Sodas ir daržas

Panevėžyje gyvenantis Gintautas Šimkus daugiau nei 30 metų puoselėja „Debesų sodą“, įkurtą prieš penkiaaukščio daugiabučio langus. Taip vyras ne tik atskleidžia savo kūrybiškumo gyslelę, tačiau ir pamalonina kiekvieno gyventojo bei praeivio akis. Pasiteiravus, kas jam pačiam suteikia didžiausią įkvėpimą, Gintautas atvirauja – kitų akyse matoma džiaugsmo ir susižavėjimo nuostaba.

Jei mėgstate sodininkauti, auginti daržoves, tikriausiai žinote, kokie lepūs ir kiek rūpesčių kelia pomidorai. Reikia kovoti su kenkėjais ir ligomis, nepalankiomis oro sąlygomis, rūpintis trąšomis. Tikriausiai tenka pirkti chemines trąšas iš parduotuvės, tačiau yra ir kitas būdas. Jūsų pomidorai bus vešlūs ir sveiki, naudojant natūralius produktus, randamus namuose. Pavyzdžiui, kavos tirščius. Maltos kavos tirščiai yra vienos geriausių trąšų.

Pavasarį darbuotis pradeda ne tik sodininkai ar daržininkai, bet ir skruzdėlės. Nors jos atlieka sanitarų vaidmenį, tačiau platina ir amarus, o jie yra vieni labiausiai paplitusių kenkėjų. Be to, reikėtų atminti, kad kai kurių rūšių skruzdėlės taip pat gali pakenkti augalams: išgraužti gėlių kuokelius ir piesteles, sėklas. Skruzdėles iš daržų ar sodų galima išvyti įvairiais būdais, tačiau svarbiausia tai daryti pagal nurodytas rekomendacijas.

Užsukus į svečius pas Alytaus rajone, Pavartėnų kaime, savaitgalius leidžiančią alytiškę Audrą Truncienę, akys tiesiog apraibsta nuo čia matomų augalų. Moteris juokauja, kad turi jiems savotišką „priklausomybę“, tad vis ieško kažko naujo, reto, bet taip pat žavisi ir tradicinėmis, gerai žinomomis rūšimis. O be visa ko, kaip sako alytiškė – jai jos gėlės, medžiai, žemė – tai pati geriausia meditacija po darbų ar užklupus gyvenimiškoms negandoms.

Nors šios ryškiaspalvės piktžolės suteikia lauko erdvėms spalvų, sodininkai ir vejos entuziastai dažniau linkę keikti geltonus kiaulpienių žiedus. Laimei, yra būdas jų atsikratyti ir nereikia naudoti jokių cheminių medžiagų. Kiaulpienės išstumia žolę ir kitus augalus, atimdamos iš jų vandenį ir maistines medžiagas. Pašalinti šias piktžoles paprastai būna sunku dėl lengvučių toli nukeliaujančių sėklų, kurios skatina pienių augimą metai iš metų.

Dirbant darže ar sode nėra vienos griežtos taisyklės, ką ir kokiu metu turėtų daryti sodo entuziastai. Vis dėlto, teigiama, kad augalų augimui turi įtakos ne kas kitas, o Mėnulis. Todėl neretai atsižvelgdami į Mėnulio fazę sodininkai sprendžia, kokių darbų jie turėtų imtis. Sužinokite, kuriomis dienomis gegužę nerekomenduojama kelti kojos į ūkio darbus.

Svogūnai ne tik įvairius patiekalus praturtina puikiu skoniu ir kvapu, bet pasižymi ir stebinančia nauda organizmui. Ne be reikalo juos rasite kone kiekviename darže šalyje – o kad daržovės augtų sveikos ir derlingos, verta prisiminti kelias taisykles. Pavyzdžiui, nuo seno manoma, kad gegužės 8–oji yra būtent ta diena, kai reikia imtis šių populiarių daržovių sodinimo. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai tam ruošiasi iš anksto.

