Sveika gyvensena

Daugelį neretai ištinka saldumynų noras ir kyla klausimas, kokius saldumynus galima rinktis sveikiau prekybos centruose? Kokius desertus pasigaminti greitai ir sveikiau? www.sveikataipalankus.lt įkūrėja, maisto technologė Raminta Bogušienė pataria, kaip išsirinkti desertą prekybos centruose, o ko apskritai nesirinkti ir gaminti namie.

Dalis žmonių į geriamą vandenį lašina vandenilio peroksidą, neva jis padidina deguonies lygį organizme, kiti geria Epsom druską, tikėdamiesi išvalyti kepenis ar žarnyną, treti į stiklinę įsiberia keletą druskos grūdelių, kad patenkintų mineralų poreikį. Vaistininkai perspėja, kad vartojant priemones ne pagal paskirtį, smarkiai rizikuojama savo sveikata.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės teigimu, dažniausiai tenka susidurti su sodos vartojimu rūgštingumui mažinti.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ortopedai-traumatologai atliko operaciją, per kurią peties sąnario sausgyslė pakeista donoriniu audiniu: „Įsisenėjusio peties sausgyslės pažeidimo pagydyti kitų galimybių nebuvo, o pacientas jautė stiprius skausmus, ypač jie vargino nakties metu, – sako gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Butėnas. – Vietoje pažeistos sausgyslės implantuotas donorinis Achilo sausgyslės audinys.

Profesorius Timas Spectoras, epidemiologas iš Londono „King‘s College“, atsakingas už „Zoe“ koronaviruso simptomų tyrimo programėlę, sako, kad permatoma linija ant nagų gali reikšti, kad jūsų organizmas kovoja su liga. Ekspertas sako, kad permatoma linija per nagą gali reikšti, kad sirgote koronavirusu. Tokios linijos dar vadinamos Beau linijomis, pirmojo apie tai XIX amžiaus viduryje rašiusio prancūzų mokslininko garbei.

Įprasti ir dietiniai gaivinamieji gėrimai yra vienodai pavojingi gyvybei – juose gausu cukraus. Naujo tyrimo duomenimis, taip vadinami „mažo kaloringumo“ gaivieji gėrimai nėra sveikesni už įprastinius. Vartodami dirbtiniais saldikliais pagardintus gėrimus, rizikuojame „mirti jauni“ nuo širdies ligų, rašo dailystar.co.uk. Kinijos Zhengzhou universiteto ekspertai 20 metų stebėjo 1.2 milijono suaugusiųjų, siekdami surinkti duomenis apie gaiviųjų gėrimų vartojimą.

Kefyras augančiam organizmui yra puikus maistingųjų medžiagų šaltinis. Vis dėlto, ne visi vaikai noriai jį ragauja. Gydytoja dietologė Lina Barauskienė atkreipia dėmesį, kad vaikai, kurie kefyrą vartoja nuo mažų dienų ir mato, kad jį geria kiti šeimos nariai, šį produktą paprastai mėgsta. Barauskienės teigimu, ieškant naujų galimybių praturtinti kasdienę mitybą, verta išbandyti neįprastus kefyro paruošimo ir pateikimo būdus.

Sidnėjaus universitetas atliko apklausą, o jos rezultatus paskelbė „Amerikiečių klinikinės mitybos žurnalas“ – jokių bėdų nekils, jei per 7 dienas suvalgysite net ir dvylika kiaušinių. Dr Nick Fuller iš Bodeno Nutukimų, mitybos, mankštinimosi bei valgymo sutrikimų instituto atskleidė, kad per savaitę suvalgant 12 kiaušinių, tikrai nepadaugės širdies problemų. Ar sveika valgyti kiaušinius? Dr Fuller sakė: „Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad nereikia vengti kiaušinių, jei maitinatės sveikai.

