Sveika gyvensena

Bet kuris, patyręs migrenos priepuolį, žino, kad tai ne tik galvos skausmas. Staiga pablogėja regėjimas, pykina iki vėmimo ir tiesiog nebelieka jėgų. Patiriantys reguliarius migrenos skausmus padarytų bet ką, kad tik jų neliktų. Naujasis tyrimas rodo, kad išeitis galėtų būti omega-3, rašo metro.co.uk. Britų medicinos žurnale buvo paskelbti naujojo tyrimo rezultatai. Buvo tiriami 182 žmonės, patiriantys migrenos priepuolius nuo 5 iki 20 kartų per mėnesį,  88% tiriamųjų buvo moterys.

Vėžio ląstelių kaupimasis skrandžio ar skrandžio gleivinės viduje pasitaiko dažniau, kai žmogus pasiekia tam tikrą amžių. „Cancer Research UK“ duomenimis, 50 proc. atvejų pasitaiko 75 metų ir vyresniems asmenims. Tačiau tai taip pat reiškia, kad 50 proc. skrandžio vėžio atvejų diagnozuojama jaunesniems nei 75 metų žmonėms.

Rašytoja Susan Griffin davė pateikė rimtą argumentą, kodėl jos manymu burbulinės vonios yra košmaras, jas palyginusi su „žmonių sriuba“. Karštoje vonioje pasimaudyti mėgsta daugelis, o burbulinės vonios ypatingai padeda atsipalaiduoti ir smagiai praleisti laiką – su draugais, o kartais ir su visai nepažįstamais žmonėmis. Burbulinė vonia gali būti tikra bet kurių atostogų puošmena, gali praskaidrinti kiekvieną vakarėlį, o jei dar jis vyksta sodyboje, ir ant padėklo jau nešate paruoštus gėrimus.

Aukštas kraujospūdis yra pagrindinis širdies priepuolių ar insulto rizikos komponentas. Milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo to, tačiau dauguma jų nežino pavojų, slypinčių kai kuriuose jūsų mėgstamiausiuose pagarduose, padažuose ar kvapiosiose medžiagose. Naudodami bet kurį iš šių padažų, pagardų ar kvapiųjų medžiagų, daugelis žmonių nesąmoningai kelia didesnę aukšto kraujospūdžio riziką, rašoma express.co.uk.

Ši vasara kol kas lepina orais, o žinodami, kad ji netruks amžinai, skubame į parkus, sodus, prie upių ir ežerų. Pabūsime įkyriais linksmybių gadintojais primindami, jog besidžiaugiant vasaros malonumais nepamirštumėte ir tykančių nemalonumų – erkių. Šie parazitai gali sukelti ne vien mums gerai pažįstamą erkinį encefalitą bei Laimo ligą, bet ir tokius rečiau minimus susirgimus kaip tuliaremija, babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė ar įvairios karštinės.

Skrandžio vėžys kartais dar vadinamas skrandžio liaukų vėžiu. Lietuvoje skrandžio vėžiu per metus suserga maždaug 22 iš 100 000 gyventojų. Šia liga vyrai serga dažniau negu moterys. Skrandžio vėžiu labiau linkę sirgti vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui skrandžio vėžys išsivyst perkopus 55 metų amžių. Skrandžio adenokarcinoma Daugeliu atvejų skrandžio vėžys prasideda skrandį iš vidaus dengiančio gleivinės epitelio ląstelėje (gleivinėje). Ši skrandžio vėžio rūšis vadinama adenokarcinoma.

Medicinos ekspertai tvirtina, kad kreipiant dėmesį tik į tris pagrindinius simptomus, „trukdoma pastangoms nutraukti Covid-19 perdavimo grandinę“, nes neatsižvelgiama į atvejus su netradiciniais rodikliais. Mokslininkai nori, kad JK stebėtų kitas šalis ir įtrauktų platesnį simptomų, susijusių su Covid-19 infekcija, spektrą, rašo mirror.co.uk.

