Sveikata

Lietuvoje plinta nauji stiprūs narkotikai, kurie žmones paverčia sau ir aplinkiniams pavojingais zombiais. Per porą savaičių į Vilniaus ligoninę greitoji atvežė tris jaunuolius, jie buvo sunkiai apsinuodiję sintetiniais narkotikais, kuriuos žmonės vadina „fliaka“. Tam, kad gydytojai galėtų suleisti vaistų, vieną apsvaigusį vos sutramdė aštuoniese, o kitą nuo narkotikų apkvaišusį jaunuolį tramdė net dešimt žmonių. Gydytojai šiurpsta – nauji narkotikai sukelia psichozes ir haliucinacijas.

Daktaras Alvydas Unikauskas gailisi, kad apie šią problemą prabilo tik dabar. Dėl vis dažniau žmones kamuojančių netipinių skausmų yra kalta fascija, sako A. Unikauskas. Tad TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius papasakojo, kas yra fascija, kaip išvengti jos sukeliamų nemalonių pojūčių, siekiant užkirsti kelią itin staigiems išvaizdos pokyčiams.  Daktaras sako, kad fascija yra jungiamojo audinio plėvė, kuri apjungia raumenis ir kunui suteikia vientisumą.

Mitybos vaidmuo organizmo sveikatai ir nutukimo, antsvorio prevencijai yra didžiulė. Ypač ji svarbi ir gerai mikrobiotos, kuri siejama su vis daugiau ligų vystymusi, būklei palaikyti. Vaikų gydytojas gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas patarė, kokį maistą ypač rekomenduotų įtraukti į kasdienį racioną.  Apie žarnyno mikrobiotos (tai yra mikroorganizmų – bakterijų, virusų, pirmuonių, grybų j – visuma) reikšmę mokslininkai ir gydytojai kalba vis garsiau.

Gyventojams nuolat kalama į galvą, kad būtina rūpintis sveikata profilaktiškai, o ne kai jau prispiria ligos. Tačiau apsilankius pas šeimos gydytoją ir jam paskyrus jums reikalingus tyrimus, gali paaiškėti, kad už dalį jų teks susimokėti. Taip pat ne taip paprastai galima gauti sudėtingesnius, ne tik kraujo ar šlapimo tyrimus. Apsilankius pas šeimos gydytoją, kuris, laikoma, turėtų padėti išspręsti 80 proc.

Piktnaudžiavimas ir pacientų apgaudinėjimas gydymo įstaigose pasiekė naujas aukštumas. Iš valstybės paimami pinigai už nebūtas slaugos namuose paslaugas, nors pacientas guli ligoninėje ar net yra miręs, arba dantų protezavimą, kuris dar net nepradėtas – tokius ir kitų gausybę pažeidimų vardija Valstybinė ligonių kasa. Akis bado ir masiškai privačiose gydymo įstaigose imamos priemokas už paslaugas, kurios turėtų būti nemokamos.

Vis daugiau pacientų susiduria su nemigos problema, teigia gydytojas Alvydas Unikauskas. Tad TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius papasakojo, kas nutiks, jei kasnakt miegosite 5 valandas ar trumpiau. Trumpai tariant, miego trūkumo padariniai organizmui yra milžiniški. A. Unikauskas tikina, kad miegas žmogui yra labai svarbus, nes jo metu pailsi raumenys, dega riebalai, mažėja ligų rizika. „Miego metu atsistato daugelis mūsų raumenų, sudeginama didžioji dalis riebalų.

Smarkiai nukritus vaikų skiepijimo apimtims gydytojai skambina pavojaus varpais – grįžta pamirštos ligos, o naujam protrūkiui tereikia vienos kibirkšties. Kartu grįžta diskusijos, ar vaikų skiepijimas bent nuo tam tikrų infekcijų neturėtų būti privalomas norint patekti į ugdymo įstaigą. Medikai sutinka, kad norėtųsi tėvų sąmoningumo, o ne prievartinių priemonių, tačiau neatmeta ir tokio scenarijaus.

