Sveikata

Artėjančios pavasario šventės ir moksleivių atostogos skatina žmones keliauti. Rengiantis pasisvečiuoti kitose Europos šalyse svarbu pasirūpinti, kad netikėtas sveikatos sutrikimas ar trauma kelionėje sukeltų kuo mažiau įtampos ir neištuštintų piniginės. Tam yra geras sprendimas – Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK).  Galioja ne tik Europos Sąjungoje 320 tūkstančių – tokį rekordinį skaičių ESDK pernai gyventojams išdavė ligonių kasos. Tai yra net 100 tūkst.

Sergej Gorškov – hipnoterapeutas, padedantis žmonėms išsivaduoti iš alkoholizmo liūno psichokodavimo ir regresinės hipnozės pagalba. Specialistas teigia, kad alkoholizmas - tai jausmų ir emocijų liga, todėl negali būti vienos stebuklingos tabletės jai pagydyti. Kokią pagalbą gali gauti alkoholizmu sergantis žmogus? Priklausomybę nuo alkoholio turintys žmonės gali lankyti psichiatrus ir gauti raminamųjų vaistų.

Pavasarį organizmas yra kiek pasilpęs po žiemos, trūksta vitaminų, dažnais atvejais tenka vis dar atsigauti nuo ligų, kuriais sirgta šaltuoju metų laiku. Be to, ir pavasarį infekcijos ir bakterijos niekur nedingsta, tad sergamumas neslūgsta.

Praėjusią savaitę fiksuotas sumenkęs sergamumas gripu, koronavirusu, tačiau ūgtelėjo sergamumas peršalimo ligomis, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumas šiomis ligomis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo kiek didesnis – 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Dviejose savivaldybėse – Marijampolės ir Vilniaus miesto – sergamumas vėl peržengė epideminį slenkstį.

Gydytoju 60 metų vienoje darbovietėje pradirbęs pasvalietis 84-erių Antanas Sudavičius tikina, kad žmogų labiausiai išvargina nedarbas. Tuo metu pats pacientus stengiasi ne tik gerbti, bet ir mylėti bei rasti kalbą. Nors, kaip pasakoja, pagal kilmę yra žemaitis nuo Telšių, likimas taip suklostė, kad po tremties pagal paskyrimą atvykęs dirbti į Pasvalį čia praleido 60 metų.  „Pagal paskyrimą atvykau į Pasvalį 1964 m. Tai yra mano pirma ir paskutinė darbovietė.

Ne tik pasikonsultuoti, nusipirktų vaistų ar kitų priemonių, pasiskiepyti, bet ir prasitęsti vaistų receptą. Apie tokią laukiamą naują paslaugą vaistinėse kalbama jau kurį laiką, tačiau tam vis nesiryžtama. Naujausiais duomenimis, tokia paslauga galėtų atsirasti ne anksčiau šių metų pabaigos. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė priminė, kad apie galimybę pratęsti kai kuriuos vaistus vaistinėje kalbama jau seniai.

Vitaminas D ir kalcis – paprasti maisto papildai, kuriais daugelis iš mūsų stiprina savo sveikatą. Arizonos (JAV) universiteto profesorė, dietologė ir vėžio prevencijos ekspertė Cynthia Thomson atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad šių papildų vartojimas gali turėti kur kas didesnės naudos. Ilgametis C. Thomson tyrimas, apimantis dešimtis tūkstančių žmonių, parodė, kad tinkamai dozuojant vitaminą D ir kalcį galima sumažinti vėžio riziką, tačiau tai gali turėti ir tam tikrų šalutinių poveikių.

Nuo kitų metų nemokamai dėl krūties vėžio galės išsitirti moterys sulaukusios keturiasdešimt penkerių metų. Dabar nemokamai mamograma atliekama tik nuo 50-ies. Gera žinia, bet medikai ir pacientės pirštu beda į tai, ko valdininkai dar nepadarė ir tai kainuoja žmonių gyvybes – Lietuvos pacientės metų metus nesulaukia vaistų, kuriuos seniai vartoja kitų šalių moterys, negauna genetinių tyrimų, kurie leistų parinkti tinkamiausią vėžio gydymą.