Vasarą daugiausiai laiko norisi praleisti lauke besimėgaujant saulės spinduliais, maudantis ežere ar riedučiais riedant parke. O dar vertėtų nepamiršti ir įvairiausių batutų, kuriuos beprotiškai mėgsta vaikai. Pasak vaikų chirurgijos gyd. rezidento Benedikto Jonuškos, atšilę orai tampa pačiu darbymečiu traumatologams. Gydytojas Benediktas sako, kad tarp vaikų stipriai populiarėjant paspirtukams, daugėja ir traumų, kurios patiriamos nukrentant nuo paspirtuko.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) informuoja, kad birželio mėnesio antrojoje pusėje gauta informacija apie 99 iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Druskininkų, Vilniaus miestų, Lazdijų, Panevėžio, Ignalinos, Utenos rajonų maudyklose vandens mėginiai imti paskutinėmis birželio mėnesio dienomis.

NHS chirurgas Dr Karan Rajan paaiškino, kaip galite greitai patikrinti, ar jums gresia dehidratacija, o jo patarimas privertė daugelį išgerti ne vieną stiklinę vandens. NHS gydytojas įvertino paprastą dehidratacijos testą, kuris socialiniame tinkle „TikTok“ pasklido kaip virusas, bei papasakojo savo sekėjams, ar tai „tikra“ ir kaip tai padaryti tinkamai, rašo dailystar.co.uk. „TikTok“ vartotojo @remus.bujor įkeltame vaizdo įraše matome, kaip jis sužnybia odą ant krumplio, o ji neatsileidžia.

Paklausti, kaip atrodo infarktas, turbūt daugelis iškart įsivaizduojame vyrą, kuris staiga aikteli, susiima už krūtinės ir krenta ant žemės. Bet tiesa ta, kad tai dažnai gali būti ir moteris, o scena gali visai nebūti tokia dramatiška. Nors dalis tų pačių simptomų pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims, dr. Josephas Fritzas iš Alabamos universiteto JAV paaiškino, kodėl simptomai gali būti ir labai skirtingi.

Vasarai įsibėgėjant, daugelis pamiršta skirti atitinkamą dėmesį savo organizmo stiprinimui, teigia medikai. Visgi jie atkreipia dėmesį, kad tam tikrų medžiagų trūkumas lietuviams būdingas ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono. Ypatingai dėmesį turėtų atkreipti vyresnio amžiaus žmonės, kuriems tai gali lemti energijos stygių, raumenų skausmus ir silpną imunitetą. Kokios to priežastys ir simptomai pasakoja Vilniaus universiteto Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka.

Jei nusprendėte laikytis dietos, apie šokoladą tikrai negalvojate, nes jame daug cukraus, riebalų ir kalorijų. Bet štai puiki žinia – mokslininkai nustatė, kad šokoladą valgyti per pusryčius yra „neįtikėtinai naudinga“, mat jis padeda deginti riebalus, rašo mirror.co.uk. Tyrėjai iš Brigham ir moterų ligoninės Bostone 19-ai vyresnių (po menopauzės) moterų dvi savaites kasdien davė 100 gramų pieniško šokolado valandą po pabudimo ir valandą prieš miegą.

Kilo minčių išsivalyti nosies ertmes, į jas susikišus po česnako skiltelę? Idėja ne pati geriausia, įspėja medikai. Apie tai rašo britų portalas mirror.co.uk. Jauna mergina Rozaline Katherine tapo dar viena socialinio tinklo TikTok žvaigžde. 29-erių metų mergina išgarsėjo įkeldama vaizdo įrašą, kuriame išbando triuką: neva į nosies ertmę įsikišus po skiltelę česnako ir palaikius nuo 10 iki 15 minučių, išsivalo nosis.

JAV Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkai sukūrė veido kaukę, gebančią per 90 minučių diagnozuoti, ar kaukės nešiotojas yra užsikrėtęs koronavirusu. Kaukėje naudojama jutiklių technologija vėliau galės būti pritaikyta ir kitiems drabužiams siekiant aptikti koronavirusą. Taip pat šią technologiją bus galima modifikuoti ieškant įvairių kitų patogenų ar grėsmių, o ne tik koronaviruso.