Kauno klinikų skubios pagalbos skyrius šiek tiek praskleidė uždangą, su kokiomis situacijos tenka susidurti kasdieniame, įtampos kupiname darbe. Medikai socialiniame tinkle pasidalino kvapą gniaužiančia istorija. Šįkart į medikų rankas pateko mažametis, stipriai persikandęs liežuvį. „Kasdien sprendžiame situacijas, kurios mūsų pacientams ir jų artimiesiems kelia daug streso ir nežinomybės.

Stabligė – bakterinė liga, kurią sukelia clostridium tetani bakterijos, gyvenančios žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnyne bei su išmatomis patenkančios į dirvožemį. Šioms bakterijoms nereikia deguonies, jos atsparios aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, karščiui, šalčiui ar saulės šviesai, todėl gali išlikti nepakitusios iki kelerių metų. Kai susižeidus jos patenka į žmogaus organizmą, stabligė pasireiškia rimtais simptomais ir net sukelia grėsmę gyvybei.

Amsterdame mirė vyras, nepertraukiamai sirgęs COVID-19 virusu rekordiškai ilgai – 613 dienų. 72 metų vyras 2022 m. vasarį pateko į ligoninę, užsikrėtęs šia infekcija, ir iki mirties praėjusių metų spalį taip ir nepasveiko. Manoma, kad 20 mėnesių trukusi COVID-19 liga yra ilgiausia, kurią kada nors buvo užfiksavę gydytojai. Medikai teigė, kad dėl sunkios imuninės sistemos būklės ir vėžio ligonis neturėjo pakankamai baltųjų kraujo kūnelių ar antikūnų kovai su virusu.

Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. „Priėmėme galutinį sprendimą (...) – imsimės į valstybės globą daugiau šitų paslaugų, savivaldybėms liks tai, kas jiems jau yra įprasta – hemodializės pavežimai“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė Arūnas Dulkys.

Nors daugelis gyventojų į vaistines užsuka įsigyti vaistų bei gauti naudingų sveikatos patarimų, tačiau netrūksta ir neįprastų užklausų, ypač – budinčiose vaistinėse, kurios veikia visą parą. Jose dirbantys vaistininkai keistesnių skambučių dažniausiai sulaukia paryčiais, taip pat pilnaties metu, o į vaistines atvykę pacientai kartais teiraujasi su medicina visai nesusijusių prekių – kačių maisto, pėdkelnių arba saldainių su įdaru.

Gydytojai paskelbė apie didelį pavojų dėl paslaptingos į gripą panašios ligos, taip pat primenančios COVID-19, dėl kurios Argentinoje kritiškai serga žmonės. Tarptautinė visuomenės sveikatos priežiūros sistema „ProMed“ balandžio 17 d. paskelbė perspėjimą po to, kai Buenos Airėse buvo pranešta apie 60 nežinomos ligos atvejų. Tai ta pati duomenų bazė, kuri pirmą kartą įspėjo valdžios institucijas apie COVID-19 dar 2019 m. pabaigoje.

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį.

Balandžio 17-ąją visame pasaulyje minima Hemofilijos diena, kurios tema šiemet – „Vienodos galimybės visiems: visų kraujavimo sutrikimų pripažinimas“. Šią dieną siekiama didinti visuomenės informuotumą apie įgimtą kraujo krešėjimo sutrikimą – hemofiliją, taip skatinant ankstyvą jos diagnostiką ir supažindinant su ligos gydymo galimybėmis, kurios keičia ir Lietuvos pacientų gyvenimus.

Padidėjęs gliukozės kraujyje kiekis randamas net dešimtadaliui kraujo tyrimą atliekančių žmonių Lietuvoje, o cukrinis diabetas toliau išlieka viena pavojingiausių ligų pasaulyje. Tad vis labiau šylant orams, Nacionalinis kraujo centras (NKC) darbų sezoną lauke pradeda kartu su Lietuvos diabeto asociacija ir LIONS klubu pristatydamas diabeto prevencijos turą per Lietuvą.

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis.

Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąjungos pacientų teises, susijusias su sveikatos priežiūra.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį pirmąkart svarstys dėl cistinės fibrozės vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šie vaistai iki šiol niekada nebuvo kompensuojami.   „Turime gerų žinių.

Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose per metus vidutiniškai išoperuojama apie 100 tinklainės atšokų. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks laukia gydymas ir kodėl pajutus simptomus negalima delsti, aiškina VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Biudžetinėse įstaigose dirbantys medikai sako esantys palikti už borto – atlyginimai nekyla, žmonės palieka darbus, o darbo krūviai tik auga. Darbuotojai apgailestauja, kad atskirtis tarp viešojo ir biudžetinio sektoriaus tik didėja: jei vieniems algos šiemet kyla 20 proc., kitiems – simboliškai vos apie 20 eurų ar išvis nekilo. Norėdamos atkreipti dėmesį į biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų problemas juos atstovaujančios profesinės sąjungos trečiadienį 15 val.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. „Aš labai norėčiau, kad dar dirbant šitai Vyriausybei ir dirbant mano komandai įvyktų tas istorinis sprendimas ir tikrai labai norėčiau, kad cistinė fibrozė jau būtų kompensuojama ir Lietuvoje“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.

Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia universalus poveikis – jie vartojami tiek kenčiant ūminį skausmą, tiek turint lėtinių ligų. Visgi specialistai pastebi, kad nemažai žmonių šiuos vaistus vartoja klaidingai, taip keldami pavojų sveikatai.

Moteris Kinijoje mirė nuo retos smegenis ėdančios amebos po to, kai gydytojai iš pradžių ją supainiojo su vėžiu. Neįvardyta 77 metų pacientė į vietos ligoninę kreipėsi 2022 m. po to, kai kelias dienas skundėsi galvos svaigimu, sumišimu ir sunkumu kalbėti. Gydytojai manė, kad jai smegenų auglys, nes skenavimo metu buvo matyti pažeidimas.

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą.

Su puikiai nusiteikusiais trimis, vyresnio amžiais vyrais susitinkame Nacionaliniame vėžio institute. Pašnekovai gyvena skirtinguose Lietuvos kampeliuose, užtat turi panašią istoriją – Arvydas, Vytautas ir Rimantas susirgo prostatos vėžiu, liga po kurio laiko atsinaujino ir tada vyrams buvo taikyta krioterapija – navikai sunaikinti šalčiu. Šis prostatos vėžio gydymo būdas gali būti taikomas ir pirminiam, ir atsinaujinusiam navikui gydyti.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA daugiau kaip 12 metų dirba padėdama onkologine liga sergantiems žmonėms – išduodama POLA kortelę, telkia į bendruomenę, palengvina gyvenimo kasdienybę, sumažina finansinę naštą, teikia pagalbą nemokamai teikdama psichologo, dietologo, teisininko individualias konsultacijas, vykdo savanorių pacientų gidų pagalbos programą. Šiuo metu POLA padeda 47 418 onkologinių pacientų ir jų artimųjų.

Pradėjęs kadenciją, dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užsibrėžė ambicingą tikslą –  šešių dalių sveikatos apsaugos sistemos reformą. Nors kai kurios priemonės buvo įvertintos teigiamai, dar praėjusiais metais medikams kilo abejonių dėl gydymo įstaigų tinklo pertvarkymo planų, bei kitų reformos aspektų. Šiandien medikai teigia, jog nebuvo visiškai aišku, kodėl buvo imtasi tokio didelio masto pokyčių, neįvertinant išlaidų ir kitų galimų sunkumų.

Seimui nepritarus iniciatyvai elektroninėmis cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse su gydytojo receptu, šių pataisų vienas teikėjų „valstietis“ Aurelijus Veryga apgailestavo, kad šį kartą gydytojai esą „apgynė elektronines cigaretes“. „Noriu „padėkoti“ Seimo Sveikatos reikalų komitete dalyvavusiems ir prieš elektroninių cigarečių prekybos draudimą kalbėjusiems medikams. Kokia likimo ironija. Prieš kelis dešimtmečius gydytojai buvo naudojami tabako reklamose.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai primena, kad kasmet vaistų priemokų krepšelis kaupiamas iš naujo. Gyventojams, kurie šiais metais sukaups 48,33 euro siekiantį vaistų priemokų krepšelį, kaip ir pernai, iki metų pabaigos nebereikės mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia.