Dauguma sodininkų yra pamilę hortenzijas dėl vieno paprasto aspekto – jos nereikalauja didelės priežiūros. Vis dėlto, visas šio augalo grožis slypi hortenzijos žieduose. Sužinokite, ką turite padaryti, jeigu norite savo sode matyti įspūdingą kiekį žiedų sukrovusį įspūdingą krūmą. Pastaraisiais metais daugumos sodininkų tarpe išpopuliarėjo hortenzijos. Daugumą jų šie augalai sužavėjo savo lengva priežiūra.

Kiekvieno sodininko svajonė – vešliai žaliuojanti pievelė. Tačiau kartais tikru galvos skausmu tampa iš niekur nieko atsiradusios samanos. Sužinokite, kaip galite jas panaikinti iš vejos, naudojant natūralias priemones. Sodininkystės ekspertų teigimu, pats dažniausias būdas, kaip galima atsikratyti samanomis – naudojant indų ploviklį.

Atšilus orams vis dažniau sode arba darže galime pastebėti iš giliausių kampelių atšliaužiančius šliužus. Jie ne tik nemaloniai atrodo, tačiau ir kenkia daržovėms ir kitiems augalams. Kaip kovoti su šiais kenkėjais sodininkai prisigalvoja pačių įvairiausių būdų. Iš tiesų, jų yra visa gausybė, todėl kiekvienas gali atrasti sau mielą ir priimtiną metodą. Dalinamės keliais dažniausiai rekomenduojamais būdais, kaip galima susitvarkyti su šių gyvių bėda.

Nesvarbu, kokio dydžio yra jūsų sodas – šliužai ir sraigės gali jį nuniokoti, sunaikindamos augalus ir pasėlius. Jei norite sustabdyti jų invaziją į sodq, pasinaudokite patikrintu ir tikrai  veiksmingu metodu. Šliužai ir sraigės yra nepasotinami kenkėjai, kurie per vieną dieną suvartoja dvigubai daugiau maisto nei jie sveria ir padaro didžiulę žalą augalams. Kai oras švelnus ir drėgnas, jie gali pasirodyti tarsi iš niekur, rašo express.co.uk.

Turite galimybę suplanuoti daržą tokioje sodo projektavimo stadijoje, kol nėra pasodintų augalų ir pastatytų statinių? Jums labai pasisekė! Tereikės žengti penkis esminius žingsnius ir galėsite atverti kelius į tikrą  kiekvieno daržininko svajonę – daržą, kuriame derlius džiugins tarsi iš gausybės rago.  Vietos parinkimas Turbūt jau žinote, kad daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva.

Atšilus orams bei artėjant Motinos dienai dauguma lietuvių suskubo tvarkyti kapus. Neretai tokiomis dienomis prie kapinių rikiuojasi įvairius augalus pardavinėjantys prekybininkai, iš kurių eidami pro šalį dauguma spontaniškai įsigyja vieną ar kitą augalą. Tačiau likę lietuviai, augalus, kuriuos sodins kapuose, planuoja iš anksto.

Hortenzijos ir rododendrai – dažnas vienas kitą papildantis derinys sode. Šie augalai pasižymi panašiais dirvos terpės poreikiais, taip pat žydi vienas po kito, todėl visuomet bus kuo pasigrožėti. Tačiau norint susikurti jų žiedų pasaką savo namuose gali prireikti nemažai pastangų ir žinių. Prekybos centruose, sodo skyriuose stalai nukrauti gausiai žydinčiomis hortenzijomis vazonėliuose.

Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus. Šis mėnuo – daugumos daržovių sėjos ir sodinimo metas. Lauke jau galima sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus. Pražydus alyvoms, sėjami moliūgai, aguročiai, cukinijos, agurkai.

