Sveika gyvensena

Esant karštam, sausam orui, organizmas stengiasi atiduoti kuo įmanoma daugiau šilumos į aplinką: dažnėja pulsas, gausiau prakaituojama, plečiasi kraujagyslės. Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė sako, kad žmonės, turintys kraujagyslių ir širdies ligų, turi ypač prižiūrėti savo organizmą.   Gydytoja primena, kad kai lauke aršiai spigina saulė, organizmas su skysčiais praranda ir labai daug elektrolitų, kuriuos reikia atstatyti geriant mineralinį vandenį.

Vasara – maudynių metas, kuomet šiltas dienas norisi leisti prie vandens telkinių ir mėgautis šiltais orais. Tačiau kartais tenka nusivilti, kai atvykus nusimaudyti vanduo yra žalsvas, o kvapas ir vaizdas nevilioja paplaukioti.

Savaitgalį pajūryje susirinks daugybė žmonių, norinčių pasimėgauti tradicine Jūros švente. Specialistai įspėja, kad Klaipėdoje augant koronaviruso atvejų skaičiui į šventę vykti saugu, tačiau reikalinga imtis papildomų saugumo priemonių. Klaipėdos „Eurovaistinės“ vaistininkė Dainora Builova dalinasi patarimais, kaip pasirūpinti savimi ir artimaisiais. Turėkite su savimi apsauginę veido kaukę Nors apsauginių kaukių dėvėjimas lauke nėra privalomas, ją su savimi tikrai reikėtų turėti.

Pusiaukelę pasiekusi vasara nesiliauja stebinti karštais orais, kviečiančiais pasimėgauti maudynėmis ir ilgai lauktomis atostogomis. Šie vasarotojų mėgstami džiaugsmai daliai žmonių baigiasi anksčiau dėl prasidėjusių ausų problemų, kurių žmogus pats išspręsti negali. Visgi šių problemų galima išvengti laikantis rekomenduojamų atsargumo priemonių, o komplikacijų – laiku apsilankius pas gydytoją.

Norėtumėte numesti keletą kilogramų svorio? Keiskite ne tik maistą, bet ir gėrimus. 2019 metais Nyderlanduose kas antras gyventojas turėjo antsvorio, tad visai nestebina, kad daugelis žmonių norėtų numesti bent kelis kilogramus. Puikiai žinome, kaip susigražinti dailesnes kūno formas – sporto salės, sveikos salotos ir mažiau kalorijų. Deja, dažnai pamirštame vieną svarbią smulkmeną – ką geriame, rašo tips-and-tricks.co. Vanduo Nenuostabu, kad vanduo yra šio sąrašo viršuje.

Nauji tyrimai parodė, kad net 83% britų gyvena su knarkiančiu partneriu arba knarkia patys, o kai kurie netgi teigia, kad dėl to nutrūko santykiai. Dėl knarkimo milijonai žmonių priversti miegoti atskiruose kambariuose, neskubėti apsigyventi kartu ar net išsiskirti su savo partneriais, rašo dailystar.co.uk.

Šeimos gydytojas vizito metu dažniausiai visų pirma pamatuoja paciento kraujospūdį. Bet problemas sukelia ne tik per aukštas kraujospūdis (hipertenzija), bet ir per žemas (hipotenzija). Kaip atpažinti aukštą ir žemą kraujospūdį ir kas juos sukelia? Visų pirma, žinoma, svarbu žinoti, koks yra normalus kraujospūdis. Be kitų faktorių, kraujospūdis taip pat priklauso nuo lyties ir amžiaus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), įvertinęs gautus liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad vienoje maudykloje buvo nustatyta trumpalaikė tarša. Gauti 111 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens tyrimų rezultatai. Liepos 2 d. vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų reikalavimų Baldžio ežero II paplūdimio maudykloje.

Liepa – sarkomos žinomumo mėnuo. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad jei auglys gana didelis – jis veikiausiai yra nepiktybinis. Tačiau sarkoma yra agresyvus vėžys, kurio navikas gali būti įvairaus dydžio – medikams yra tekę operuoti net 90 kilogramų sveriantį auglį. Visgi, daugeliu atveju šį vėžį galima pastebėti patiems. Sarkoma gali išsivystyti įvairiuose organuose, kadangi šis navikas formuojasi jungiamajame audinyje.