Vilniaus universiteto Santaros klinikos skelbia apie išsekusias A(II) kraujo grupės atsargas bei kviečia atvykti donorus. „Santaros klinikose kritiškai išseko A(II) kraujo grupės atsargos! Skubiai kviečiame A(II) kraujo grupės donorus registruotis kraujo donorystei!“, – skelbia klinikos. Donorų kraujas naudojamas sergantiesiems onkologinėmis ligomis, pacientams po transplantacijų, gimdyvėms, vaikams, nukentėjusiems po nelaimingų atsitikimų bei COVID-19 infekcijos paveiktiems pacientams.

Net ir laisvėjant karantinui bei greitėjant vakcinacijai nuo COVID-19, žmonių nerimo lygis nemažėja – neužtikrintumas dėl ateities išlieka, žmonės baiminasi naujų koronaviruso atmainų, sunkiai tvarkosi su chroniškai patiriamu stresu. Tai rodo ir padidėjusi nervų sistemai skirtų vaistų bei maisto papildų paklausa. Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad nuolat girdi klientų skundus dėl jaučiamos įtampos, nerimo, pervargimo, o su miego sutrikimais į vaistinę ateina bene kas antras klientas.

Yra daug žmonių, svajojančių sulieknėti, keisti gyvenimo būdą, bet mažai kas sugeba išsaugoti sveikas kraugysles ir širdį, nes nežino, kaip tai padaryti.Nors sveikame kūne yra sveikos kraujagyslės, tačiau dažnai kraujagyslių amžius neatitinka žmogaus paso. Netgi jauni žmonės nėra apsaugoti nuo kraujo krešulių, kurie užkemša kraujagysles.  Prasidėjus pandemijai, apie trombus kalbama vis garsiau. Tromboembolinėmis komplikacijomis vadinamos būklės kelia nerimą ir medikams.

Burnos opelės, aftos arba aftinės opos – tai gana dažna problema. Tikriausiai neretas mūsų žino, kokį varginantį diskomfortą jos gali sukelti. Sudėtingiausia tai, kad jos vis iš naujo pažeidžiamos valgant, ypač renkantis rūgštų, aštrų ir kietą maistą. Tad pirmiausia, ką reikėtų padaryti norint bent kiek pagreitinti burnos žaizdelių gijimą, yra laikinas papildomai dirginančio maisto atsisakymas.

Skausmas šlapinantis – nemaloni būsena, su kuria per gyvenimą tenka susidurti ne vienai moteriai. Nors šios lyties anatomija lemia, kad moteris šlapimtakių infekcijos kamuoja daug dažniau nei vyrus, vidaus ligų gydytojos Kristinos Anskaitienės teigimu, nemalonių pojūčių neretai galima išvengti laikantis kelių svarbių taisyklių.

Žmonėms pradėjus skiepytis nuo koronaviruso, vaistinėse sparčiai išaugo karščiavimą mažinančių vaistų pardavimai. Lietuvos vaistinių atstovai naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kokie pokyčiai buvo pastebėti. Didžiosios Lietuvos vaistinės pastarąjį mėnesį pastebėjo didelį skausmą, karščiavimą ir uždegimą mažinančių vaistų paklausos išaugimą.

Menopauzė – neišvengiamas ir natūralus įvykis kiekvienos moters gyvenime. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas ginekologas-akušeris Dr. Vytautas Klimas papasakojo, kada jį įvyksta ir kokie pirmieji simptomai praneša apie artėjančią menopauzę. Menopauzė neretai yra suprantama kaip procesas, tačiau ginekologas patikslina, kad menopauzė yra momentas, o ne procesas.  „Menopauzė yra medicininis terminas, kuris reiškia paskutinių mėnesinių datą, kai jų jau metus nebėra.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kiekvienais metais pirmąjį gegužės antradienį, 2021 m. gegužės 4 d., minima Euromelanomos diena, kai Senojo žemyno šalyse aktyviai atkreipiamas visuomenės dėmesys į melanomos, dėl agresyvios eigos dar vadinamos juoduoju vėžiu, pirminę profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką. „Juodasis vėžys“ Melanoma yra viena iš odos vėžio formų, kuri vystosi epidermio ląstelėse melanocituose. Tai jie odai suteikia spalvą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo iki 25,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (balandžio 19–25 d.) minėtas rodiklis siekė 23,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Balandžio 26 d. –  gegužės 2 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (33,1 atvejo 10  tūkst.