Neretai šeimininkams galvos skausmą kelią pro trinkelių plyšius pradedančios lįsti samanos. Nors atsikratyti jomis yra įvairiausių būdų bei priemonių, tačiau nenorintiems išleisti daug pinigų ir laiko, atskleidžiame puikų metodą, kaip samanas galima pašalinti naudojant vos vieną produktą. Artėjant vasarai vienas darbų, kurį galima nuveikti lauke – susitvarkyti apaugusius samanomis praėjimus.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistės Liucijos Kunigiškytės patarimai, kaip užsiauginti gerą burokėlių derlių. Ji pažymi, kad norint išgauti geriausias burokėlių savybes labai svarbus sėjos laikas.  „Ankstyvas veisles mes visada auginame ankstyvam vartojimui – šaltibarščiams, grilinimo sezonui. Vidutinio vėlyvumo ir vėlyvas veisles mes auginame laikymui.

Niekas nedrįs paprieštarauti, kad rožė yra gėlių karalienė. Būtent dėl šios priežasties rožės, kitaip nei dauguma kitų gėlių, reikalauja išskirtinio, ypatingo dėmesio. Sužinokite, kokių klaidų auginant rožes reikėtų nedaryti, norint įsitikinti, kad šių neužpultų įvairios ligos.

Braškės – vienas iš pirmųjų skanėstų, kuriuo mėgautis galime jau vasaros pradžioje. Ne paslaptis, kad jose gausu organizmui naudingų vitaminų, jas itin mėgsta vaikai. Tad ką daryti, jei nuosavame žemės lopinėlyje ar balkone ketinate užsiveisti braškyną? Nauda sveikatai ir rūšių įvairovė Šios uogos prinoksta pirmoje šilčiausiojo metų laiko pusėje, kai dar nėra daug šviežių vaisių ir daržovių.

Augalų kaimynystėje sodinami kiti augalai gali būti ir naudingi, ir kenksmingi. Ekspertai atskleidė, šalia kokių augalų šiukštu negalima sodinti agurkų, kitaip derliaus galite ir nesulaukti. Pakalbėkime apie tai, kokių augalų kaimynystės agurkai nemėgsta, rašo masterclass.com. Agurkai auga blogai šalia šių augalų Bastutinių šeimos augalai. Bastutinių šeimos augalai, pvz.

Pavasario šiluma pažadina ne tik augalus, bet ir kurklius. Šylant orams, sodininkai jau pastebi jų kasamus urvus po veja ir pažeistas žolės šaknis. Kurkliai gali suniokoti visą kiemą, tačiau yra paprastų būdų, kaip juos išprašyti lauk. Kurkliai – maži vabzdžiai, kurių išvaizda šiek tiek primena kurmį. Jie gausiai paplitę visoje Lietuvoje ir daro didelę žalą vejai ir sodams. Kaip pasakoja „Lawn Love“, tai vienas iš labiausiai paplitusių veją niokojančių kenkėjų.

Balandžio 25 dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale būdavo įbedamas kuolas, kad morkos augtų tiesios ir didelės. Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nužudytas.

Niekas neprilygsta tam jausmui, kai pavasarį pirmą kartą išeini sodą pasodinti gėlių, pasėti sėklų ar tiesiog susitvarkyti. Tačiau dabartinė ekonominė situacija daugeliui namų ūkių šiuo metu kelia nerimą – pomėgis sodininkauti reikalauja žymiai daugiau išlaidų, nes labai išaugo komposto, augalų, vazonų, konteinerių, įrankių ir sėklų kainos. Tačiau, pasak ekspertų, yra būdų, kaip neišlaidaujant deramai prižiūrėti sodus.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Pomidorai yra viena iš lengviausiai auginamų daržovių ir subrandina skanius vaisius, kurie puikiai tinka vasaros salotoms ar makaronų patiekalams. Augalus galima sėti iš sėklų patalpoje, o vėliau sodinti lauke arba šiltnamyje. Anglas ūkininkas Jeremy Oatey pasidalijo patarimais, kaip auginti pomidorus namuose.