Nauji tyrimai parodė, kad yra „teisingo maudymosi po dušu būdas“, padėsiantis nesijausti apsnūdusiam. Ar gali būti, kad iki šiol prausėmės neteisingai? Atsibudus ryte dažnam tenka valios pastangomis save „išvilkti“ iš lovos, nes taip norisi dar bent penkias minutes pasnausti. Tačiau mintyse įsivaizdavę karštą, garuojantį dušą, nuplausiantį visą protą slegiantį „voratinklį“, sugebame kojas nuleisti ant grindų ir atsistoti.

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami dar nepakankamai.

Iki šiol Pietų Europos šalyse randama erkių rūšis buvo rasta ir Lietuvoje. Gydytojai sako, kad šiemet susirgusiųjų erkiniu encefalitu daugiau, pirmi ligos atvejai šiemet nustatyti anksčiau nei pernai. Tai galima sieti su naujos rūšies paplitimu – anot tyrėjų, dabar erkiniu encefalitu bus galima užsikrėsti beveik visus metus.

Kraunantis lagaminą atostogoms svarbu nepamiršti pasirūpinti ir kelionių vaistinėle. Vaistininkai pataria, ką naudinga joje turėti ir primena, kad vaistinėlę visada svarbu turėti po ranką, o ne palikus lagamino dugne. Šalti ledai ir gaivieji gėrimai, kondicionieriai, aktyvus laisvalaikis – be to tikrai neįsivaizduojame savo atostogų, tačiau atsipalaidavę dažnai net nepajuntame, kaip šokteli temperatūra ar po aktyvios dienos kankina skausmai.

Ekspertai perspėja, kad „klasikiniai“ šienligės simptomai – sloga ir skaudanti gerklė – yra tokie patys kaip ir Delta atmainos. Margaret Kelman, alergijų slaugytoja iš labdaringos organizacijos Allergy UK, teigia, kad Delta viruso simptomai yra tokie patys kaip „klasikinės šienligės“, o dviejų tipiškų simptomų, galvos skausmo ir perštinčios gerklės, skirtumai yra labai nežymūs, rašo mirror.co.uk.

Termometrų stulpeliams kylant aukštyn, dažnas mūsų vasaros vakarus, savaitgalius susiruošia praleisti gamtoje. Tačiau malonumas gryname ore itin dažnai apkarsta dėl ramybės neduodančių, aplink zujančių uodų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad uodai – ne tik įkyrūs, zyziantys kraujasiurbiai, neleidžiantys ilsėtis ir dirbti gamtoje, bet ir ligų sukėlėjų platintojai. Jie platina maliariją, daug arbovirusų, helmintus ir kitus susirgimus.

Pėdos paprastai daugiau dėmesio sulaukia vasarą, kai uždarą avalynę pakeičiame atvira. Tuomet ir pastebime suskilinėjusius kulnus – daugelį kamuojančią problemą. Sveikatos specialistų teigimu, klaidingai manoma, kad pakaks porą kartų kulnus pašveisti ir jie taps švelnūs it kūdikio. Iš tiesų svarbu pirmiausia nustatyti suskilinėjimo priežastį, o tik po to imtis ją šalinti, nes kitaip situaciją galima dar labiau pabloginti.

Vasara yra sezonas, kurio metu stengiamės daug laiko praleisti gryname ore ir mėgautis laisvalaikiu, nutolstant nuo įprastos rutinos. Visgi net ir šiuo metų laiku būtina nepamiršti stiprinti organizmą jam svarbiomis medžiagomis. Viena jų – vitaminas D, su kurio trūkumu susiduria didžioji dalis lietuvių visais metų sezonais.

„Padovanok kraujo ir išsitirk COVID-19 antikūnų kiekį“, – skelbia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos. Santaros klinikos praneša, kad jei esate pilnai vakcinuoti ir praėjo bent viena savaitė po paskutinio skiepo arba esate persirgę koronaviruso infekcija: Registruokitės donacijai telefonu (8-676) 00078, (8-688) 62707 arba tavokraujas@santa.

Periodonto, arba dantenų, ligos yra plačiai paplitusios tarp suaugusiųjų visame pasaulyje, jos dažniausiai nesukelia skausmo ar kitų nemalonių simptomų. Visgi, Kauno „Kardiolitos klinikų“ Odontologijos klinikos gydytoja periodontologė Skaistė Poškevičienė perspėja, kad ignoruojamos šios ligos progresuoja ilgą laiką ir tampa viena iš pagrindinių dantų netekimo priežasčių vyresniame amžiuje.

