Pasak Kauno „InMedica“ klinikos akušerės Simonos Praškevičienės, šis vėžys ne tik kelia grėsmę gyvybei, bet dažnai stipriai sutrikdo gyvenimo kokybę bei sumažina vaisingumą.
„Remiantis Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje tarp moterų onkologinių susirgimų. Kiekvienais metais Lietuvoje suserga apie 400 moterų ir net virš 200 jų miršta. Mūsų šalyje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu du kartus viršija Europos sąjungos rodiklius, o mirtingumas – vienas didžiausiu Europoje“, – atkreipia dėmesį S. Praškevičienė.
Atpažinti pirmuosius požymius nėra lengva
Gimdos kaklelio vėžys – itin klastinga liga, nes savo pradžioje nepasireiškia jokiais požymiais. Tik jai pažengus atsiranda tokie simptomai kaip pakraujavimai, tepimai po lytinių santykių bei išskyros su kraujo priemaiša.
„Kai navikas auga ir pažeidžia vis didesnę audinių dalį bei kraujagysles – simptomai intensyvėja. Stipriai išplitus gimdos kaklelio vėžiui, prasideda jau ir skausmai kurioje nors dubens pusėje, kojose, atsiranda galūnių edemos, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai“, – sako S. Praškevičienė, pridurdama, jog kuo navikas didesnis ir labiau išplitęs į aplinkinius audinius bei organus, tuo pasveikimo tikimybė yra mažesnė.
Verta atkreipti dėmesį, kad gimdos kaklelio vėžio riziką didina tokie veiksniai kaip ankstyvi lytiniai santykiai, rūkymas, didelis lytinių partnerių skaičius, imunodeficitinės organizmo būklės, įtakos turi prasta socialinė ar ekonominė padėtis.
„Vis dėlto, didžiausias veiksnys atsirasti gimdos kaklelio vėžiui yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris nustatomas 99 proc. ligos išsivystymo atvejų. Pirmiausia ŽPV sukelia pakitimus ląstelėse – jos jau nebėra įprastos, bet dar ir nevėžinės – tai vadinama ikivėžiniais pakitimais. Kartais jie praeina savaime, o kartais vystosi toliau penkis, dešimt ar net dvidešimt metų ir išsivysto į gimdos kaklelio vėžį“, – teigia akušerė.
Iš viso yra žinoma virš 200 ŽPV tipų, o agresyviausi yra 16 ir 18, kurie sukelia apie 70 proc. vėžinių susirgimų. Kiti aukštos rizikos ŽPV tipai yra 31, 33, 35, 45, 52 ir 58, sukeliantys likusius 20 proc. ikivėžinių ir vėžinių susirgimų. Remiantis NVI duomenimis, Lietuvoje kas ketvirta 18–55 m. amžiaus moteris gali būti infekuota žmogaus papilomos virusu.
Vienas iš būdų kovoti su ŽPV – vakcina
ŽPV yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu perduodama infekcija, sukelianti ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir išangės, lytinių organų, galvos ir kaklo susirgimus, kurie nustatomi ne tik moterims, bet ir vyrams. Užsikrėtus mažos rizikos ŽPV gali atsirasti lytinių organų ar išangės karpų. Be to, labai retais atvejais pasitaiko, kad gimdydamos mamos šia infekcija užkrečia savo naujagimį.
„Išvengti gimdos kaklelio vėžio gali padėti profilaktinė vakcina. Nuo 2016 m. Lietuvoje ja nemokamai skiepijamos 11 m. amžiaus mergaitės, o nuo praėjusių metų ir berniukai. Vakcinaciją sudaro dvi skiepų dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis. Nors dar nėra praėję pakankamai daug laiko po šių vakcinų atsiradimo, manoma, kad 15 m. ir vyresniems asmenims yra reikalingos trys šios vakcinos dozės, po kurių visam gyvenimui susidaro imunitetas“, – pranešime spaudai pažymi S. Praškevičienė.
Šiuo metu skiepijama devynvalente vakcina nuo ŽPV 6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58 tipų. Ji yra negyva, todėl negali sukelti ligos. Tiesa, tam tikrais atvejais po skiepijimo gali pasireikšti šalutiniai simptomai tokie kaip paraudimas, patinimas ar skausmas dūrio vietoje. Rečiau pasireiškia galvos skausmas, svaigimas ar temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai C.
Naudinga pažymėti, kad pasiskiepijus šia vakcina tikimybė užsikrėsti ŽPV vis tiek išlieka, todėl itin svarbūs lieka profilaktiniai gimdos kaklelio vėžio tyrimai.
Prevencinė programa – patikimiausias būdas sumažinti riziką
Pasak akušerės, pats paprasčiausias būdas išvengti šios onkologinės ligos yra dalyvavimas prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje, kurią kompensuoja Lietuvos ligonių kasos.
„Lietuvoje nuo 2004 m. vykdomos programos metu visoms 25–34 m. moterims kas trejus metus yra atliekamas citologinių pokyčių arba PAP testas. Moterims nuo 35–59 m. – kas penkis metus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos testas (AR ŽPV). Jei randamas nors vienas aukštos rizikos ŽPV tipas, atliekamas PAP tyrimas, moteris yra stebima ir jei reikia, gydoma“, – pasakoja S. Praškevičienė.
Pats tyrimas atliekamas greitai ir neskausmingai. Šeimos gydytojas, ginekologas ar akušeris specialiu instrumentu švelniai paima ląstelių nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir paskleidžia ant objektinio stikliuko arba patalpina į skystąją terpę.
Tinkamiausias laikas atlikti šį tyrimą yra tarp 10–20 menstruacijų ciklo dienos, ne mėnesinių metu. 48 val. prieš tyrimą reikėtų vengti tamponų, lytinių santykių bei intravaginalinių preparatų, neplauti makšties ir nenaudoti jokiu tirpalų.
Svarbu nepamiršti, kad savalaikis profilaktinių tyrimų atlikimas, sveika gyvensena, vakcinacija nuo ŽPV stipriai padeda sumažinti gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką.