Medikai kaip reikiant sunerimę – į šalį grįžta jau pamirštomis laikytos ligos. Iš dalies taip yra dėl to, kad vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus. Pristačius naujausią statistiką specialistai dega raudoną pavojaus signalą – aktyvumas skiepijantis nuo kai kurių itin pavojingų infekcijų Lietuvoje nuosekliai mažėja. Ypač daug nerimo kelia tymai – skiepijimo apimtys nuo šios ligos mažėja jau daugiau nei dešimtmetį.

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Vitaminas D – kiekvienam gyvybiškai būtinas, vis tik, pasirodo, net 30–40 proc. žmonių jo nestokoja. Taigi ir papildomai jo vartoti nėra būtinybės. Tuo metu dalis žmonių susintetinti vitamino D patys net nesugeba, tad turėtų gerti ne maisto papildus, o receptinius vaistus. Po revoliucinio vitamino D svarbos pripažinimo jis užkopė į vitaminų hierarchijos viršūnes. Be jokios abejonės, pelnytai – jo nauda niekas  abejoja.

Lietuvos gyventojams – gera žinia: plečiamos nemokamai skiepijamos žmonių grupės. Šių metų naujiena – nuo rugsėjo 1 d. nemokamai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti 50–55 m. amžiaus žmonės. Taip pat nemokamai nuo gripo bus skiepijami vaikai 2–7 metų amžiaus vaikai.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas prakalbo apie streso daromą žalą. Pasak profesoriaus, net keletą savaičių ar mėnesių patiriamas nuolatinis stresas gali būti labai žalingas ir sutrikdyti beveik 10 organizmo funkcijų. A. Unikauskas pastebi, kad nors daugelis pacientų stengiasi sveikai maitintis ir sportuoti, vis dėlto, kenčia nuo nuolatinio streso.

Atrodo, žmogus gyvena sveikai, nusiskundimų neturi, bet staiga lyg iš giedro dangaus sustreikuoja širdis. Kardiologai įspėja – kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ilgą laiką gali vystytis nebyliai. Jie pažymi, kad vienintelis būdas užbėgti už akių jau net mirtinoms pasekmėms – aktyviai tikrintis profilaktiškai. Kauno klinikų gydytojas kardiologas Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof.  Raimondas Kubilius konstatavo, kad sveikas gyvenimo būdas – dar ne viskas.

Šylant orams atgyja ir pavojingas ligas platinantys nariuotakojai – erkės, kurios mūsų šalyje yra itin paplitusios. Lietuvoje žmonės dažniausiai serga dviem erkių pernešamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo borelioze. Šios ligos kartais vis dar yra painiojamos nežinant esminių skirtumų. Visgi keli šių ligų profilaktikos žingsniai gali būti lemiami siekiant išvengti susirgimų.

Mažai kas žino, kad visame pasaulyje pati rečiausia kraujo grupė yra rezus (Rh) nulinė kraujo grupė. Ji dar kitaip vadinama „auksiniu krauju“. Ne veltui, kadangi skaičiuojama, kad pasaulyje yra vos 50 žmonių turinčių šios grupės kraujo. Lietuvoje tokių žmonių nėra nė vieno, kaip ir šios kraujo grupės atsargų.

Vasario pabaigoje Kauno klinikose pirmą kartą šalyje atliktos peties sąnario artroskopinės sukamųjų raumenų sausgyslių rekonstrukcinės operacijos, kurių metu pirmą kartą Lietuvoje sausgyslių fiksacijai panaudota besraigtė sistema. „Peties sąnario rekonstrukcinių operacijų prireikia pacientams po sunkių peties traumų, kai plyšta sukamosios peties sausgyslės, kurios sukinėja petį, jį kilnoja, padeda jam judėti, – pasakoja prof.

Merams pakėlus triukšmą dėl pacientų pavėžėjimo paslaugos finansavimo Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad atrado galimybių šią paslaugą pilnai finansuoti. Nurodoma, kad 20-yje savivaldybių, dalyvaujančių pilotiniame projekte, paslauga užtikrinta visa apimtimi bent iki liepos. Vykdant bandomąjį pavėžėjimo projektą, nuo kovo 1 d. savivaldybės turėjo finansuoti dalį kelionių.

Gyventojai dažnai domisi, kam priklauso kompensacija protezuojant dantis ir kaip šią paslaugą gauti. Paaiškinimus apie tai pateikia Valstybinė ligonių kasa. Kaip pakliūti į sąrašą kompensuojamai dantų protezavimo paslaugai gauti? Pirmiausia kreipkitės į gydymo įstaigos, prie kurios esate prisirašę, gydytoją odontologą.

