Sveikata

Paukščių gripas šiuo metu, regis, yra nuolatinis naujienų objektas, o vis daugiau rūšių paukščių pasiduoda šiam virusui, todėl nerimas dėl jo yra didžiulis. Nors infekcija paprastai plinta tarp paukščių, ji gali persimesti ir į kitus gyvūnus, ar net užkrėsti žmones, todėl yra baiminamasi naujos pasaulinės pandemijos.

Lietuva Europoje pagal erkinio encefalito paplitimą pirmauja. Atlikti tyrimai rodo, kad erkės dažnai aptinkamos ne tik gamtoje, bet ir miestų centruose. Saugūs negalime būti niekur, tad daktaras Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ paaiškino, kaip atpažinti erkių pernešamų ligų simptomus, kaip išvengti šių ligų bei teisingai pašalinti įsisiurbusią erkę. Profesorius Unikauskas sako, kad laimo ligą sukelia bakterija, todėl jos gydymas vyksta skiriant antibijotikus.

Mėsainis su dirbtine mėsa, 3D spausdintuvu atspausdinta žuvis ir sausainiai su vabzdžiais – tik egzotiški pavadinimai ar ateities raciono dalis? Apie tai nemažai kalbanti mokslininkė Aelita Zabulionė teigia, kad maisto inovacijos šiandien vystosi kaip niekada sparčiai, tačiau, jos manymu, tą visų pirma reikėtų priimti ne kaip kažkokią grėsmę, galimybę paragauti naujų skonių.

Seimas ketvirtadienį priėmė pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo įstatymo pakeitimu medicinos darbuotojams suteikiama galimybė atsisakyti teikti planines sveikatos paslaugas pacientams, kurie savo nepagarbiu ir agresyviu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Už tai, kad medikai galėtų atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė – 8. Balsavusiųjų prieš nebuvo.

Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 87 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 8 parlamentarai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė, kad jam, dirbant mediku, teko teikti paslaugas agresyviam ligoniui.

Vienos iš Alytaus gimnazijų moksleiviai – pasipiktinę, mat valgykloje nebegalima nusipirkti cepelinų su spirgučiais. Visuomenės sveikatos centro specialistė Daiva Vaškelytė paaiškino, kad tokia tvarka būtina, nes daugėja antsvorį turinčių moksleivių, o riebūs padažai labai tukina.  Iš meniu dingo, nes – riebu Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje – sukilimas. Kone visi gimnazijos moksleiviai sukilo prieš neseniai įvestą tvarką maitinti juos cepelinais, be spirgučių padažo.

Klaipėdos miesto savivaldybė praneša daugiau kaip keturis kartus padidinusi finansavimą, skirtą medicinos specialybes įgijusių specialistų pritraukimui į uostamiesčio asmens priežiūros įstaigas. Šių metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžete tam numatyti 225 tūkst. eurų, kai praėjusiais metais specialistų trūkumo problemai buvo skirta 50,4 tūkst. eurų.

Nors jau prasidėjo paskutinis pavasario mėnuo, tačiau alergiškiems gyventojams gamta ir toliau neleidžia atsikvėpti. Vaistininkai skaičiuoja, kad šių metų balandį vaistinių preparatų nuo alergijos įsigyta trečdaliu daugiau nei pernai. Ilgametės tendencijos rodo, kad alergizuojančių augalų žydėjimas tęsis ir gegužę, tad žiedadulkių alergijos kamuojamiems žmonėms patariama skirti daugiau dėmesio šios nemalonios ligos prevencijai.

Agresyvūs, smurtaujantys pacientai į gydytojo kabinetą greičiausiai nebepateks. Seimas neilgai trukus apsispręs dėl pataisų, kurios leis gydytojams neaptarnauti neadekvačių pacientų, kurie žarstosi keiksmažodžiais, puola muštis ar kitaip žemina mediką. Kartu su šia idėja, parlamentas spręs ir dėl kamerų naudojimo, kurios fiksuos, kaip pacientams yra suteikiamos paslaugos.