Visi puikiai žinime, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos valgymas, tačiau ar žinojote, kad ryte tikrai negalite valgyti tam tikro maisto? Jogurtas, kava ir šviežios apelsinų sultys – štai tobulų pusryčių stereotipas. Deja, ne visi žmonės žino, jog yra produktų, kurių negalima valgyti tuščiu skrandžiu, rašo buzznoble.com. Pomidorai Pomidoruose gausu vitamino C ir maistingųjų medžiagų, bet jų tikrai nederėtų valgyti tuščiu skrandžiu.

Įsibėgėjus sodo ir daržo darbams, padaugėja traumų, tačiau naujienų portalo tv3.lt skaitytojui Jonui įsipjovus teko ne tik siūti žaizdą, bet ir pasiskiepyti, kad netektų susidurti su nemalonia liga – stablige. Jonas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) susižeidė dirbdamas sode. Vyras skubiai nuvyko pirkti priemonių žaizdai sutvarkyti, tačiau ten dirbanti vaistininkė greitai sureagavo ir patarė kreiptis į gydymo įstaigą. „Vieną vasaros dieną pjaudamas žolę netyčia įsipjoviau į pirštą.

Vos dvejose skardinėse dietinių gaiviųjų gėrimų yra pakankamai aspartamo – dirbtinio cukraus pakaitalo – kad į žarnyną įsiskverbtų nuodingi patogenai. Anglia Ruskin universiteto ekspertai aptiko, kad saldikliai sacharinas ir sukralozė, randami daugelyje produktų, tokių kaip kramtomoji guma ar „mažo kaloringumo“ užkandžiai, turi panašų efektą.

Nesvarbu, ar jūs trokštate saldaus darbo sėkmės kvapo ar svajojate apie atpalaiduojantį vakarą, nauja sveikatingumo tendencija – kvapų zonavimas – gali jums padėti. Įvairūs kvapai įprastai skirti tam, kad skaniai kvepėtumėte, tačiau jie gali sustiprinti kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą.

Nors kraujo krešulys gali paveikti bet kurį asmenį, tam tikri rizikos veiksniai, tokie kaip hospitalizacija, nėštumas, vėžys ir kai kurie vėžio gydymo būdai gali padidinti riziką susidaryti kraujo krešuliams.  Kraujo krešulys, vadinamas trombu, susidaro giliosiose venose, esančiose rankose arba kojose. Tai gali sukelti didelių sveikatos problemų, o kai kuriais atvejais net būti mirtina.

Vasara – daugelio mėgstamas metų laikas, lepinantis saule ir šiluma. Tačiau derėtų nepamiršti, kad termometro stulpeliui kylant vis aukščiau, didėja rizika susidurti su sveikatos sutrikimais, vienas jų – dehidratacija. Vanduo sudaro didžiąją dalį žmogaus organizmo – net apie 65 proc. ir atlieka daug svarbių funkcijų organizme, naujienų portalui tv3.lt aiškino „Affidea“ įmonių grupės šeimos medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Ledai – ne tik skanus desertas, tačiau ir tikras išsigelbėjimas karštomis ir saulėtomis dienomis. Viena nedidelė nuodėmingai skani porcija ledų žalos jūsų organizmui ar kūno linijoms nepadarys, tačiau valgant juos nuolat – gali. Pieno produktų leduose yra būtinųjų aminorūgščių, kalcio, kalio, fosforo bei vitaminų A, B, D, E ir P, todėl dažnai sakoma, kad juos valgyti – labai sveika.

Saldūs, sultingi, gaivinantys, džiuginantys savo ypatingu skoniu. Epitetų arbūzams, be kurių dažnas neįsivaizduoja savo vasaros, galima sugalvoti išties daug. Tačiau ragauti šiuos vaisius, vadinamus ir daržovėmis, įprastai pjaustytus kartais gali ir pabosti. Juolab, kai jie turi tokį milžinišką kulinarinį potencialą.