Atšilus orams atsiranda ir galimybė atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių poilsiaujant gryname ore. Saulės vonios, pramogos gamtoje, nerūpestingai praleistas laikas, vakarojimas iki paryčių – kam galėtų nepatikti vasaros teikiami privalumai? Nenuostabu, kad dažnas iš mūsų taip atsipalaiduojame, kad visiškai prarandame budrumą. Nusprendžiame vakarą praleisti prie ežero, bet apie būsimą uodų ataką nepagalvojame.

Dirbate namuose, pasivaikščiojimą mielai pakeičiate filmų maratonu, tingite eiti į parduotuvę, todėl maistą užsisakote internetu. Nenuostabu, kad kūnai ima panikuoti ir ima siųsti signalus, kad judėti reikia dažniau. „Bright Side“ nori padėti iššifruoti jūsų kūno signalus, kad gyvenimas būtų šiek tiek sveikesnis. 1. Jūsų akys papurtusios. Sėdimas gyvenimo būdas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl kūnas sulaiko vandenį.

Šylantys orai džiugina saule, imamės aktyvios veiklos ir daugiau laiko leidžiame gryname ore. Tačiau pavasaris – palankus metas veido odos ligoms, kurios atšilus orams pasireiškia dažniau.  Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytoja, projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė portalui tv3.lt pasakojo, kokios veido odos ligos paūmėja atšilus orams bei kaip veido kaukių nešiojimas prisideda prie odos ligų simptomų pasireiškimo.

Dažnai nejauku kalbėti apie intymios vietos uždegimų simptomus, bet tiesa ta, kad bent kartą gyvenime juos patiria beveik kiekviena moteris. O kai kurias moteris makšties infekcijos persekioja gana dažnai, net kelis kartus per metus. Daugelio bakterinių ir grybelinių makšties infekcijų simptomai yra labai varginantys: niežti lytinius organus, peršti, patinsta, parausta, skauda, pakinta išskyros ir atsiranda nemalonus kvapas.

Būtent šiuo laikotarpiu suaktyvėja erkės, kurių įkandimas gali turėti labai nemalonių pasekmių – galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir kokie jų pavojai portalui tv3.lt pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. Specialistė teigia, kad šiais metais Lietuvoje dar nėra užfiksuota erkinio encefalito atvejų. Taip yra todėl, kad šiemet šaltasis sezonas užsitęsė, galima pamatyti sniego ir kovo-balandžio mėnesiais.

Nuo seno pastebėta, kad susirgimų skrandžio opalige padaugėja pavasarį. Manoma, kad tai gali lemti ir šaltojo metų laiko gyvenimo būdas, kai dažniau persivalgoma, valgomas riebesnis, aštresnis maistas, sumažėja fizinis aktyvumas ir susilpnėja imuninė sistema. Be to, žiemą dažniau vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie irgi yra vienas iš ligos rizikos veiksnių. Žiemą pradėjusi dažnėti opaligė piką pasiekia atėjus pavasariui.

Šiuo metų laiku padaugėja šienligės atvejų, žmonės jaučia įvairius simptomus ir klausia – gal jie alergiški žiedadulkėms? Išvardinsime pagrindinius simptomus, patarsime kaip gydytis ir kaip juos atskirti nuo COVID-19 simptomų. Pavasarį ore daugėja žiedadulkių ir kai kuriems žmonėms pasireiškia alerginė reakcija, ypač kai žiedadulkės patenka į burną, nosį ar akis.