Mažesnė komplikacijų po operacijos rizika, greitesnis sveikimas, geresnė tolerancija medikamentiniam gydymui, kokybiškesnis gyvenimas sveikstant. Visa tai – priešoperacinės reabilitacijos privalumai. Nacionaliniame vėžio institute tokia reabilitacija pradėta taikyti skrandžio vėžiu sergantiems pacientams. Pirmasis priešoperacinę reabilitaciją išbandęs ponas Vitas sako, kad tai jam ne tik padeda greičiau sveikti, bet ir leidžia išvengti streso.

Vasario pabaigoje buvo pusmetis, kai Kėdainių ligoninė turi naują direktorę. Ateiti vadovauti daugiau kaip metus laiko ankstesnės vadovės draskytai ir skandaluose murkdytai įstaigai, savaime suprantama, nebuvo nei lengva, nei paprasta, tačiau konkursą į ligoninės direktoriaus pareigas laimėjusi Asta Šakickienė, nors iki tol ir neturėjo nieko bendro su medicina bei kone visą savo gyvenimą buvo dirbusi tik žemės ūkio srityje, išdrįso surizikuoti.

Obstrukcinė miego apnėja – vienas dažniausių miego sutrikimų, kuris ne tik apsunkina sergančiojo kasdienybę, bet ir didina sunkių ligų bei nelaimingų autoįvykių riziką. Tuo metu situacija Lietuvoje skandalinga: tyrimų, kurie padėtų ištirti šią ligą, prireikia laukti 2–3 metus ir net ilgiau. Ministerija gi skelbia, kad tyrimą galės atlikti daugiau įstaigų. Įvairių tyrimų duomenimis, miego apnėja serga apie 4 procentai vidutinio amžiaus vyrų ir 2 procentai vidutinio amžiaus moterų.

Šįkart – istorija, kuri turi ne tik sėkmingą pabaigą, bet ir gražų pavadinimą – „Žirnio istorija“. Nutiko ji Plungės ligoninėje, Vidaus ligų skyriuje. Apie ką ji? Sužinosite perskaitę šį straipsnį. Sulaukė paciento padėkos Prieš kurį laiką į Plungės ligoninės elektroninį paštą atskriejo tokia padėka: „Labai noriu padėkoti Vidaus ligų skyriaus gydytojai Danielei Ivanauskaitei už profesionalumą, nuoširdumą ir atsidavimą savo darbui.

Higienos institutas, gavęs Aplinkos apsaugos agentūros pranešimą, informuoja, kad kovo 20 d. kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijo nustatytas Kauno Dainavos oro kokybės tyrimų stotyje. Taip pat šio teršalo koncentracija aplinkos ore buvo padidėjusi ir kituose šalies miestuose, rašoma Higienos instituto pranešime spaudai.  Kovo 21–22 dienomis šalyje vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui.

Šiltuoju metų laikotarpiu vis daugiau laiko praleidžiame dirbdami ar poilsiaudami  gamtoje, todėl dažniau iškyla grėsmė įsipjauti, įsidurti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige. Net lengvas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimis, nes būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos.

Netikėtai ir trumpam apsvaigusi galva, ilgesni svaigimo epizodai, lydimi pykinimo ar net vėmimo – vis dažniau pasitaikanti problema, dėl kurios kenčia įvairaus amžiaus žmonės. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbančios gydytojos otorinolaringologės Jevgenija Buinickaja ir Silvija Jočinskaitė-Butkienė pataria į šį negalavimą nenumoti ranka ir kreiptis į specialistą, nes galvos svaigimas gali būti ne tik savarankiška liga, bet ir kitų ligų ar būklių simptomas.

Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo susikoncentruoti ir sutelkti dėmesį, o tuo pačiu gali sukelti nemažai kitų sveikatos problemų. Koja kojon nuovargis eina su nemiga, kuri gali lemti lėtinį nuovargį, o šis savo ruožtu vėl gali sutrikdyti kokybišką miegą.

