Dažniausiai pasitaikančios infekcinės ligos
Anot specialisčių, vasaros metu padidėja tikimybė susirgti erkių platinamomis bei per maistą ir vandenį plintančiomis ligomis: „Nors Lietuvoje nėra užregistruojama didelių per vandenį išplitusių užkrečiamųjų ligų protrūkių, tačiau atėjus vasarai ir prasidėjus maudynių sezonui rizika užsikrėsti ir susirgti per vandenį plintančiomis ligomis padidėja.“
„Ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną maudantis, geriant vandenį ar jį naudojant rankų, vaisių ar daržovių plovimui. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukėlėjo, žmogus gali susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, tačiau dažniausiai tai būna ūminės žarnyno infekcijos pasireiškiančios pilvo skausmais, viduriavimu ar alerginiais bėrimais“ – teigia ULAC atstovės.
Kalbant apie atvirų telkinių vandenis, jų užterštumas didžiausias pavasarį, nutirpus sniegui ir po smarkių liūčių kai ant kranto esančios šiukšlės ir kiti teršalai patenka į vandenį.
„Smarkiai užterštas vanduo negali apsivalyti savaime, todėl įšilusiame ir organinėmis medžiagomis užterštame vandenyje susidaro palankios sąlygos plisti ligas sukeliančioms bakterijoms: Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt., virusams – adenovirusams, enterovirusams, hepatitams A ir E, norovirusams ir kt., pirmuonims – Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis. Parazitai vandenyje gali ilgai išlikti gyvybingi, o bakterijos net pasidauginti. Pavyzdžiui, kirminų (askaridžių, toksokarų, echinokokų) kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti mėnesius“ – pasakoja ekspertės.
Patariama sutvarkyti ežerų, upių, tvenkinių pakrantes, jų neteršti žmonių bei gyvūnų išmatomis, įvairiomis šiukšlėmis ar kitomis atliekomis. Taip pat pasistengti nesimaudyti bent parą atviruose telkiniuose po stiprių liūčių, maudantis negerti telkinių vandens. Reikėtų taip pat nepamiršti, kad tokiame vandenyje negalima plauti daržovių, vaisių ir indų. Patariama nesimaudyti nežinomuose telkiniuose ir rūpintis kiemuose esančių šachtinių šulinių aplinka, ir pašalinti visus galimus vandens taršos šaltinius. Reguliariai atlikti šachtinių šulinių mikrobiologinį vandens tyrimą.
Bakterijos Baltijos jūroje
Baltijos jūroje, vasaros metu, galima aptikti daugybę mikroorganizmų, tačiau jie ne visi pavojingi žmogaus sveikatai. Dėl klimato kaitos didelis dėmesys skiriamas vibriozę sukeliančioms bakterijoms.
„Vibriozę sukelia daugiau nei 20 Vibrio genties rūšių. Dažniausiai žmonių susirgimus sukelia Vibrio vulnificus, Vibrio parahaemolyticus, Vibrio alginolyticus bakterijos. Šios bakterijos priklauso tai pačiai Vibrionaceae šeimai kaip ir choleros sukėlėjas V. cholerae, tačiau jos choleros nesukelia“, – teigia ULAC atstovės.
Sušilęs iki +20°C jūros vanduo, kuriame yra mažai druskos, yra ideali aplinka tam tikroms Vibrio bakterijų rūšims daugintis. Šias sąlygas vasaros mėnesiais galima rasti upių žiotyse ir vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose. Šiuo metu Baltijos jūros temperatūra ties Klaipėda ir Nida siekia +23°C, o ties Palanga ir +24°C.
Pasak specialisčių, dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas. Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kt.
„Vibrioze gali susirgti bet kuris asmuo, tačiau didesnę ligos ir komplikacijų riziką turi asmenys, sergantys kepenų ligomis, onkologinėmis ligomis, diabetu, talasemija, užsikrėtusieji ŽIV, vartojantys imuninę sistemą slopinančius vaistus, taip pat asmenys, vartojantys skrandžio rūgščių kiekį mažinančius vaistus ir kt.“, – sako ULAC specialistės.
Patariama valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres, ir būtinai plauti rankas po sąlyčio su jomis arba dėvėti pirštines. Neiti į sūrius vandenis ar vandenis, kuriose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo, jeigu turite žaizdų (įskaitant įpjovimus, įbrėžimus) arba pridengti žaizdas vandeniui atspariais tvarsčiais. Jeigu žaizdos turėjo sąlytį su tokiu vandeniu, jas reikėtų nuplauti muilu.