Bene dviejų trečdalių pasaulio gyventojų skrandžiuose gyvena apie save dažnai išskirtiniais simptomais nepranešanti bakterija. Prieš daugiau nei šimtą metų mokslininkų atrasta Helicobacter Pylori ne tik kolonizuoja žmogaus skrandį, bet ir yra laikoma viena pagrindinių daugelio šio organo bei dvylikapirštės žarnos susirgimų, įskaitant ir vėžinius, išsivystymo priežasčių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros specialistų skaičių, parengė jų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų planą, kuriam iki 2029 metų numatyta skirti daugiau kaip 30 mln. eurų. Kaip pirmadienį pranešė SAM, šis planas padės mažinti tiek sveikatos priežiūros specialistų netolygų pasiskirstymą nacionaliniu mastu, tiek tam tikrų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų sveikatos priežiūros specialistų trūkumą.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis, deja, akivaizdu, kad šių ligų paplitimas pirmiausia siejamas su gyvenimo būdu.

Daug gulintis ar sėdintis pacientas namuose, kuriam būtinos sauskelnės – nemenkas iššūkis ir pačiam pacientui, ir juo besirūpinančiam artimajam ar globėjui. Kaip pasirūpinti tokiu pacientu, kad kasdienybė būtų lengvesnė, o visų namiškių savijauta – geresnė? Dėmesys patogumui Jei tenka slaugyti pacientą, kuris pagrindinę paros dalį praleidžia lovoje arba neįgaliojo vežimėlyje, tuomet labai svarbu pasirūpinti paciento ir jį prižiūrinčiojo asmens patogumu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pareigoms užimti . Kaip nurodoma ministerijos pranešime, pretendentai kviečiami teikti dokumentus iki gegužės 20 d. Ministerija iš naujojo RPLC vadovo tikisi lyderystės ne tik vadovaujant priklausomybės ligų gydymo tinklui didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau ir patirties perteikimo kitoms gydymo įstaigoms, taip didinant priklausomybės ligų gydymo prieinamumą.

Lietuva – sergamumo erkiniu encefalitu endeminė zona, todėl gyventojai reguliariai raginami pasiskiepyti nuo šios invalidizuoti galinčios ligos. Gera žinia – dalis gyventojų nuo rugsėjo pirmos tą galės padaryti nemokamai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ką tik pranešė įsigijusi 72 600 dozių „Pfizer“ vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.

Dvejus metus gydytojų kabinetų slenksčius mynęs kaunietis Laurynas Ramanauskas nė neįtarė, kad nuolatinių jo negalavimų ir dažno sirgimo priežastis yra reta, bet sunki įgimta liga – pirminis imunodeficitas. Šiandien gaudamas efektyvų gydymą vyras savo istorija dalinasi garsiai – nori, kad kuo daugiau žmonių laiku atkreiptų dėmesį į galimus ligos požymius.  Imunodeficitas – sudėtinga būklė, kai žmogaus imunitetas dėl vienų ar kitų priežasčių neveikia, kaip turėtų.

Pasaulyje ženkliai pradėjo daugėti susirgimų tymais. 2023 m. buvo užregistruoti 321 582 tymų atvejai – 88 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai buvo užregistruoti 171 153 atvejai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, prognozuojama, kad 2024 m. sergamumas nemažės, atvejų skaičius turėtų išlikti ne mažesnis nei praėjusiais metais.

Neseniai pristačius naujausius Lietuvos vaikų sveikatos rodiklius, didžiausią nerimą ekspertams kelia vaikų laikas, praleidžiamas prie ekranų, nejudrumas, mitybos įpročiai.

Visuomenėje vis labiau populiarėja šalto dušo ir maudymosi lediniame ežero vandenyje žiemą praktika. Tai sukelia staigų stresą žmogaus kūnui ir yra naudinga, tačiau svarbu, kad patirtas šokas netruktų per ilgai, sako daktaras Alvydas Unikauskas. Tad TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius papasakojo apie šalto vandens naudą mūsų organizmui, o psichiatrė-psichoterapeutė Greta Domantaitė atskleidė ilgaamžiškumo paslapį.

Medikams viešumoje pabrėžus ankstyvos imunodeficito diagnostikos svarbą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako iki šiol nesvarsčiusi įtraukti šią ligą į visuotinio naujagimių tikrinimo sąrašą. „Siūlymo, pagrindimo įtraukti į visuotinio naujagimių tikrinimo sąrašą sutrikimus, susijusius su imuniniais mechanizmais, Sveikatos apsaugos ministerija nėra gavusi ir atitinkamai nesvarstė“, – BNS pateiktame komentare nurodė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.