Metelių regioninis parkas įspėja besimaudančius Dusios ežere – po maudynių keli žmonės skundėsi stipriu niežuliu ir kojų bėrimu. Pasak Metelių regioninio parko atstovų, tai gali lemti šistosomų lervos.

Viena iš pavojingiausių vėžio formų – skrandžio vėžys. Skrandžio vėžio simptomai dažniausiai nepastebimi iki vėlyvųjų ligos stadijų, nes iš pradžių liga pasireiškia labai nežymiai. Europoje vidutiniškai skrandžio vėžiu suserga 1–2 vyrai iš 100 ir 0,5–1 moteris iš 100. Taip, tikimybė nedidelė, bet žinoti simptomus vis tiek labai svarbu. Skrandžio vėžys yra reta liga ir dažnai iš pradžių į jos požymius nekreipiama dėmesio.

Termometro stulpeliams kasdien mušant 30 laipsnių karštį, svarbu nepamiršti pasirūpinti ne tik ventiliatoriais, bet ir tinkamu maistu. Specialistai rekomenduoja mažiau vartoti kavos, sunkaus ir kaloringo maisto, gerti daug vandens.  Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad šiuo metu ypač svarbu valgyti kuo daugiau vandeningų daržovių, gerti daug mineralizuoto vandens ir neapsunkinti organizmo riebia mėsa, kurią organizmui sunku suvirškinti.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama 150 sarkomos atvejų. Tai piktybinis navikas, kylantis iš jungiamojo audinio – kaulų, kremzlių, riebalų, kraujagyslių, kraujodaros organų, – todėl gali išsivystyti beveik bet kur organizme. Visgi, pasak Nacionalinio vėžio instituto abdominalinės chirurgijos gydytojo dr. Rimanto Baušio, ankstyva diagnozė yra svarbus raktas padedantis įveikti šią ligą.

Vėjaraupiais kasmet suserga apie 15 tūkst. Lietuvos gyventojų, tarp kurių didžioji dauguma yra ikimokyklinio amžiaus vaikai. Daugeliui ši infekcija neatrodo labai pavojinga, tačiau ateityje ji gali grįžti su trenksmu – juostine pūsleline, galinčia sukelti ne tik sunkias sveikatos problemas, aklumą, paralyžių, bet ir mirtį. Infekcinių ligų specialistė įspėja, jog siekiant išvengti sudėtingų juostinės pūslelinės padarinių, skiepai laikomi pačia patikimiausia ir efektyviausia priemone.

Gerai neišsimiegosite, jeigu nesijausite patogiai. Tačiau ar žinote, kada reikia pakeisti savo mėgstamą ir patogią pagalvę? Prastas miegas gali sugadinti visą dieną, tačiau jeigu neišsimiegate nuolat, tai gali neigiamai paveikti jūsų sveikatą. Jūsų pagalvė yra tokia pat svarbi, kaip ir patogus čiužinys, todėl turite pakankamai investuoti ir į tai, ant ko naktimis ilsisi jūsų galva, rašoma express.co.uk. Kodėl pagalvė tokia svarbi? Pagalvė yra būtina dėl tinkamos miego pozicijos.

Vasara – daugelio pats mėgstamiausias metų laikas, tačiau vyraujantys dideli karščiai ne tik džiugina, bet ir vargina tinstančios kojos. Su šia problema gali susidurti kiekvienas, tačiau yra faktorių, kurie tai gali paskatinti.  Kojų tinimas, mediciniškai vadinamas edema, atsiranda dėl susikaupusio skysčio kojose, aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoja Aistė Česnulevičienė.

Aspirinas yra tas vaistas, kuris yra kiekvienų namų vaistinėlėje. Jis naudojamas daugybei sveikatos sutrikimų gydyti – galvos, dantų, gerklės, menstruacijų, raumenų ir sąnarių, nugaros skausmui malšinti bei sąnarių uždegimo sukeltam nedideliam skausmui slopinti, karščiavimui mažinti. Tačiau dabar internete vis dažniau patariama jį vartoti pasiskiepijus nuo koronaviruso, nes tai, neva, padeda išvengti trombų susidarymo.