Kas penkioliktas iš jūsų serga reta liga, o kai kurie apie tai net nežino. Tokią statistiką įvardija gydytojai, kuriuos galima vadinti tikrais detektyvais. Pirmiausia jie turi įtarti, kokia reta liga žmogus gali sirgti, paskui tyrimais surinkti įrodymus, kad būtent ja. O tada, jei tik yra gydymas, gauti kompensavimą iš Ligonių kasų. Beje, gydyti retas ligas brangu, kartais vaistai metams žmogui kainuoja ir du šimtus tūkstančių eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pasaulio sveikatos organizacijos statistika skelbia, kad galvos skausmą patiria maždaug 40 proc. gyventojų. Dažnas su šiuo skausmu susigyvena ir lengvai atpažįsta kūno siunčiamus signalus, išmoksta sau padėti. Visgi į ūmų bei stiprų galvos skausmą nederėtų žvelgti pro pirštus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas neurologas Jokūbas Fišas įvardija, koks galvos skausmas yra ypač pavojingas bei kaip sau padėti.

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai išplatino viešą laišką, kuriame nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengiamai pertvarkai. Merų teigimų, pagal ją nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės turės užtikrinti nespecializuotų pacientų pavėžėjimą savo lėšomis. SAM gi teigia, kad savivaldybės nuo pačių pradžių žinojusios, kad turės mokėti už dalį pacientų pervežimų. Tiesa, šiuo metu diskutuojama dėl tvarkos aprašo tikslinimo.

Nors būtų sunku rasti žmogų, kuris nėra girdėjęs apie rūkymo keliamą žalą, visuomenėje šis priklausomybę sukeliantis įprotis vis dar yra labai populiarus. Tiesiogiai ir per pašalines reakcijas maždaug 15–20 proc. rūkančiųjų šis veiksnys sukelia lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), taip pat lėtinį bronchitą, plaučių emfizemą, lėtines intersticines plaučių ir kitas ligas.

Netrukus įsigalios akinių lęšių kompensavimo pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios visiems vaikams iki 7 metų akinių lęšiai bus kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, praneša Valstybinė ligonių kasa. Tam papildomai skiriamas milijonas eurų. Iki šiol kompensuojamieji akinių lęšiai dėl regos sutrikimo buvo skiriami vaikams, kurių geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršijo 0,5 regos aštrumo vienetų.

Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė atnaujinusi lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Dėl to siuntimų pas specialistus tvarka taps paprastesnė.

Savaitgalį įvairiose grupėse socialiniuose tinkluose anonimiškai imtasi dalintis nerimą keliančia informacija apie tai, kad Putinų gimnazijoje plinta niežai. Buvo skelbiama ir tai, kad mokyklos direktorė esą tai nori nuslėpti. Laiško su prašymais pasidomėti situacija sulaukė ir AlytusPlius.lt redakcija.

Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) mažėja penkta savaitė iš eilės, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Kovo 11–17 d. (11-ąją savaitę) sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis sumažėjo iki 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (kovo 4–10 d. jis siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst.

Išnagrinėjęs Klaipėdos universiteto ligoninėje atlikto audito išvadas, Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Pasak komiteto pirmininko, didelės skolos gydymo įstaigoje galėjo susidaryti dėl neatsakingo vadovų elgesio. „Nusprendėme kreiptis į generalinę prokuratūrą, įvertinti savivaldybės, kaip steigėjos ir buvusių įstaigų vadovų veiksmus. Ar kai kurie priimti sprendimai yra teisėti“, – Eltai teigė SRK pirmininkas Antanas Matulas.

Lauko termometro stulpeliui kylant vis aukščiau, būtina atkreipti dėmesį į kartu su pavasarėjančiais orais atkeliaujančias grėsmes.  Viena jų – erkių platinama erkinio encefalito infekcija. Nors, regis, apie erkinį encefalitą ir šios ligos keliamus pavojus yra girdėję bene visi, kasmet vis tiek užfiksuojama daugybė užsikrėtimo atvejų. Tai rodo, kad informacijos apie ligos sudėtingumą ir veiksmingiausius apsisaugojimo būdus visuomenei vis dar trūksta.

