Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nužudytas.
Būtent dėl to senovės lietuviai visus daržo sodinimus pradėdavo nuo morkų.
Liaudyje gyvos sakmės apie šv. Morkų: vieną kartą mergelė Marija sijojusi miltus ir iš jos sietą pavogęs velnias. Marija siuntusi Morkų sieto grąžinti. Morkus susipešęs su velniais, o sietą švystelėjęs iki dangaus. Dabar tas sietas šviečia nakčia (Sietynu liaudiškai vadinamas Tauro žvaigždynas). Tokia sakme Šv. Morkaus diena tarsi susiejama su Daržų diena, sėja.
Norint sulaukti kuo gausesnio derliaus, darže svarbu ne tik paisyti sėjomainos principų, bet ir tinkamai parinkti kaimynus augalams.
Simpatija ir antipatija
Augalams, kaip ir žmonėms, būdinga abipusė simpatija ar antipatija. Vienų kultūrų kaimynystė išeina į naudą, kitų – kenkia derliui ir augalų kokybei. Augalai gali sugyventitarpusavyje arba konkuruoti, padėti vieni kitiems arba išstumti nepageidaujamą kaimyną iš savo teritorijos. Augalas – gyvas organizmas, kovojantis dėl savo gyvenamosios aplinkos.y
Tokius reiškinius, kaip dirvos nuovargis nuo joje auginamų augalų, dar 300 m. prieš mūsų erą aprašė botanikos mokslo tėvu vadinamas Aristotelio mokinys Teofrastas, vėliau juos nagrinėjo romėnų išminčius Gajus Plinijus Vyresnysis. Jau pirmame mūsų eros amžiuje Kinija turėjo žinių apie 300 augalų, pasižyminčių pesticidinėmis, kitus augalus slopinančiomis, savybėmis.
Viena iš pagrindinių dirvos nuovargio priežasčių, kaip vėliau nustatė mokslininkai, –alelopatija, tai yra biologinis reiškinys, kai į dirvą išskirtos augalų biocheminės medžiagos daro poveikį vėliau pasėtiems augalams. Alelopatija –vienas iš kelių organizmų konkurencijos būdų, kuriuo Europoje pradėta domėtis dar XVII–XVIII a.
Prancūzų gamtininkas ir botanikas Augustinas De Condole XIX a. pradžioje nustatė, kad augalai skleidžia chemines medžiagas, kurios vienus augalus veikia teigiamai, o kitus – neigiamai. XX a. pradžioje šios medžiagos buvo pavadintos alelochemikalais, o pats reiškinys – alelopatija. Alelochemikalusį aplinkągali išskirti visas augalas, bet daugiausia jų paskleidžia šaknys. Antžeminės augalodalies išskirti alelochemikalai į dirvožemį patenkakartu su lietumi.Beje, tokiu pat principu veikia antibiotikai.
Bendrieji principai
Nederėtų greta auginti giminingų augalų – jiems reikalingos vienodos maisto medžiagos ir augimo sąlygos (toks pat šviesos ir drėgmės poreikis),juos puola tie patys kenkėjai ir ligos. Taip pat kaimynystėje nereikėtų tankiai sodinti vienodo aukščio ir lapijos augalų.
Kaimynystėje tiktų sodinti augalus, kurių šaknų sistema skverbiasi giliai ir sekliai. Taip jie nekonkuruos dėl vandens ir maisto medžiagų. Sekliai šaknijasi ridikėliai, kaliaropės, špinatai, agurkai, svogūnai; vidutiniškai sekli žemaūgių pupelių, žirnių, salotų, pomidorų, žiedinių kopūstų šaknų sistema; giliai šaknijasi burokėliai, morkos, smidrai.
Gretimose lysvėse pasodintos daržovės gali stimuliuoti viena kitos augimą, apsaugoti nuo ligų ar atbaidyti kenkėjus. Kiekvienas augalas į aplinką išskiria specifinius junginius – fitoncidus, kurie gali reguliuoti kitų sėklų dygimą, daigų vystymąsi ir augimą, atbaidyti ar traukti kenkėjus, padėti apsisaugoti nuo ligų arba apkrėsti.
Pomidorus ir agurkus nuo lapgraužių bei erkių apsaugos ridikėliai. Svogūnai ir česnakai užkerta kelią grybinėms pomidorų infekcijoms, agurkų bakteriozei plisti.
Bulves nuo kolorado vabalų saugo tarp jų pasodinti česnakai ir pupelės. Spragšių bus mažiau, jei 3–4 metus lauko pakraščiuose pasėsime pupų. Bulvės neserga fuzarioze ir fomoze, kai šalia lauko auga nasturtos ir vienmečiai flioksai. Serenčiai atbaidonematodus.
Morkos nemėgsta bulvių, burokėlių kaimynystės. Jos auginamos šalia žirnių, česnakų, svogūnų, porų, salotų ir prieskoninių daržovių (mairūnų, rozmarinų, šalavijų, pastarnokų, gelteklių). Porai atbaidys morkines muses, o svogūnai apsaugos ne tik nuo morkinių musių, bet ir blakučių, amarų. Morkos apgins svogūnus nuo svogūninių musių, kandžių ar svogūninių paslėptastraublių.
Kopūstai neserga šaknų puviniu, jei tarp jų auga medetkos. Nuo graužiančių lervų ir amarų gelbsti šalia pasodinti serenčiai, nasturtos, į tarpus pasėtos bitkrėslės.