Aukštas kraujo spaudimas, pasiekęs 180/120mmHg yra ypač pavojingas ir kelia grėsmę gyvybei. Įprastai, ilgą laiką pakilęs spaudimas neturi jokių simptomų, todėl yra vadinamas tyliuoju žudiku.  Vis dėlto, ypač aukštas spaudimas gali sukelti nemalonius pojūčius, kurie praneša, jog metas kreiptis į medikus. Jei patiriate stiprų krūtinės skausmą, tai gali būti hipertenzijos padarinys ir turėtumėte nedelsiant skambinti pagalbos numeriu.

Kauno klinikų pacientė Miglė ruošiasi vykti namo kartu su visai neseniai gimusiomis ir sparčiai augančiomis bei stiprėjančiomis dvynukėmis – Smilte ir Elze. Nėštumo laikotarpis tiek iš jos, tiek iš visos Miglės šeimos pareikalavo stiprybės, nes 27 nėštumo savaitę moteris susirgo lengva COVID-19 ligos forma. „Vieną dieną man pakilo temperatūra, jaučiau kvapą, skonį, todėl nieko blogo neįtariau, bet pasitarusi su vyru, nusprendžiau nuvykti į ligoninę“, – pasakoja dvynukių mama.

Mėsos pusgaminiai, kaip šašlykai, marinuoti kepsniai, šviežios kepamosios dešrelės ir pan., yra greitai gendantys produktai, kuriuos reikėtų suvartoti greičiau. Jei atsitiko taip, kad nesuvartotos marinuotos mėsos liko, ją užšaldyti galima, tačiau tai neturėtų tapti įpročiu. Užšaldžius mėsos pusgaminius, nukenčia jų kokybė, maistingumas, juslinės savybės (skonis, konsistencija ir kt.). Tai labiau kraštutinė priemonė, kuri gali apsaugoti nuo maisto gedimo.

Širdies problemos dažnai nenuspėjamos ir gali ištikti bet kurią akimirką. Štai kaip atpažinti ūmų širdies nepakankamumą ir širdies smūgį bei kuo jie skiriasi. Ūmus širdies nepakankamumas, kitaip kardiogeninis šokas, ištinka tada, kai širdis staiga nustoja pumpavusi kraują. Ištikus ūmiam širdies nepakankamumui, žmogus susmunka be sąmonės. Jis netolygiai kvėpuoja arba nustoja kvėpavęs ir nereaguoja į aplinką.

Yra įvairių priemonių išvengti susikaupusių dujų bet kurioje virškinimo sistemos dalyje. Dujos virškinimo sistemoje yra normalus reiškinys – skaidydamos maistą žarnyne, bakterijos išskiria dujas. Pojūčiai būna skirtingi, priklausomai nuo to, kurioje virškinamojo trakto vietoje kaupiasi dujos. Galite jausti pūtimą skrandžio srityje ar pilvo apačioje, galite raugėti ar stipriai gadinti orą. Jei susikaupė dujos, labai greitai pajuntate sotumo jausmą valgant arba pilvas garsiai gurgia.

2 tipo cukrinis diabetas gali sukelti sumaištį kūne, jei padidėjęs cukraus kiekis kraujyje negydomas. Daugelis žalingų diabeto padarinių pirmiausia pasireiškia ant kojų ir pėdose. 2 tipo cukrinis diabetas dažnai nepasireiškia daugelį metų, nes prasta insulino gamyba užtrunka, kol pasireiškia kažkokiais simptomais. Insulinas yra hormonas, išlaikantis sveiką cukraus kiekį kraujyje. Jei cukraus kiekis kraujyje nereguliuojamas, jis pakyla iki pavojingo lygio.

Jau nebe pirmą kartą apie vakcinas pasisakanti embrionologė, mokslininkė Aušra Blažėnienė vėl skleidžia abejotiną informaciją apie koronaviruso vakcinas. Klaipėdoje jau platinamos skrajutės su jos vardu, teigiančios, kad „vis didesnis skiepų įtraukimas į privalomųjų skiepų sąrašą akivaizdžiai proporcingas populiacijos vaisingumo mažėjimui.“ Anot profesorės Aurelijos Žvirblienės, tokia informacija yra visiškas melas.