Viena diena primena vasarą, o kitą jau reikia ieškoti pirštinių – tokios orų išdaigos šį pavasarį itin dažnas reiškinys. Tarsi ant spyruoklių „šokinėjanti“ oro temperatūra žmones veikia ne tik psichologiškai, bet ir atsiliepia jų sveikatai – kuo pokytis staigesnis, tuo didesnis jo poveikis. Tą ypač jaučia turintieji širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų, taip pat sąnarių, kvėpavimo takų bei nervų sistemos ligomis sergantys pacientai.

Lietuvoje plinta itin pavojinga psichoaktyvi medžiaga, kuri dėl savo poveikio JAV praminta „zombių narkotiku“. Medikai teigia stebintys pagausėjusį apsvaigusių pacientų skaičių ir perspėja, kad šis narkotikas labai pavojingas – sukelia didžiules psichozes ir haliucinacijas. Tokiems pacientams sutramdyti prireikia aštuonių, o kartais – ir dešimties žmonių.

Kai kurie sveikatos sutrikimai, tokie kaip kraujavimas ar skausmas tuštinantis, žmonėms Lietuvoje yra nepatogios kalbėti temos net ir gydytojo kabinete. Jurgitai buvo diagnozuotas piktybinis navikas tiesiojoje žarnoje, tam reikėjo ne vienų metų gydymo ir dabar moteris siunčia žinią visiems: skubėkite pasitikrinti, jei yra, kas jums kelia nerimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 8–14 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu skaičius, o COVID-19 liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Pasak NVSC, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę išlieka Utenos apskrityje, didžiausias –Vilniaus apskrityje.

Balandžio 15 d. Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu dėl skubaus donoro organo pergabenimo buvo pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orlaivis. Kaip praneša Lietuvos kariuomenė, apie 9.30 val. KOP sraigtasparnis Mi-8T pakilo iš 2-ojo paieškos ir gelbėjimo posto ir pasiekė Pajuosčio aerodromą, kur buvo paimta gydytojų komanda kartu su donoro organu ir atskraidinta į 2-ąjį paieškos ir gelbėjimo postą.

Pirmąją balandžio savaitę Rokiškio rajono ligoninė pasidalino žinia, kad laikinai stabdo Vaikų ligų skyriaus darbą. To priežastis – darbą palieka čia dirbusi vaikų pediatrė. Ligoninės atstovai neslėpė, kad ši žinia „skausminga“ buvo ir jiems, tačiau dabar teliko ieškoti išeities iš susiklosčiusios padėties. Ne sienose esmė Rajono ligoninės Vaikų ligų skyriaus likimas sprendžiamas jau ne vienerius metus.

Pacientai Panevėžio apskrityje atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – Panevėžio ligoninėje neliko nė vieno suaugusiųjų alergologo. Teigiama, kad dvi jaunos specialistės kone vienu metu susilaukė vaikučių ir išėjo motinystės atostogų. Ligoninė tvirtina intensyviai ieškanti pamainos laikinai išėjusioms gydytojoms. Tačiau rasti labai sunku – vienų nevilioja trumpalaikis darbas, kitų ligoninė neįperka. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vėžio diagnozė jau šiandien nebėra laikoma mirties nuosprendžiu, o ne tokią tolimą ateitį medikai piešia dar šviesesnėmis spalvomis. Ne tik sparčiai vystosi naujosios biotechnologijos kuriant kuo efektyvesnius vaistus su mažiau šalutinių reiškinių, bet ir diagnostikos bei chirurgijos tikslumas.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta vienam žmogui, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Nors žmogaus teisių gynėjai teigia, kad socialiniu požiūriu moterys ir vyrai yra lygūs, mokslininkai pažymi, kad biologiškai vyrai ir moterys skiriasi, o tai pirmiausia atsispindi smegenyse. Tačiau skirtumai nereiškia, kad kažkuri lytis yra geresnė už kitą – vienos savybės geriau išreikštos vienoje lytyje, kitos – kitoje, sako neuromokslininkas prof. Osvaldas Rukšėnas.