Nesvarbu, ar veja sunyko, ar apaugo piktžolėmis, sodininkams kyla klausimas – kur jie suklydo? Tačiau nesijaudinkite – yra būdų, kaip priversti veją vėl žaliuoti ir užtikrinti geresnę jos priežiūrą. Deja, nepakanka mokėti teisingai pasėti žolę, reikia kai ko daugiau, rašo express.co.uk.  „Visi svajojame apie vešlią veją sode. Po žiemos orų ji gali atrodyti šiek tiek prasčiau.

Yra daug priežasčių, kodėl kambariniai augalai gali vargti, įskaitant netinkamą temperatūrą, netinkamą aplinką ir nepakankamą šviesą. Perlaistymas taip pat yra dažna kambarinių augalų priežiūros problema. Pagrindinis perlaistyto kambarinio augalo požymis yra vystantys ir gelstantys lapai. Nuolat perlaistomi augalai numeta lapus ir galiausiai miršta.

Tinkamai paruošę šiltnamius derliaus sezonui, daržininkai jau dabar gali pradėti sėti pirmąsias agurkų sėklas. Norint agurkus auginti lauke, teks truputėlį palaukti, kadangi tai daryti geriausia tik gegužės viduryje. Sužinokite, kokias agurkų veisles, galimas pasėti jau dabar, rekomenduoja parduotuvių „Žalia stotelė“ specialistė Liucija Kunigiškytė.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Kad cukrus ir įvairūs saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie augalą, kuris gali puikiai pakeisti cukrų. Tai – stevija. Senų senovėje, kai žmonės dar nežinojo cukraus, o Amerikos dar nebuvo atradęs Kristupas Kolumbas, gvaranių genties indėnai vartojo nuostabią žolę. Pakakdavo į puodelį įmesti porą šios žolės lapelių ir gėrimas tapdavo kuo saldžiausias.

Įvairūs kenkėjai sode – daugumos daržininkų priešai. Nors dažniausiai kurkliais daržininkai stengiasi atsikratyti naudodami specialias purškiamas priemones, tačiau pasirodo, susidoroti su jais gali padėti ir natūralūs būdai. Sužinokite, ką galite padaryti. Kiekvienas daržininkas žino, kad laiku nesužiūrėjus į sodą užklupusių kurklių, gali atsirasti didžiulės bėdos augalams. Susidūrus su nemaloniais kenkėjais, galite išbandyti kai kuriuos daržininkų siūlomus natūralius būdus.

Hortenzijas daugelis pamilo dėl jų švelniai rožinių, melsvų ir baltų žiedų, kurie pražysta vasaros viduryje arba pabaigoje. Yra daugybė skirtingų rūšių – nuo didžialapių iki šluotelinių. Ekspertė pasidalino patarimais, kaip auginti ir prižiūrėti šiuos nuostabaus grožio augalus. Populiariausia rūšis, pasak Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS), yra laipiojančios hortenzijos, kurios yra itin atsparios ir nelepios, rašo express.co.uk.

Bulvės yra vienos populiariausių daržovių. Kasmet jų išauginama daugiau nei 376,83 mln. tonų. Jų istorija prasidėjo Pietų Amerikoje prieš 10 tūkst. metų, o Europoje pradėtos auginti XVI amžiuje. Jos dominuoja ir lietuviškuose patiekaluose: bulviniuose blynuose, didžkukuliuose (cepelinuose), žemaičių blynuose. Nors yra manančiųjų, kad bulvių valgyti neverta, tačiau jose gausu naudingų medžiagų, pavyzdžiui, palaikančių sveiką kaulų struktūrą ir stiprumą: kalcio, geležies, cinko, magnio.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Gėlynų karalienė – rožė – laikoma dieviškumo, tobulo grožio ir meilės simboliu. Apie jas parašyta daugybe eilių. Jos puošia ne tik aplinką, tačiau naudojamos ir parfumerijoje, gaminant smilkalus ir net maistą. Rožių kvapas veikia kaip antidepresantas, šalina melancholiją, skatina susikaupti. Ar žinojote, kad rožių žiedlapiai yra valgomi? Kad rožė paminėta Biblijoje ir yra puikus vitamino C šaltinis? Svetainėje „Flowerweb.com“ nurodomi šie faktai apie rožes.