Jau kuris laikas sergantieji cukriniu diabetu iš vaistinių priversti grįžti tuščiomis arba ieškoti jiems reikalingo vaisto alternatyvos. Gydytojai neslepia – vaisto trūkumą sąlygoja ne tik besitęsiantys tiekimo sutrikimai, bet ir tai, kad šis preparatas aktyviai medžiojamas žmonių, kovojančių su per dideliu svoriu. Tiesa, medikai pažymi, kad tam šis vaistas nėra skirtas.

Vis daugiau šiuolaikinių žmonių pasiskundžia įvairiais skausmais ir maudimais kūne. Garsi kineziterapeutė Brigita Zachovajevienė pažymi, kad tokių nusiskundimų priežasties dažnai prireikia ieškoti giliau – kaip veikia raumuo ir visos minkštosios organizmo struktūros, daug nulemia ir mūsų emocinis nusiteikimas bei išgyvenimai. Tuo metu šiuolaikinis gyvenimo ritmas pareikalauja vis daugiau organizmo resursų prisitaikyti.

Apie ilgaamžiškumą ir sveiką senėjimą svajoja ne vienas. Pasirodo, norint nugyventi ilgą ir kokybišką gyvenimą prie to nemažai gali prisidėti pats žmogus. Pakeitęs kasdienius įpročius ir puoselėdamas ne tik kūno, bet ir proto mankštą, duodamas gero maisto ne tik pilvui, bet ir sielai kiekvienas gali pailginti sveikus gyvenimo metus.  Tai – antroji interviu dalis.

Pastaraisiais mėnesiais itin patogeniškas paukščių gripas H5N1 virusas pirmą kartą paplito JAV galvijų bandose. Perdavimas iš karvės karvei yra naujausias pasaulinio protrūkio, kuris prasidėjo, kai virusas vėl pasirodė Europoje 2020 m., paūmėjimas. Nuo to laiko jis pražudė dešimtis milijonų paukščių ir daugiau kaip 40 tūkst.

Sausa, niežtinti, suskirdusi, besisluoksniuojanti pėdų oda gali reikšti ne tik estetinę problemą. Tokie požymiai būdingi ir paprastai ilgai bei kruopščiai gydomai infekcijai – odos grybeliui. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad dvi visuomenės grupės šiai infekcijai yra ypač imlios: tai diabetu sergantys žmonės bei senjorai. Amerikos šeimos gydytojų leidžiamame medicininiame žurnale „American Family Physician“ paskelbtame straipsnyje buvo atskleista pėdų grybelio sąsaja su amžiumi.

Pagaliau mėgaujantis išties pavasariškais orais, kada saulė šildo ilgėliau ir didesnę laiko dalį leidžiame gamtoje, dažnam kyla klausimas – „galbūt prasidėjus šiltajam sezonui pakankamai vitamino D gausime iš saulės?“ Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė paaiškina, kad norint iš saulės spindulių gauti reikalingą šio svarbaus vitamino kiekį, turėtume gana nemenkai rizikuoti savo sveikata.

Onkologinė liga atneša daug įvairių iššūkių, dažniausi iš jų – tai išaugusi finansinė našta dėl netekto darbingumo ar padidėjusių išlaidų, reikalingų gydymui, reabilitacijai, sveikatos stiprinimui, papildomų pagalbos, ortopedinių priemonių įsigijimui. Kokios yra sąlygos gauti vienkartinę savivaldybių skiriamą išmoką? „Po rudenį atliktos prostatos operacijos, kai man buvo pašalintas piktybinis navikas, iš socialinės darbuotojos reabilitacijoje išgirdau, kad man priklauso piniginė išmoka.

Lietuvą gegužę aplankius vasariškiems orams, kai pavasarinė saulė itin pavojinga, vis daugiau gyventojų negaluoja. Viskas prasideda nuo galvos svaigimo, vėliau ima pykinti, kai kuriais atvejais baigiasi alpimu. Tai pavojingiausia – vaikams. Gydytojos įspėja, kas gali privesti prie mirties, ir pataria, kaip apsaugoti vaikus bei apsisaugoti patiems.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) žengė reikšmingą žingsnį reformos procese. Įstaigos dalininkai – Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija – patvirtino šalyje analogų neturinčią gydymo įstaigos struktūrą ir valdymo modelį. Nuosekliai planuotos ir būtinos permainos bus įgyvendintos iki rugsėjo pradžios. Diegiamos naujovės pacientams užtikrins labiau prieinamas gydymo paslaugas ir dar aukštesnę jų kokybę. Remiasi gerosiomis praktikomis „Prasideda realūs pokyčiai ir reforma.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai.