Alkio pojūtį turbūt teko pajusti kiekvienam. Siekdami jo išvengti dažnai nešiojamės užkandžių dėžutes ar stengiamės sočiai pavalgyti pusryčių, pietų ir vakarienės metu. Visgi Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, atkreipia dėmesį, kad maisto pilna lėkštė toli gražu nereiškia didesnio sotumo jausmo, nes priežasčių, kodėl jaučiame alkį, yra daugybė.

Klimato kaitos įtaką erkių paplitimui Lietuvoje stebintis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius biologas Algimantas Paulauskas sako, kad Lietuvoje erkės aktyviausios būdavo pavasarį ir vasaros pradžioje, vėliau būdavo šiokia tokia pauzė ir parazitai vėl suaktyvėdavo rugsėjį-spalį – kaip tik grybavimo sezono metu. Tačiau užpernai mokslininkai aptiko naują erkių rūšį, kurios aktyvumo pikas – liepa-rugpjūtis.  Erkės įkandimas neskausmingas, tačiau gali būti labai pavojingas.

Statistika rodo, kad daugiausiai sužeidimų įvyksta buityje, o dažniausios yra pjautinės žaizdos – juk kasdien naudojamės peiliais, įvairiais kitais buitiniais prietaisais. O kur dar mėlynės ir įvairūs nubrozdinimai. Pavasarį, vos sušilus orui, į gatves, parkus, miškus, sodybas pasipylė žmonės: pėsčiomis, bėgte, su riedučiais, paspirtukais, dviračiais, riedžiais.

Sveiki dantys, dantenos ir visa burnos gleivinė – tarsi geros organizmo būklės indikatorius. Vertėtų visuomet atsiminti, kad burnos sveikata reikia rūpintis įvairiapusiškai – svarbi ne tik dantų, bet ir dantenų, liežuvio, kitų burnos gleivinės vietų būklė. Rūpinimasis burnos ertme apima ne tik rutininę higieną, bet ir tinkamą mitybą.

Parduotuvių lentynose jau pasirodęs šviežias persikų ir nektarinų derlius iš saulėtosios Ispanijos rodo viena – vasara jau visai netrukus prasidės. Tačiau šiuos vasaros šauklius lietuviai mėgsta ne tik dėl žiemos sezono metu pasiilgto šviežio sultingo skonio. Jolanta Sabaitienė,  daržovių ir vaisių ekspertė, teigia, kad persikų ir nektarinų populiarumą lemia ir kitos savybės: vitaminų gausa, šių vaisių nauda tiek virškinimui, tiek odai.

Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Tai yra dažna vaikų liga. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma.

Pokyčiai siūlomi Lietuvos ligoninėms: vienas iš pagrindinių siūlymų – spalvinė sistema, kuri leis lengviau kontroliuoti ligonių srautus. Sveikatos apsaugos ministerija pristatė medikų, epidemiologų ir kitų specialistų praktine patirtimi, moksliniais tyrimais ir siūlymais paremtą rekomendacijų knygą, padėsiančią sumažinti COVID-19 keliamas rizikas gydymo, slaugos ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Dar daug ko nežinome apie COVID-19 sukeliantį neįprastą virusą. Kaip kūnas reaguoja ir ginasi nuo jį užpuolusio viruso? Į šį klausimą atsakymų ieško įvairių šalių sveikatos apsaugos sistemos, kasdien vis atsiranda naujų iššūkių. Vienas jų – širdis ir kaip ji funkcionuoja, esant virusinei infekcijai, rašo indianexpress.com. Žmonės, kuriems susidarė kraujo krešuliai, beveik visada kosėjo ir jautė aštrų skausmą krūtinėje.

Atėjus pavasariui daugiau žmonių ima laikytis dietų, vienas iš būdų – skaičiuoti kalorijas. Vaistininkai sako, kartais sulaukiantys klausimo, ar maisto papildai taip pat turi kalorijų. Specialistai pataria nepersistengti skaičiuojant kalorijas ir nepamiršti, kad svarbiausia subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas. Maisto papildai  – mūsų organizmui būtinos medžiagos, skirtos papildyti įprastą maisto racioną.