Visi jau girdėjome išsireiškimą „karantino kilogramai“, ir nors vieni žmonės svorio priaugo, kitiems nutiko atvirkščiai. Jei norite numesti svorio, greičiausiai užkandžiui renkatės „sveikesnius“ ir „mažiau riebalų“ turinčius traškučius ir panašius produktus, bet vienas ekspertas sako, kad tokie produktai gali labiau pakenkti, nei padėti. Dr.

Ne vienas virtuvėje yra radęs pelėsio ant sūrio, duonos ar vaisių. Kyla abejonė – valgyti ar išmesti? Mokslininkai tvirtina, kad saugiausia maistą išmesti. Tos žalsvos dėmelės ant maisto tėra ledkalnio viršūnė. Tai sporos, suteikiančios pelėsiui spalvą. Tik dėmę ir matote, pelėsis jau įsiskverbęs į visą duonos kepaliuką, rašo mirror.co.uk.

Intymi moters higiena ypač aktuali tampa vasarą, nes maudantis atviruose vandens telkiniuose padidėja rizika užsikrėsti. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė rekomenduoja moterims iš karto po maudynių persirengti drabužius.   „Norėčiau pabrėžti taisykles, kuriomis reikėtų vadovautis vasarą, bet ir žiemą jos yra svarbios, tiesiog ne tokios aktualios“, – „Eurovaistinės“ rengiamo seminaro metu kalba vaistininkė.

Užklupti alinančių vasaros karščių, žmonės skuba atsigaivinti, tačiau dažnai tai daro netinkamai ir po kurio laiko pasijunta prastai. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė įvardijo dažniausias klaidas, keliančias grėsmę žmonių sveikatai karštuoju metų laiku. Visų klaidingų atsivėsinimo padarinių sveikatai būtų galima išvengti laikantis kelių paprastų taisyklių. „Net ir vasaros metu, sulaukiame klientų, kurie skundžiasi įprastais peršalimo simptomais, kaip gerklės skausmas ar sloga.

Maiklas Moslis nuoširdžiai stengiasi pagerinti žmonių sveikatą. Kvalifikuotas gydytojas daugiau nei 25 metus yra žiniasklaidos dėmesio centre – praneša apie sveikatos tendencijas ir pristato keletą įžvalgių atradimų. Jei vis dar nežinote, kuris pasirinkimas sveikesnis – sviestas ar margarinas – gydytojas M. Moslis turi jums atsakymą. Kadaise margarinas buvo iškeltas ant pjedestalo kaip „sveikas sviesto variantas“. Dabar moksliniai duomenys rodo ką kitą.

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta unikali ir gyvybę gelbstinti procedūra – suformuotas kepenų vartų ir pasaito venos perkutaninis šuntas. Šios procedūros Kauno klinikų pacientei Vidai reikėjo po atliktos kepenų transplantacijos išsivysčius retai komplikacijai – kepenų vartų venos ir jos šakų ūmiai trombozei. Suformuotas perkutaninis šuntas apsaugojo pacientę nuo galimos kepenų retransplantacijos ateityje ir išsaugoti neseniai persodintą organą.

Daugiau nei pusė suaugusių gyventojų teigia pasitikrinantys sveikatą pagal nemokamas širdies ir kraujagyslių ligų ir onkologinių susirgimų programas. Tačiau daugiau nei ketvirtadalis apskritai nežino apie tokių programų egzistavimą, nors būtent kraujotakos sistemos ir onkologinės ligos lemia per 70 proc. mirčių Lietuvoje. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 59 proc.

Dietologai ne šiaip sau sako, kad mėlynės yra vienos sveikatai naudingiausių uogų. Kodėl? Nes mėlynėse yra gausu antioksidantų, kurie yra labai naudingi bendrai organizmo sveikatai, rašoma eatthis.com. Mėlynės padeda širdžiai, kūnui ir smegenims – apie gydomąsias jų savybes daug kas net nežino! Štai kokiu poveikiu pasižymi mėlynės ir kodėl reikėtų jas valgyti reguliariai ir dažniau. Mėlynės mažina širdies ligų pavojų Mėlynės yra puikus polifenolių šaltinis.