Paparčio žiedo paieškos kiekvienais metais neišvengiamos be įvairių nelaimių. Didžiųjų Lietuvos miestų ligoninių duomenimis, žmonės, per Jonines kreipęsi pagalbos į ligonines, dažniausiai skundėsi lūžiais, saulės smūgiais, raumenų patempimais. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) duomenimis, žmonės daugiausia kreipėsi dėl galūnių lūžių, patempimų ir kaulų išnirimų.

Nauja koronaviruso atmaina, vadinama „Delta Plius“ ir kildinama iš Europos, Didžiojoje Britanijoje cirkuliuoja jau daugelį savaičių, bet ekspertai sako, kad dar per anksti pasakyti, ar ji bus pavojingesnė. Anglijos viešosios sveikatos agentūra nuo pirmojo atvejo balandžio 26 dieną jau nustatė 41 šios „AY.1“ vadinamos ir su originaliuoju delta variantu siejamos mutacijos atvejį. Jų reikšmė ir toliau tiriama.

Sportas kartu su sveika gyvensena gali padėti norintiems sulieknėti, išlikti sveikiems ir sveikiems. Vienas ekspertas pasidalijo geriausiu maistu, kurį reikia valgyti prieš pradedant organizmą aprūpinti tinkamais vitaminais. Sportas yra nepaprastai svarbus palaikant svorį, taip pat norint jį numesti. Reguliariai sportuojant naudingas didesnis kalorijų deficitas, kai suvartojama mažiau kalorijų nei sudeginama.

Vasara tai tobulas metas praleisti daugiau laiko gamtoje, pasisemti įkvėpimo ir sveikatos. Gamta mus apdovanoja ne tik savo grožiu, bet ir natūraliais vaistais, kurių naudą puikiai išmano vaistininkas-žolininkas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas. Dažniausiai pasijutę blogai pirmiausia griebiamės vaistų ir visiškai nesusimąstome, kad gamta mus apdovanojo naudingais augalais, kurie yra ne tik nemokami, bet dar ir auga visai šalia mūsų, miškuose ir pievose.

Pagirios dažnai yra linksmybių nakties pasekmė, tačiau jos pačios nėra tokios malonios, kaip vakarykščiai prisiminimai. Štai keli patarimai, kaip sumažinti pagirias. Nors nėra visiško pagirių „išgydymo“, yra priemonių, kurių galite imtis, kad palengvintumėte pagirias. Imbieras Imbieras jau seniai naudojamas kinų medicinoje kaip priemonė nuo pykinimo. Šis būdas yra pagrįstas: 2016 m. tyrime padaryta išvada, kad augalas yra „veiksmingas ir nebrangus pykinimo gydymo būdas“, rašoma independent.

Dešrelių įvairovė labai didelė, tačiau ne visos tinkamos kepti ant laužo ar kepsninėje. Svarbiausia, renkantis kepimui tinkančias dešreles, atidžiai skaityti, kokią informaciją jų etiketėse pateikia gamintojai. Jose nurodoma ne tik dešrelių sudėtis, vartojimo instrukcija (pašildyti, virti, kepti įprastai ar ant žarijų), bet ir laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminai. Verta atkreipti dėmesį ir kaip jos supakuotos, į pakuotės sandarumą.

Lietuvą pasiekę rekordiniai karščiai gyventojus verčia susirūpinti savijauta ir gerti daugiau vandens. Tačiau atgaivinti gali ir toks sultingas vaisius kaip arbūzas. Juo itin tinka mėgautis karštomis vasaros dienomis, nes net 92 proc. arbūzo sudaro vanduo. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad termometro stulpeliams šokus į viršų arbūzai sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo ir jų pardavimai per praėjusį karštąjį savaitgalį išaugo net 117 proc.

Dažnas kartojame, kad pavargome nuo pandemijos bei jos suvaržymų, todėl svajojame apie kuo greitesnę jos baigtį. Ką galime dėl to padaryti? Vienintelis būdas sustabdyti pandemiją yra skiepytis. Taip vaistininkai atsako į vaistinę atėjusiems gyventojams, kurie prašo jų patarimo.   „Kadangi pati esu onkologinė ligonė, taip pat svarsčiau, ką daryti – skiepytis ar ne. Paklausiau savo gydytojo, ką daryti.