Naujais tyrimais nustatyta, kad ultravioletinės (UV) nagų lako džiovinimo lempos, paprastai naudojamos geliniam manikiūrui daryti, gali pažeisti rankų DNR ir sukelti mutacijas. Džiovinimo lempos yra įprastas grožio salonų įrenginys, tačiau, nepaisant to, kad jos plačiai naudojamos ir kad kai kurie UV spindulių spektrai yra kancerogeniški, niekada nebuvo atlikta oficialių tyrimų dėl jų skleidžiamos spinduliuotės poveikio žinduolių ląstelėms.

Gimusieji su Dauno sindromu nėra gyvenimo pasmerktieji. Tą pažymintys medikai primena, kad tokia diagnozė – toli gražu nėra nuosprendis intelektiniams gabumams ir galimybei realizuotis. Juos teigiamai nuteikia ir tai, kad vis daugiau šeimų, net žinodamos, kad gims vaikas, turintis Dauno sindromą, nenutraukia nėštumo. Nors gimstančių tokių vaikų skaičius kasmet kiek svyruoja, skaičiuojama, kad vienas iš 700–800 gimusiųjų žmonių populiacijoje turės Dauno sindromą.

Peržiūrėti kasdienę mitybą ir papildyti ją geraisiais junginiais siūlantis Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas atsakė tiems, kurie baiminasi valgyti vaisius ir daržoves dėl galimo jų per mažo maistingumo. Jis atkreipė dėmesį, kad masiškai užauginti gyvuliai taip pat nebesukaupia norimų medžiagų. Tai – antroji interviu dalis.

Sveikatos specialistai siunčia priminimą – profilaktinėmis moksleivių sveikatos pažymomis raginama rūpintis jau dabar, kad vėliau netektų pakliūti į didelę eilę. Nors įsibėgėjus balandžiui retai kas galvoja apie pasiruošimą naujiems mokslo metams, sveikatos specialistus ragintų tą padaryti.  Jie pataria kasmet iki rugsėjo 15 d. į ugdymo įstaigas turima pristatyti sveikatos pažyma pradėti rūpintis dar pavasarį.

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodara ir įsigijimas turi teisinių spragų dėl kainos pagrįstumo, abejonių kelia ir nedeklaruojami sprendimų priėmėjų ryšiai, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT, atlikusi šio proceso korupcijos rizikos analizę Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), tvirtina, jog nustatyti trūkumai kelia riziką dėl galimo piktnaudžiavimo.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jaunėja – nieko nestebina ir kai miokardo infarktas kerta 30-ies nesulaukusiam jaunuoliui. Gydytojai gi atkreipia dėmesį, kad kraujagyslių amžius, kuris gali nulemti ankstyvą ligą ir net liūdniausias jos pasekmes, gali visai nesutapti su žmogaus paso amžiumi.

Ilgomis eilėmis nepatenkintiems gyventojams vis dažniau už sveikatos paslaugas nemažus pinigus tenka susimokėti iš savo kišenės. Nors daug kas paburnoja, kad ir taip moka mokesčius, o paslaugos negauna, politikai ir medikai atkerta, jog laikas nustoti kalbėti apie nemokamą mediciną. Dar daugiau – svarstoma, kokie galėtų būti nauji paslaugų apmokėjimo modeliai.

Naujasis JAV mokslininkų tyrimas verčia pakelti antakius: Amerikos kardiologijos koledžo mokslininkai 20 metų rinko duomenis iš 400 tūkstančių suaugusių JAV gyventojų ir nustatė, kad moterims sportuoti reikia perpus mažiau nei vyrams, kad gautų tokią pat naudą širdies ir kraujagyslių sistemai. Pasak tyrimo, moterys, sportuodamos dvi su puse valandos per savaitę ir tai darydamos sistemiškai, sumažina mirtingumo riziką net ketvirtadaliu.

Migrena – būklė, galinti pasireikšti stipriu, tvinkčiojančiu galvos skausmu arba pulsuojančiu pojūčiu galvoje. Tačiau, ar žinojote, kad migrena gali būti skirtingų rūšių ir vienos jų simptomus itin lengva supainioti su insulto požymiais? TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ gydytojas Alvydas Unikauskas paaiškino, kaip atskirti šias migrenos rūšis ir kokie vaistai gali lemti didesnę insulto riziką.