Antrą dešimtmetį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje taikoma chirurginė bariatrija, skirta nutukimui ir su juo susijusiems sveikatos sutrikimams valdyti. Nutukimas – opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Su šia problema kasmet susiduria vis daugiau žmonių. Nutukimas gali sukelti įvairias sveikatos problemas: arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, sąnarių problemas, kurios ilgainiui invalidizuoja žmones ir tai tampa našta jiems patiems, sveikatos apsaugos sistemai.

Kilus įtarimams dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų ir viešųjų bei privačių interesų pažeidimų Regioninėje Mažeikių ligoninėje, gydymo įstaigos direktorius Sigitas Kaktys atšaukiamas iš pareigų, antradienį pranešė rajono savivaldybė. Kaip nurodoma išplatintame pranešime, S. Kaktys iš pareigų bus atšauktas nuo gegužės 9 dienos. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė gydymo įstaigos dalininkai – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Mažeikių rajono savivaldybė.

Pasitaiko situacijų, kai dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų padėti. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šalį.

Dažnai net nesusimąstoma, jog kaklas kiekvieną dieną patiria milžinišką apkrovą. Kaklo kifozė, kai stuburas deformuojasi taip, jog kaklas išlinksta į priekį, tampa vis dažniau sutinkamu reiškiniu ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir vaikų bei paauglių. Į kaklo skausmus dažnai mėgstama numoti ranka, tačiau specialistai įspėja, jog įtampa kakle ir jo išsikišimas į priekį gali išsivystyti į rimtas sveikatos problemas.

Balandžio 30 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už atsidavimą profesijai, sunkų ir pasiaukojantį darbą bei išskirtinius nuopelnus sveikatos sistemai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 26 šalies gydytojams, 27 slaugytojoms ir 22 sveikatos apsaugos darbuotojams. Iškilmingo apdovanojimų įteikimo renginio įrašą galima peržiūrėti čia.

Gydytojai stebi neįprastą situaciją – alergijos žiedadulkėms (šienligės) sezonas šiemet prasidėjo kaip niekada anksti, o pacientus varginantys simptomai – labai intensyvūs. Jei medžių žydėjimas jau pasiekia piką, alergiški kitiems augalams su baime laukia šylančių orų.

Naujas tyrimas rodo, kad pacientų, kuriuos gydo gydytojos moterys, mirtingumas yra mažesnis ir jie rečiau pakartotinai hospitalizuojami, palyginti su kolegomis vyrais. Tyrimu nebuvo siekiama paaiškinti šio rezultato, tačiau spėjama, kad taip yra todėl, kad gydytojos moterys sugeba geriau bendrauti su pacientais.

Daugelis mūsų esant šaltam orui ima sloguoti, kosėti, karščiuoti. Tačiau yra žmonių, kuriuos peršalimo ligos kankina beveik nuolatos. Ar tai gali būti sunkesnės ligos – imunodeficito požymis? Kada jį būtų galima įtarti ir kur kreiptis? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškota su Santaros klinikų gydytojomis alergologėmis-klinikinėmis imunologėmis prof. Laura Malinauskiene ir dr. Kotryna Linauskiene. Pirminis imunodeficitas yra diagnozuotas maždaug 6 milijonams žmonių, o apie 70–90 proc.

Medikai įspėja, kad Jungtinės Karalystės gyventojų, užsienyje užsikrėtusiųjų maliarija, atvejų skaičius yra didžiausias per 20 metų. Dėl padažnėjusių kelionių į atogrąžų šalis, kuriose paplitusi ši mirtina liga, britų turistai tapo itin pažeidžiami, skelbia portalas „The Sun“. Nauji Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos agentūros duomenys atskleidė, kad pernai daugiau nei 2 tūkst.