Visi žino, kad prieš kaitinantis saulėje būtina pasitepti UV spindulius blokuojančiu kremu, tačiau gali būti, kad praleidžiame vieną svarbų elementą –  pusryčius! Kai kalbama apie tai, kaip prisitaikome prie skirtingų metų laikų klimato, dažnai pamirštame pagalvoti apie mitybą. Pasirodo, visi turime vidinį „odos laikrodį“, sako dr. Josephas Takahashi, neuromokslų profesorius iš Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro „Peter O‘Donnell Jr.“ smegenų instituto.

Nenumaldomo karščio bangai pasiekus Lietuvą daugelis skundžiasi, kad išsimiegoti tapo beveik neįmanoma. Žmonės išbando keisčiausius būdus bandydami išvengti perkaitimo: deda pagalves į šaldytuvus, miega šlapiais plaukais, purkštuku drėkina patalynę, o kai kurie netgi užšaldo patalynę šaldiklyje. Ar šie būdai iš tiesų padeda, o gal tai tik mitai? Miego trenerė Agnė Rudžianskaitė sako, kad tai visai ne mitai, o netgi labai veiksmingos priemonės.

Apie Aspergerio sindromą girdime dažnai, o ypač daug dėmesio šis sutrikimas susilaukė po to, kai vienas turtingiausių pasaulio žmonių, „SpaceX“ įkūrėjas, „Tesla Motors“ vadovas ir investuotojas Elonas Muskas prisipažino turintis Aspergerio sindromą. Vis dėlto daug kas vis dar nežino, kaip pasireiškia šis sutrikimas, o ir mitų, apipynusių šį sindromą, netrūksta.

Atsivėsinti nuo karščio šaltame vandenyje mėgstantys tautiečiai gali džiaugtis –  Lietuvoje vanduo yra tinkamas maudytis, tai nustatyta ištyrus maudyklų ir telkinių vandens kokybę. Vis dėlto Panevėžio rajone besimaudantys žmonės tai turėtų daryti ne visuose vandens telkiniuose, nes kai kurios maudyklos nėra saugios.

Savaitgalį termometrų stulpeliams pasiekus 30 laipsnių karštį, gydytojai nerimavo, kad padaugės perkaitimo bei saulės smūgio atvejų. Ligoninėse pacientų netrūko – fiksuotas ir nuo karščio apalpusių, šilumos smūgį gavusių žmonių antplūdis. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties paramedikas Romualdas Baleniškis sako, kad šį savaitgalį į greitosios pagalbos stotį daugiau kreipėsi dėl perkaitimų. „Per savaitgalį gavome 2 iškvietimus dėl apalpimo saulėkaitoje.

Kiekvieną dieną mūsų imuninę sistemą neigiamai veikia įvairūs veiksniai – valgymo įpročiai, gyvenimo būdas, aplinka. Tačiau yra daugybė paprastų būdų, kaip normalią imuninę sistemos veiklą palaikyti ištisus metus. Pasaulinės subalansuotos mitybos kompanijos Herbalife Nutrition ekspertai aiškina, kodėl imuniteto stiprinimui papildomo dėmesio reikėtų skirti visus metus, ir dalijasi praktiniais patarimais, kaip tai padaryti efektyviai.

Didžiojoje Britanijoje dominuojanti koronaviruso delta atmaina pasižymi kitokiais ligos simptomais, nei ankstesnės viruso atmainos. Delta atmaina sukelia kitokius, labiau gripą primenančius simptomus, lyginant su ankstesnėmis koronaviruso mutacijomis, taip pat ir su britiškąja atmaina. „ZOE“ kovido simptomų tyrimas neseniai patvirtino, kad šiuo metu JK jau dominuojančios delta atmainos būdingiausi simptomai yra galvos skausmas, gerklės peršėjimas, sloga ir karščiavimas.

Viešojoje erdvėje sklindant prieštaringai informacijai, Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad gydytojai akušeriai ginekologai ragina moteris skiepytis nuo COVID-19 ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių.  „Iki šiol atlikti moksliniai tyrimai patvirtina vakcinacijos naudą, kuri nusveria bet kokią prieštaringą informaciją ar galimus šalutinius reiškinius.