Vieni išgirdę vėžio diagnozę nenori tuo patikėti ir net atsisako gydymo. Kiti – vykdo visus gydytojo nurodymus, bet apsiriboja tik medikamentiniu/cheminiu gydymu. Dar kiti – gydytojo prašo papasakoti apie kuo daugiau kitų būdų, kurie padėtų pasveikti ir yra pasiryžę padaryti bet ką, net ir kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą. Pastarosios pacientų grupės laukia sunkus darbas, tačiau jie patys padidina savo šansus pasveikti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 50 proc. vaistų visame pasaulyje išrašomi, išduodami arba parduodami netinkamai, o 50 proc. pacientų juos vartoja neteisingai.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujama delegacija nuo pirmadienio su darbo vizitu lankysis Singapūre ir Japonijoje, kur aptars pandemijos ir užkrečiamųjų ligų valdymo iššūkius. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizito kovo 18–29 dienomis metu delegacija šiose šalyse susitiks su vietos institucijų, agentūrų, asociacijų ir ligoninių atstovais, aptars dirbtinio intelekto ir inovacijų diegimo medicinoje, senėjančios visuomenės iššūkių klausimus.

Apie trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami. Neišsimiegojus jaučiamės irzlūs, sunku susikoncentruoti, produktyviai leisti laiką, o jei visiškai sutrinka miego režimas gali atsirasti ir sveikatos problemų. Dėl kokių priežasčių kyla miego sutrikimai bei ką reikėtų daryti, kad jų būtų išvengta dalinasi psichologė psichoterapeutė Aina Adomaitytė.

Gydytojai perspėja dėl gąsdinančios tendencijos – dėl tėvų baimių ar įsitikinimų neskiepijant vaikų grįžta „užmirštomis“ laikytos ligos. Fiksuojami ne tik tymų, raudonukės, bet ir kokliušo atvejai. Nors daugelis tokių ligų atrodo vaikiškos, medikai pataria nežaisti rusiškos ruletės ir pasinaudoti tuo, ką valstybė garantuoja nemokamai.

Mišrios Seimo narių grupės atstovai Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski įregistravo Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, siūlančias padėti senjorams aktyviau pasinaudoti sanatorinio gydymo paslaugomis. Virš 70 metų sulaukusiems senjorams jie siūlo kartą per vienerius metus Valstybinių ligonių kasų lėšomis apmokėti 90 proc. sanatorinio gydymo bazinės kainos už mažiausiai 5 dienas trunkantį gydymą. „Dauguma Lietuvos senjorų dėl per mažų pajamų negali nuvažiuoti į sanatoriją.

Medikų asociacijos teigia, kad sveikatos sistemos krachas – jau netoli. Kone didžiausią susirūpinimą kelia darbo rankų trūkumas. Gydytojus ne tik aktyviai vilioja privatus sektorius, bet apskritai kone trečdalis Lietuvos medikų – pensinio amžiaus arba arti jo. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, dalyvaudama diskusijoje apie sveikatos ir sveikatingumo paslaugų vystymą sostinėje, didžiausius nuogąstavimus išsakė būtent dėl žmogiškųjų išteklių.

Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad gydytojai Lietuvoje gauna per mažus atlyginimus. Tai atskleidžia viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys. Remiantis tyrimo duomenimis, 45 proc. gyventojų mano, kad gydytojai Lietuvoje uždirba nepakankamai, beveik keturi iš dešimties (37 proc.) – kad pakankamai, o 18 proc. – šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Su teiginiu, kad medikams mokami per maži atlyginimai, sutinka tiek moterys (45 proc.

Vakcinos nuo COVID-19 gerokai sumažina su infekcija susijusio širdies nepakankamumo ir potencialiai pavojingų kraujo krešulių riziką, rodo didelio masto tyrimo rezultatai. Tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 20 milijonų Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Estijos gyventojų sveikatos įrašus ir rado nuoseklių įrodymų, kad skiepai apsaugo nuo sunkių širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta devyniems žmonėms, du iš jų susirgo pakartotinai skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9895. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Su skrandžio rūgštingumo bėdomis susiduria dažnas – neaplenkia ši bėda tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Kaip atpažinti šią ligą ir kokiais būdais šiukštu nemažinti rūgštingumo, išsamiau papasakojo VUL Santaros klinikų gydytojai. VUL Santaros klinikų Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytojas gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas konstatavo, kad skrandžio rūgštingumas – labai sena liga, tačiau kitą kartą šis sutrikimas žmonių įvardijamas ne visai tiksliai.

Atliktas tyrimas parodė, kad mažiau nei šešios valandos miego kiekvieną naktį yra susiję su 16 proc. didesne rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Ši tikimybė išliko didesnė net ir tada, kai žmonės sveikai maitinosi, o tai rodo, kad gera mityba negali kompensuoti miego trūkumo. Švedijos mokslininkai, stebėję beveik 250 tūkst.