Erkių platinamos ligos
Anot ULAC atstovių, erkiniu encefalitu (EE) ir Laimo liga (LL) sergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Šių ligų platintojos – Ixodes ricinus erkės, plačiai paplitusios visoje šalies teritorijoje, pats didžiausias jų aktyvumo periodas fiksuojamas balandžio ir gegužės mėnesiais, bet aktyvios erkės išlieka iki gruodžio mėnesio.
„EE pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų“, – teigia specialistės.
Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta. Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1–3 asmenys).
„LL būdingiausias simptomas – odos bėrimas (klaidžiojanti eritema) įkandimo ar kitoje vietoje praėjus 1–4 savaitėms. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Tačiau bėrimo gali ir nebūti. Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, imti svaigti galva. Kai kuriais atvejais pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai“, – sako ULAC atstovės.
Efektyviausia priemonė padedanti išvengti erkinio encefalito yra skiepai. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Atšilus orams ir prasidėjus erkių aktyviajam periodui rekomenduojama pagreitinta skiepijimo nuo EE ligos schema – ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos informaciniame lapelyje.
Pasak specialisčių, nuo LL skiepų nėra, todėl pagrindinės profilaktikos priemonės nuo LL yra erkių įsisiurbimo bei erkių gausą mažinančios priemonės – tinkama parkų ir poilsio vietų priežiūra, tinkamas rūbų dėvėjimas ilsintis ar dirbant gamtoje, specialių repelentų naudojimas bei nuolatinis savęs apžiūrėjimas ir erkių pašalinimas.
„Jei pastebėjote įsisiurbusią erkę, ją ištraukite. Traukite atsargiai, kad odoje neliktų erkės galvos, o pati erkė nebūtų sutraiškyta. Erkę suimkite kuo arčiau odos ir truktelėkite į viršų. Traukiant erkės sukioti nereikia – sukiojimas padidina tikimybę, kad galvutė nutruks. Netepkite erkės aliejais, kremais ir pan., nes ji dar giliau siurbsis į odą. Ištraukus erkę būtinai dezinfekuokite įkandimo vietą. Kalendoriuje pažymėkite įvykio dieną ir save stebėkite 30 dienų. Atsiradus karščiavimui, raumenų/galvos skausmui, nuovargiui, plintančiam odos paraudimui – kreipkitės į savo šeimos gydytoją“, – pataria ekspertės.
Per maistą plintančios žarnyno infekcijos
„Per maistą plintančios žarnyno infekcijos registruojamos ištisus metus, tačiau didesnis sergamumas stebimas vasaros–rudens mėnesiais. Grupiniai susirgimai – protrūkiai – dažniausiai registruojami šeimose“, – sako ULAC atstovės.
Specialistės sako, kad rizika susirgti žarnyno užkrečiamąja liga atsiranda kai bakterijos, esančios maiste, pasidaugina. Šiluma, skysta, baltyminė terpė – tai sąlygos, kurios yra palankios bakterijoms. Jau per 30 min. jų skaičius padvigubėja, o po kelių valandų jų prisigamina tiek daug, kad maistas gali tapti ligos priežastimi. Tinkamas maisto ruošimas, jo laikymas, asmeninė higiena gali užkirsti kelią daugeliui per maistą plintančių žarnyno infekcinių susirgimų.
Patariama maistą ruošti tik švariomis rankomis, o vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Pagaminus maistą reikėtų nuplauti virtuvės paviršius, indus ir įrankius, dezinfekuoti šluostes ir kempinėles. Maistą gaminkite ir laikykite taip, kad bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą, kuris bus vartojamas be papildomo terminio apdorojimo. Šaldytuve maistą laikykite taip, kad vartojimui paruoštas maistas nesiliestų su žaliais produktais.
Nepamirškite maistą tinkamai pagaminti, bakterijos žūva jau 70°C temperatūroje. Maistą laikykite šaltai, nes kambario temperatūroje galima palikti tik 2 valandas. Prieš vartojimą visada patikrinkite galiojimo laiką. Šaldytą maistą atitirpinkite tik šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
ŽIV
Įprasta manyti, kad vasaros metu žmonės labiau atlaisvėja, padaugėja neatsakingų trumpalaikių lytinių santykių. Tačiau ULAC ŽIV/AIDS/LPI ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Irma Čaplinskienė sako, kad ilgametėje ŽIV stebėsenos dinamikoje sergamumo ŽIV pakilimo vasaros metu nepastebėta, o kitų lytiškai plintančių infekcijų sergamumo pakilimas stebimas rudens laikotarpiu.
„Šiuo metu yra rengiama sergamumo ŽIV ataskaita, tačiau pirminiais duomenimis sergamumo ŽIV pakilimas nėra pastebėtas“, – sako I. Čaplinskienė.
Pats svarbiausias patarimas apsisaugojimui nuo lytiškai plintančių ligų yra taisyklingas prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu.