Erekcijos sutrikimai,  dar vadinami impotencija, gali paveikti tiek vyrų psichosocialinę sveikatą, tiek partnerių gyvenimo kokybę. Pastaruoju metu erekcijos sutrikimais skundžiasi vis daugiau vyrų, o į urologus besikreipiančių pacientų amžius jaunėja.

Žiema praėjo, atėjo pavasaris, tačiau žiemos padaryta žala imunitetui liko. Užkirsti kelią ligoms galime pasisemti stiprybės iš gamtos. Žolininkas Marius Lasinskas įvardijo, kokios žolelės mums gali padėti jau dabar.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo didesnis nei savaitę prieš tai. Balandžio 19–25 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 23,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę šis rodiklis buvo mažesnis ir siekė 20,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Einate į parduotuvę? Būtinai nusipirkite grybų. Naujas Penn vėžio instituto tyrimas rado ryšį tarp pomėgio valgyti daug grybų ir mažesnės rizikos susirgti vėžiu. Ir kai sakome „daug“, tai nereiškia, kad būtina valgyti grybus triskart per dieną kad pajustumėte naudą.

Profesorė Margaret Hosie sako, kad JK nustatyti du žinomi atvejai, kai žmonės užkrėtė savo kates, tačiau dėl labai ribotų galimybių tirti gyvūnus vargu ar bus galima giliau pažvelgti, kaip žmogus koronavirusą perduoda gyvūnui. Glasgow universiteto mokslininkai nustatė, kad kačiukas mirė nuo savo šeimininko užsikrėtęs koronavirusu. Ragdoll veislės kačiukas buvo vienas iš dviejų COVID-19 virusu užsikrėtusių kačių, rašoma neseniai paskelbtame „Veterinary Record“ tyrime.

Miškas – puiki vieta pasivaikščiojimams. Lietuvoje miškų itin daug, tad, jei norite pabėgti nuo miesto šurmulio, trumpam pamiršti civilizuotą gyvenimą ir nusiraminti, kitą pasivaikščiojimo maršrutą rinkitės miške.  Jei bijote miške pasiklysti ar sutikti gyvatę, kaip prisijaukinti mišką tv3.lt portalui pasakojo nevyriausybinės organizacijos „Miško istorijos“ įkūrėja, žygių organizatorė Modesta Genytė.

Ketvirtadienį VUL Santaros klinikose pirmą kartą šiais metais transplantuotas inkstas iš gyvojo donoro. Sunkiai sergančiam sūnui savo inkstą dovanojo jo tėtis. Balandžio 22 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų daugiadalykė medikų komanda atliko pirmąją šiais metais gyvojo donoro inksto transplantaciją. Pirmiausia atlikta sveiko inksto eksplantacija (išėmimas) iš donoro, vėliau organas persodintas inkstų liga sirgusiam vyrui.

Pasirodo, su amžiumi pagirios vis švelnėja, nes mažėja organizmo jautrumas skausmui, rašoma naujame tyrime. Ši žinia gali nustebinti daugelį, nes ne vienas mano, kad pagirios dabar būna daug sunkesnės, nei buvo aštuoniolikos. Anuomet keliomis valandomis šokdavome iš lovos – tuo visos pagirios ir baigdavosi, o dabar tenka dvi dienas praleisti ant sofos, galvojant, ar šį kartą jau mirsime.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) minėdamas Pasaulinę maliarijos dieną, balandžio 25-ąją, primena apie šią gyvybei pavojingą ligą ir apsisaugojimo priemones, nes skiepų nuo maliarijos nėra. Lietuvoje kasmet registruojama po keletą įvežtinių šios ligos atvejų. Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. Lietuvoje registruojami tik įvežtinės maliarijos atvejai.