Delfinijos kiekvieną vasarą surengia nuostabų žiedų šou, primindamos spalvingus fejerverkus, paliekančius liepsnojantį pėdsaką. Taip jau sutapo, kad karalius Karolis ypač mėgsta šiuos nuostabius augalus. Ieškantiems patarimų, kaip juos auginti, sodininkystės ekspertas atskleidė visas paslaptis. Karalius Karolis yra entuziastingas sodininkas ir gerai žinomas dėl savo aplinkosaugos pozicijos. Kalbėdamas su BBC Radio 4, jis atskleidė, kad jo mėgstamiausias augalas yra delfinijos.

Pradėjus želti žolei, sodininkai vėl imasi svarbaus darbo – žolės pjovimo. Šylant orams, ji auga vis greičiau, žolės pjovimo sezonas prasideda priklausomai nuo orų ir paprastai baigiasi spalio mėnesį. Jei norite pagerinti savo sodo išvaizdą, „The Grass People“ atstovas Chrisas McIlroyus turi keletą patarimų, kokius darbus dabar derėtų atlikti, kad vaizdas džiugintų akis, rašo express.co.uk.

Greta pomidorų sodinami augalai gali turėti didžiulį poveikį jų sveikatai. Yra fantastiškų augalų-kompanionų, kurie padeda atgrasyti nuo kenkėjų ir gerina pomidorų būklę, tačiau ir pomidorai gali savo ruožtu padėti šiems augalams. Yra ir siaubingų augalų-kompanionų, kurie daro viską, kad pakenktų pomidorams, rašo express.co.uk.

Ilgus metus beveik kiekvienas daržininkas stengėsi užauginti ir pasipuikuoti kuo didesniais pomidorų vaisiais. Tačiau dabar dažnas augintojas renkasi vienus populiariausių pomidorų pasaulyje – kokteilinius arba vyšninius, dar vadinamus vynuoginiais. Susidomėjimas tokio tipo pomidorais turi pagrindą – dauguma žmonių nori sveikai ir skaniai maitintis. Norime patys užsiauginti, ypač ekologiškai, ir patys gardžiuotis tuo, kas užaugo.

Maisto likučių atliekų kompostavimas yra puikus būdas organines medžiagas paversti mulčiu. Tačiau, ekspertai perspėja, kad kai kurių atliekų vertėtų pasisaugoti ir jų nekompostuoti, nes jos, anot jų, pritraukia graužikus. Atliekų kompostavimas yra ne tik puikus būdas praturtinti veją ar daržoves organinėmis medžiagomis, tačiau ir sumažinti virtuvės atliekų kiekį.

Vienas didžiausių galvos skausmų sodininkams – piktžolės. Atsikratyti jomis kasmet bandoma įvairiausiais būdais. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad apsisaugoti nuo jų gali padėti ir viena veiksminga, tačiau nekenksminga priemonė. Pasirodo, kad apsisaugoti nuo piktžolių gali padėti paprasčiausiai vanduo.

Tikėtina, kad sodininkai, kurie savo sode aptiko žiurkių, šiuo metu yra benukabinantys nosį. Tačiau nerimauti dėl derliaus nėra dėl ko, kadangi apsisaugoti nuo kenkėjų galite dabar pat. Sužinokite, kokie kvapai labiausiai atgraso žiurkes. Pasirodo, apsisaugoti nuo nelauktų kenkėjų sode gali padėti ne tik specialios priemonės, tačiau ir natūralūs metodai. Tuo pasirūpinti padės ne kas kitas, o nemalonūs graužikams kvapai.