XXI amžiaus rykšte vadinamas nevaisingumas vis labiau įsišaknija šeimose, svajojančiose susilaukti vaikelio. Kaip sako gydytoja Regina Žukauskienė, Lietuvoje vis dar sklando nemažai su nevaisingumu susijusių mitų, todėl ji pasiruošusi juos išsklaidyti ir tiksliai paaiškinti, ką turi žinoti abu partneriai, planuojantys šeimos pagausėjimą:  „Tapti ir būti tėvais – didelė atsakomybė, todėl nuo pirmo etapo tiek vyras, tiek moteris turi lygiaverčiai rūpintis savo fizine ir reprodukcine sveikat...

Tam tikrų maisto produktų netoleravimas gali sukelti daugybę nemalonių simptomų – virškinimo sutrikimus, galvos skausmą, niežėjimą, bėrimus ar svorio praradimą. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“, profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kaip ir kodėl atsiranda ši problema.  Deividas iš Marijampolės klausė: „Sveiki, turiu klausimą apie maisto netoleravimą. Esu 27 metų ir pradėjau netoleruoti įvairių produktų: pieno, mėsos, kviečių. Galiu valgyti tik salotas, kiaušinius, žuvį.

Gyventojams nesiliaujant skųstis dėl sunkiai prieinamų medicinos paslaugų, akis bado gydymo įstaigose daromi pažeidimai. Jei vienur pasipinigauti siekta paslaugas teikiant net mirusiems pacientams, kitur nesąžiningai teikiamo dantų protezavimo paslaugos. Medikų sąjūdžio vadovė gi teigia, kad precedentą tam sudariusi pati ligonių kasa ir politikai.

Ar žinojote, kad kai kuriomis bakterinėmis ligomis galima užsikrėsti net nuo sveikų žmonių arba tiksliau – sveikai atrodančių žmonių? Apie 40–60 proc. vaikų ir 3–4 proc. suaugusiųjų yra pneumokoko bakterijų nešiotojai, o apie 5–10 proc. asmenų yra meningokoko nešiotojai.

Tęsdamas vizitus po šalies gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ką tik apsilankė Naujoje Akmenėje. Jis konstatavo, kad nors pokyčiai vyksta, skaudulių išlieka ne vienas. Vienas didžiausių yra medikų trūkumas. „Pokyčiai apnuogina susikaupusias praeities problemas. Dideli pokyčiai reiškia daugiau problemų. Todėl pokyčių iniciatoriams reikia didelės vidinės jėgos ir nuoširdaus palaikymo“, – įspūdžiais dalinosi jis socialiniame tinkle.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) pradėtas taikyti naujas saugus ir efektyvus metodas užkalkėjusioms kraujagyslėms plėsti. Įstaiga įsigijo intravaskulinės litotripsijos aparatą, kuris bus pagalbininkas atkuriant kraujotaką užakusiose tiek širdies, tiek periferinėse kraujagyslėse. „Atlikome pirmąsias procedūras pacientams, kuriems kiti gydymo būdai ir procedūros jau nebeefektyvios.

Pavasarį erkių aktyvumas – didžiausias, ir net 1 iš 3 šių nariuotakojų grupės atstovų yra užsikrėtęs Laimo ligos sukėlėjais. 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruota 2880 Laimo ligos atvejų, rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys. „Ši liga gali paveikti žmogaus sąnarius, smegenis, širdį.

Alerginės reakcijos neretai vadinamos šių dienų epidemija. Prognozuojama, kad po kelerių metų Europoje vienokią ar kitokią alergiją turės kas antras europietis. Medicinos  diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad XXI a. kentėti dėl alergijos – nebepriimtina, diagnostiką reikėtų atiduoti į gydytojų ekspertų rankas, nes opia problema tampa ir savarankiškas eksperimentavimas tyrimais.

Lėtinis nuovargis, atrodo ne toks akivaizdus ir pavojingas, kaip, tarkim, kojos lūžis, vis tik jis iš esmės blogina žmonių gyvenimo kokybę ir savijautą, o ilgainiui gali prasidėti ir daugybė kitų ligų.

Daugiau nei prieš tūkstantį metų persų kilmės gydytojas ir filosofas Avicena sakė: „Judėjimas gali pakeisti daugelį vaistų, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo“. Šiandien fizinio aktyvumo nauda sveikatai įrodyta moksliniais tyrimais. Ką daryti norintiems sportuoti, bet sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems kitų rizikos veiksnių ir todėl nesiryžtantiems pradėti, pataria medicinos centro „Northway“ gydytojas kardiologas Kristijonas Česas.