Atšilus orui traukiame į parkus, o ten vaikai randa daugybę pramogų – jie ne tik gali pasivažinėti paspirtukais ar dviračiais, bet pažaisti žaidimų aikštelėje ar pašokinėti ant įvairiausių batutų. Vaikų chirurgijos gyd. rezidento Benediktas Jonuška įspėja, kad žaidimų aikštelėse  ir ant batutų reikia būti ypač atsargiems, nes kitaip nekaltos pramogos gali baigtis vizitu pas traumatologą.

Infarktas kelia pavojų žmogaus gyvybei, dėl to abejonių neturi niekas. Tačiau nemanykite, kad infarktą galima lengvai atpažinti – simptomais kartais būna labai nežymūs. Patyręs infarktą žmogus nepraranda sąmonės, ir toliau kvėpuoja, bet infarktas gali greitai virsti širdies sustojimu, kai širdis nustoja varinėti kūną po organizmą. Tokiu atveju žmogus jau praranda sąmonę ir nustoja kvėpuoti. Britų širdies asociacija primena pačius dažniausius infarkto simptomus.

Lieknėjant svarbiausia – sveika dieta ir geras svorio metimo planas. Rezultatus pagreitinti padeda ir kai kurie maisto papildai – pavyzdžiui, obuolių actas. Ekspertė paaiškino, kaip tai veikia. Svorį žmonės meta dėl įvairiausių priežasčių – kai kurie nori deginti riebalus, kiti tai daro sveikatos sumetimais. Nors svarbiausia metant svorį yra sveikai maitintis ir sportuoti, obuolių actas taip pat padeda sulieknėti. Kai kurie tyrimai rodo, kad obuolių actas pagreitina riebalų deginimą.

Nagai gali parodyti, kas negerai su mūsų sveikata – tai ir įvairių medžiagų trūkumas, ir alergijos, ir grybelinės infekcijos. Štai viskas, ką reikia žinoti. Rankos nemažai ką atskleidžia apie žmogaus sveikatą, rašoma dailystar.co.uk. Mitybos specialistė Fiona Tuck paaiškino, kad pasižiūrėjus į rankų nagus galima pasakyti, ar žmogui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų.

Vasaros metu, kai saulės išsiilgę mėgaujamės kaitra paplūdimyje, dažnai pamirštame deramai saugotis ir patiriame odos nudegimus, kuriuos vėliau gydome ir prižiūrime įvairiomis priemonėmis. „Camelia“ konsultantė Asta Balkytė pastebi, kad klientai neretai norėdami numalšinti nemalonius pojūčius po nudegimo, prisidaro dar didesnių bėdų ir skuba į vaistinę pagalbos.

Nauji stulbinantys tyrimai parodė, kokią stebuklingą gydančią galią turi paprastas aspirinas, rašoma express.com. Profesorius Peteris Elwoodas su savo komanda iš Kardifo universiteto išsiaiškino, kad aspirinas drastiškai mažina mirties tikimybę vėžiu sergantiems pacientams. Be to, jų tyrimo rezultatai parodė, kad aspirinas mažina vėžio plitimą visame kūne. Sistemiškai apžvelgęs 118 studijų prof. P. Elwoodas pastebėjo, kad yra nemažai įrodymų, kad aspirinas gali padėti milijonams žmonių.

Kodėl į savo maisto racioną būtina įtraukti arbūzo sėklas? Ne tik pačiame vaisiuje, bet ir arbūzo sėklose yra daug būtinų maistinių medžiagų. Šios sėklos yra gausus baltymų ir vitaminų šaltinis. Štai keletas pastebimų teigiamų poveikių sveikatai. Prasidėjus karštiems orams, nieko nėra maloniau už gaivaus arbūzo kąsnį. Daugelis mūsų būtinai išrenka vaisių sėklas, kad netrukdytų skoniui. Kai kurie netgi parduotuvėse perka smulkinto arbūzo gabalėlius be sėklų.