Sodininkai tvirtina, kad per skaldą prasimušančios piktžolės iš karto miršta naudojant pigų ir veiksmingą metodą. Yra daugybė įprastų piktžolių rūšių, augančių ant skaldos. Nuo žolinių piktžolių, tokių kaip paprastasis viščiukas ir portulaka iki sumedėjusių piktžolių, tokių kaip gyslotis ar kiaulpienė – visi šie augalai nebijo augti dekoratyvine skalda padengtuose plotuose.

Ar žinote bent vieną augalą, kuris žiemą lauke žydėtų? Sunku patikėti, bet toks krūmas yra. Žinoma, jis nėra savaiminis mūsų krašto augalas (beje, kaip ir alyvos, jazminai ar bijūnai), bet dažnai auginamas įvairiuose želdynuose. Žiemą žydinčio krūmo pavadinimas skamba egzotiškai – hamamelis.

Puošnesnio sodo krūmo nei hortenzija, ko gero, nerasite. Žydi jis didžiuliais žiedais nuo liepos iki pat rugsėjo. Jei norite tokiu augalu papuošti savo aplinką, turite perskaityti šiuos patarimus. Hortenzijos – tai žydintys krūmai. Labiausiai vertinamos dėl savo itin didelių žiedynų, kuriuos sudaro daug žiedukų. Išskiriamos kelios hortenzijų rūšys – šviesioji, šluotelinė, laipiojančioji, didžialapė. Dažna problema, kuria skundžiasi hortenzijų augintojai – krūmai nežydi.

„Štai ir nudžiugino taip ilgai laukti pirmieji Dzūkijos žiedai!“ – dalinasi socialiniame tinkle „Facebook“ Dzūkijos nacionalinis parkas. Visgi, pasidalinę puikia žinia, jie įspėja visus gyventojus. „Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) – griežtai saugoma rūšis visoje Europoje, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, įtraukta į Berno konvenciją bei Europos Sąjungos Buveinių direktyvą. Dzūkijos sausi pušynai, šlaitai ir pamiškės – jos labai mėgstami.

Visada svajojote tapti daržininku, tačiau neturite galimybių užveisti daržo savo sklype?  Jei taip, galime jums padėti savo balkoną paversti žaliu ramybės kampeliu, kuriame derės ir derlius! Moksliniai tyrimai rodo, kad daržininkystė teigiamai veikia nervų sistemą, tad tai bus naudinga ir jūsų sveikatai. Daržo įrengimas balkone nereikalauja didelių išlaidų, tik šiek tiek žinių. Pirmiausia reikalinga jūsų vizija, ką norėtumėte auginti.

Socialiniame tinkle „Facebook“ nuskambėjo Džiunglių Žmogaus prašymas. Labiausiai jis kreipiasi į vairuotojus, tačiau prašo nelikti abejingų ir pėsčiųjų ar dviratininkų, kadangi šiuo metu Lietuvos keliuose prasidėjo varliagyvių migracija. Pasidalinęs rupūžės nuotrauka, socialiniame tinkle Džiunglių Žmogus rašė: „Tai viena iš keleto šiandien vakare išgelbėtų (patrauktų nuo kelio) varliagyvių atstovė – pilkoji rupūžė (lot. Bufo bufo). Šiuo metu intensyviai prasideda varliagyvių migracija.

Lietuviai jau skuba į miškus rinkti pasirodžiusių pirmųjų pavasario grybų. Į pintines šie prisirenka ne po vieną ir ne po du kilogramus bobausių. Rastomis miško gėrybėmis jie nepraleidžia progos pasipuikuoti ir grybautojų bendruomenėse. Po grybautojų įrašais, kuriuose šie dalinasi rastais bobausiais, komentaruose netruko įsisukti ir prieštaringa diskusija. Vieni grybautojai teigia, kad bobausius valgyti – nuodinga, o kiti – kad būtina mokėti juos tinkamai paruošti. Ir abi šios pusės teisios.