Donorinės sausgyslės transplantacija
Kartais tokio pobūdžio operacijoms naudojami paties paciento audiniai, tačiau tai sukelia papildomą skausmą (papildomai daromas pjūvis, kad būtų paimtas audinys iš paciento kūno) ir struktūriškai tinkamą audinį paimti ne visada įmanoma. Todėl donorinis audinys – tinkama alternatyva“. Donorinė sausgyslės transplantaciją atliko du ortopedai-traumatologai – Tomas Butėnas ir Remigijus Valčeckas.
Santaros klinikose dirbančias organų transplantacijos komandas papildę ortopedai-traumatologai aktyviai įsiliejo į transplantacijos procesą. Čia, viename iš transplantacijos centrų, persodinamos širdys, kepenys, inkstas, ragenos, taip pat ir kauliniai ar raumeniniai audiniai sunkias traumas patyrusiems pacientams.
Donoriniai kauliniai ir raumeniniai audiniai pacientams gydyti panaudojami tik ypatingais atvejais, kai visos kitos rekonstrukcinės galimybės jau išnaudotos ar neįmanomos. „Tai gali būti kaulų, sąnarių, raiščių, meniskų, kremzlių, raumenų, sausgyslių, ir kitų audinių ar jų dalių panaudojimas. Donoriniai audiniai ypač reikalingi onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, kartotinėms operacijoms, gydant sunkių traumų ar įsisenėjusių ligų pasekmes“, – sako Santaros klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro vadovas dr. Giedrius Kvederas.
Kaulų ir sąnarių defektų rekonstrukcija
Santaros klinikose kaulinio audinio transplantacijos atliekamos panaudojant gyvų ir mirusių donorų organus. Pavyzdžiui, rekonstruojant didelius kaulų defektus revizinių sąnarių endoprotezavimo operacijoms panaudojama šlaunikaulio galva iš gyvo donoro. Labai daug žmonių serga klubo sąnario artroze, pažengusiose stadijose vienintelis efektyvus gydymas – klubo sąnario endoprotezavimas, kurio metu pašalinama artrozės pažeista šlaunikaulio galva.
„Tokių galvų kremzlė būna visiškai sudilusi, kaulas deformuotas su kaulinėmis išaugomis, tačiau dalis vidinės struktūros dažnai būna geros kokybės, – aiškina centro vadovas dr. Giedrius Kvederas. – Puiku, kad mūsų pacientai yra sąmoningi ir noriai sutinka atiduoti transplantacijai nebereikalingas pašalintas šlaunikaulio galvas. Jei recipientui reikia viso kaulo ar (ir) sausgyslių segmento, tokius galima paimti tik iš mirusio donoro – už tai dėkingi esame mirusių žmonių artimiesiems, sutinkantiems dovanoti organus ir audinius transplantacijai“.
Kaip pasakoja gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Sadauskas, tada, kai tenka panaudoti mirusių donorų audinius, transplantacijos procesas pailgėja: ortopedų-traumatologų darbas prasideda tik tada, kai baigia darbą kardiochirurgai, pilvo chirurgai ar urologai.
Stuburo deformacijų gydymas
Santaros klinikų Vaikų ortopedijos-traumatologijos ir suaugusiųjų Neurochirurgijos skyriuje kasmet yra atliekamos apie 70-90 stuburo deformacijų operacijų, kuriomis koreguojama stuburo deformacija, stengiantis neleisti jai progresuoti. Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Giedrius Bernotavičius sako, kad šiam tikslui reikia vadinamosios spondilodezės – stuburo fiksuotos dalies suaugimo į vieną kaulinį audinį. Anksčiau spondilodezei įvykti chirurgai pacientams šalindavo šonkaulius arba spongiozinio kaulo imdavo iš klubakaulio sparnų. Tam tekdavo atlikti papildomus pjūvius, kurie pacientui keldavo diskomfortą ir skausmą.
Šiandien situacija yra pasikeitusi. Rekonstrukcinė stuburo chirurgija tampa neįmanoma be kaulinio audinio transplantacijos. Pasak gydytojos neurochirurgės Onos Laptevos, suaugusiųjų stuburo deformacijų chirurgijoje donorinis kaulas yra tiesiog neišvengiama chirurgijos kasdienybė. Labai dažnai autologinio kaulo (t.y. paimto iš to paties paciento kūno) yra per mažai, toks kaulo kiekis suaugusiųjų stuburo deformacijų atvejais kaulinės spondilodezės garantuoti negali. Todėl donorinio kaulo transplantacija yra privaloma vyresnio amžiaus pacientams, kurių kaulo regeneracinės savybės yra senkančios arba kaulas apskritai yra pažeistas osteoporozės.
Audinių bankas
Santaros klinikose atliekamos alogeninės (mirusio donoro) ir autologinės (savų kaulinių audinių) transplantacijos. Iš mirusio donoro, artimiesiems sutikus, paimti audiniai iki transplantacijos pacientams laikomi Audinių banke. Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo A. Sadausko, itin žemoje temperatūroje (apie -80 laipsnių) laikomi audiniai gali būti panaudoti ir po metų, kai atsiranda recipientas, kuriam reikia užpildyti kaulinio audinio defektą ar sugrąžinti kelio sąnario stabilumą (pavyzdžiui, kelio sąnario raiščių daugybinės traumos atveju).
Jam pritaria ir Neurochirurgijos centro vadovas prof. Saulius Ročka. „Galimybė pasinaudoti Audinių banku Santaros klinikose sumažina stuburo deformacijų operacijos trukmę, palengvina pacientų būklę bei pagerina visos stuburo chirurgijos operacinius rezultatus ir yra tokios chirurgijos pasaulyje auksinis standartas, – teigia prof. S. Ročka. – Audinių banke galime laikyti ir pacientų kaukolės kaulus po neurochirurginių operacijų, ir esant reikalui tuos kaulus vėl panaudoti chirurgijoje tam pačiam pacientui“.
Santaros klinikų specialistai atlieka audinių transplantacijas, laikydamiesi Europos Sąjungos geros audinių ir ląstelių terapijos praktikos reikalavimų, taip pat pasaulinių rekomendacijų dėl audinių transplantacijos COVID-19 pandemijos laikotarpiu, atlikdami visus reikalingus papildomus tyrimus ir naudodamiesi visomis reikalingomis apsaugos priemonėmis.