Po šiltesnių pavasariškų dienų vaistinėse padaugėjo klientų, kurie skundžiasi peršalimo simptomais – galvos, gerklės skausmu, šiek tiek pakilusia temperatūra. Vaistininkai sako, kad tai gali būti pavasarinis peršalimas ir perspėja būti atsargiems. Vos atšilus orui daugelis atsipalaiduoja ir skuba nusimesti šiltus drabužius. „Eurovaistinės“ vaistininkai pataria neskubėti, net dirbant lauke sušilus nenusirengti viršutinio drabužio, nes per daug apsinuoginus padidėja tikimybė peršalti.

Atsiradęs irzlumas, nenoras keltis ryte, nuovargis – tai dažni požymiai, kuriuos savo vaikų elgesyje pastebi tėvai. Būtent tai, anot vaistininkės Vilmantės Uselienės, dažnai išduoda, kad vaikams trūksta naudingų medžiagų. Pasak vaistininkės, Lietuvoje dažnai per retai valgome žuvį, per mažai mėgaujamės saule, o pavasarį net ir valgydami vaisius ir daržoves jau nebegalime džiaugtis juose esančiais vitaminais ir mineralais, nes jų saugant per žiemą paprasčiausiai nebelieka.

Karantino metu daugelis didžiąją dalį laiko leidžia nebe su batais darbe, bet su šlepetėmis namuose. Tačiau panašu, kad tai gali sukelti problemų – naujas fenomenas jau vadinamas „karantino pėdomis“. Kas tai? Pasirodo, kad tai sutrikimas, medikų vadinamas plantariniu fascitu, o paprastai tariant tai – skausmas pėdų linkiuose ar kulnuose.

Tyrimas parodė, kad moterims širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra didesnė – jos dažniau miršta nuo su širdimi ir kraujagyslėmis susijusių sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuo infarkto ar insulto. Dažnai vidury nakties atsibundančios moterys dukart dažniau patiria insultus bei infarktus, rašoma naujoje studijoje. Tačiau medikai sako, kad šią riziką joms galima sumažinti numetus svorio, izoliuojant triukšmą ausų kamštukais ir išsprendus knarkimo problemą.

Nuo ketvirtadienio visoje Lietuvoje maitinimo įstaigos galės aptarnauti klientus lauko terasose. Vaistininkai sako, kad daugelis tikrai to laukia, tačiau primena taisykles, kurios padės šia pramoga mėgautis saugiai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad pasimėgauti pasiilgtomis kavinėmis ir restoranais laikantis saugumo rekomendacijų, tikrai galima. „Eikite, džiaukitės gražiu pavasariu, oru ir galimybe bendrauti su mėgstamais žmonėmis.

Šių metų balandžio mėnesį, palyginti su kovu, gyventojai iš vaistinių lentynų šlavė kur kas daugiau priemonių nuo peršalimo ligų. Vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, šio gana neįprasto pakilimo priežastys gali būti kelios, viena iš jų – karantino atlaisvinimas. Vaistinių tinklo duomenimis, prekių nuo peršalimo pardavimai šių metų sausio-vasario mėnesiais buvo daugiau nei 2 kartus mažesni palyginti su įprastu 2020 metų sezonu.

Tinkama intymi moters higiena ne tik užtikrina švarą ir komfortą, bet yra ir būtina sąlyga palaikyti sveikatą. Kalbėti apie intymią higieną drąsu vis dar ne kiekvienai, tačiau kuo daugiau patikimos informacijos, tuo lengviau tinkamai pasirinkti intymios zonos priežiūros priemones, laikytis sveikatai palankios rutinos, įsitikinusi vaistininkė Inga Norkienė. Anot vaistininkės, dažniausia netinkamos intymios moters higienos pasekmė – įvairūs uždegimai, diskomforto jausmas.

Namų kvapus, kad ir kokia forma jie bebūtų, galima rasti pas daugelį. Lazdelės, purškikliai, smilkalai ar kvapiosios žvakės suteikia patalpoms malonų kvapą, tačiau ekspertai įspėja, kad sintetiniai kvapai gali pridaryti ir žalos sveikatai. Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius sakė, kad namų kvapų sudėtis gali būti ilgesnė, nei nurodyta ant etiketės.