Cholesterolis yra į vašką panaši medžiaga, randama  kraujyje, o didelis jos kiekis nėra naudingas žmogaus sveikatai. Štai penki maisto produktai, kuriuos reikia valgyti, norint sumažinti cholesterolio kiekį ir savo širdį padaryti laiminga. Cholesterolio nedideliais kiekiais reikia sveikoms ląstelėms susidaryti, tačiau padidėjęs jo kiekis gali padidinti širdies ligų riziką, jei tinkamai nestebėsime. Aukštas cholesterolio kiekis taip pat reiškia, kad kraujagyslėse gali atsirasti riebalų.

Traukiantis mėšlungis ar raumenų tikai, ko gero, kiekvienam bent kartą pajusti simptomai. Vaistininkai sako, kad apie juos klientai dažniausiai užsimena vasarą, o sprendimo jiems įveikti toli ieškoti nereikia, čia gali padėti magnio preparatai.

Vasara – tai puikus metas praleisti daugiau laiko gamtoje. Tačiau reikėtų išlikti budriems, kadangi padidėja tikimybė užsikrėsti kai kuriomis infekcinėmis ligomis. ULAC specialistės Joana Korabliovienė ir Aušra Bartulienė papasakos apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti vasaros metu.

Įkaitus orams, ypač temperatūrai perkopus 30 °C, daugelis žmonių imasi visų įmanomų priemonių, kad sumažintų oro temperatūrą namuose ar automobilyje ir pajaustų gaivos bei vėsos pojūtį. Tikriausiai pats efektyviausias būdas reguliuoti temperatūrą yra kondicionieriai. Jie naudingi ar žalingi organizmui – atsako vaistininkė. „Prakalbus apie kondicionierius, vyrauja prieštaringos nuomonės, gal net ir mitai. Nauda ar žala tai organizmui? Vieną atsakymą rasti labai sunku.

Vasaros karščiai pavojingi kiekvienam, tačiau didžiausią grėsmę tai kelia širdies ar kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Per karščius kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina daug druskų, išsiplečia kraujagyslės ir dėl to nukrenta kraujo spaudimas. Tuo metu prie aukšto kraujospūdžio žmonės įpratę žmonės suskumba nutraukti kasdienių vaistų vartojimą, taip ne tik nepagerindami savijautos, bet ir sukeldami rimtą grėsmę savo sveikatai.

Vasara – metas, kai norisi labiau pasilepinti, o neretai pamirštame apie sveiką mitybą ir leidžiame sau pasmaguriauti, ypač prasidėjus atostogoms. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad šiltasis sezonas lepina daržo gėrybėmis, o kai kurių maisto produktų geriau vengti. Maiste, kaip ir aplinkoje, turėtų vyrauti sezoniškumas, naujienų portalui tv3.lt sako mitybos konsultantė-dietistė Eglė Markovska.

Karštis Lietuvoje šią vasarą jau sumušė rekordus, o saulės išsiilgę žmonės nugulė paplūdimius. Tuo tarpu gydytojai neslepia susirūpinimo, nes saulės spinduliai yra vienas didžiausių kancerogenų, susijęs su agresyviausio odos vėžio atsiradimu.

Lietuvoje įsivyravus vasariškiems orams vis daugiau gyventojų skundžiasi širdies sutrikimais. Tačiau aukšta oro temperatūra tik išryškina problemas, kurios paūmėjo ir per ilgą karantiną sumažėjus galimybėms kreiptis į specialistus. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė suaugusiųjų reguliariai jaučia įvairius širdies negalavimus ir nepaisant to, nemaža dalis žmonių į pavienius skausmus tiesiog numoja ranka.

Per 17 metų Lietuvoje sudarytos itin palankios sąlygos tikrintis prevenciškai dėl ligų, kurios yra dažniausios mirties priežastys šalyje, t. y. kraujotakos sistemos ligos ir vėžys. Visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus, gali nemokamai pasitikrinti net pagal 5 ligų prevencijos programas: dėl širdies ir kraujagyslių ligų, gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio.

Ibuprofenas yra kasdienis skausmą malšinantis vaistas, tokius kaip nugaros, menstruacijų, dantų skausmus. Jis priklauso vaistų, vadinamais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), grupei.