, kad pirmą kartą greitąją kvietė kovo 19 dienos vakarą, bet esą iš greitosios medikų pagalbos nesulaukė. „Mamai aukšta temperatūra – 39° – laikėsi jau penkta diena.

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi, kadangi priešingu atveju gali tekti susidurti su anafilaksija – gyvybei pavojinga alergine reakcija.

Ketvirtadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 13 žmonių, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.