Jei po serbentų krūmais pasodinsite svogūnų ar česnakų, apsaugosite uogas nuo pumpurų erkių.
Pasėjus mėtų,sumažės įvairių augalų kenkėjų.Ramunėlės į sodybą privilioja daugybę naudingųjų vabzdžių-apdulkintojų. Rūgštynės, pasėtos prie avietyno, neleis aviečių šaknims plisti.
Svogūnai ir česnakai nemėgsta pupelių ir žirnių kaimynystės. Fitoncidinės svogūnų ir česnakų medžiagos stabdo ankštinių daržovių augimą. Tačiau šalia ridikėlių ir ridikų augantys svogūnai sumažina netikrosios miltligės ir kekerinio puvinio grėsmę. Nematodus nuo svogūnų ir česnakų veja šalia augančios medetkos ar trūkažolės. Prie svogūnų puikiai jaučiasi ir burokėliai.
Burokėlių kaimynystėje pasodinti česnakai, bulvės, vijoklinės pupelės, špinatai augs prasčiau. Su burokėliais sutaria žemaūgės pupelės, porai, kaliaropės, žirniai, salotos, salierai, agurkai, ridikėliai.
Porai gerai auga salotų, salierų ir morkų kaimynystėje, puikiai jaučiasi tarp braškių, prie serbentų krūmų.
Į braškes ar žemuoges įsodinti česnakai ir svogūnai apsaugos nuo pilkojo puvinio, vaistinės medetkos ir trūkažolės – nuo kenkėjų, o petražolės atbaidys sraiges.
Prieskoninės žolelės
Prieskoninės žolelės, išskiriančios daug lakiųjų medžiagų, –geros daržo augalų palydovės. Jos plačiai naudojamos kulinarijoje ir turi daug vertingų gydomųjų, aromatinių savybių. Daugelis iš jų – dekoratyvios ir gali papuošti kiekvieną sodą, todėl yra neatskiriama kiekvieno daržo dalis.
Lakiosios prieskoninių žolelių medžiagos turi teigiamą poveikį šalimais augančioms daržovėms: apsaugo nuo ligų ir kenkėjų, o kai kuriais atvejais net pagerina jų skonį. Pavyzdžiui, kvapieji bazilikai pagerina pomidorų skonį, o krapai – kopūstų.
Visiems žinomos kiaulpienės išskiria didelį kiekį metileno dujų, kurios paspartina vaisių nokimą. Dėl šios priežasties kiaulpienių kaimynystė naudinga obelims ir daugeliui daržovių.
Dauguma aromatinių žolelių – levandos, agurklės, šalavijai, juozažolės, petražolės, krapai, čiobreliai, mairūnai, ramunėlės, builiai ir kitos – turi teigiamą poveikį beveik visoms daržovėms. Lysvių kraštuose pasodintos baltažiedės notrelės, valerijonai ar kraujažolės stiprina daržovių sveikatą ir atsparumą.
Priešai ir draugai
Svogūnai ir žirniai
Visų rūšių svogūnai(geltonieji, baltieji ir raudonieji) – patys pikčiausi žirnelių priešai, trukdantys jiems augti. Šalia žirnių verčiau sodinti morkas, ropes, agurkus, petražoles ar kaliaropes.
Bulvės ir pomidorai
Nepageidaujama šių daržovių kaimynystė nėra susijusi su paslaptingu alelopatijos reiškiniu. Taip yra dėl artimos šių kultūrų giminystės: ir bulvės, ir pomidorai priklauso bulvinių šeimai. Dėl šios priežasties jiems būdingos tos pačios ligos, juos puola tie patys kenkėjai. Gretimose lysvėse augantys pomidorai ir bulvės vieni nuo kitų užsikrečia. Ši taisyklė galioja ir kitiems bulvinių šeimos atstovams – šalia bulvių ir pomidorų negalima sodinti paprikų ir baklažanų.
Paprikos ir ankštiniai
Ankštiniai augalai tikrai neapsidžiaugtų, jei būtų pasodinti šalia paprikų. Šios kultūros dažnai kenčia nuo antraknozės, tai yra grybelinės ligos, kurios požymiai – juodos dėmelės ant stiebų ir lapų, vaisių puvimas. Antraknoze dažnai serga moliūginės kultūros (agurkai, melionai, aguročiai, arbūzai), uogų krūmai (avietės, agrastai, serbentai), braškės. Jų nepatartina sodinti šalia paprikų, žirnių ir pupelių.
Morkos ir krapai
Agronomai iki šiol negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad krapai lėtina morkų augimą. Nežinia, ar tai mitas, bet daugelio daržininkų patirtis rodo, kad šių dviejų kultūrų šalia geriau nesodinti. Manoma, kad morkos auga lėčiau kaimynystėje su anyžiais bei petražolėmis, o žirniai, špinatai ir svogūnai, priešingai – joms palankūs.
Kopūstai ir vynuogės
Dar viena moksliškai nepagrįsta teorija skelbia, kad kopūstų lysvės turėtų būti kuo toliau nuo vynuogynų, kitaip gerokai suprastėja vynuogių skonis. Turint omenyje, kad šiai teorijai – daugiau nei 2 000 metų, vertėtų nenumoti į ją ranka. Su vynuogėmis sutaria juozažolės, bazilikai, pelargonijos, raudonėliai, kurie skleidžia stiprų kvapą ir atbaido kenkėjus. Kaimynystėje su vynuogėmis galima sodinti ir žirnelius, pupeles, ežiuoles, dobilus. O kopūstams patinka krapų, mėtų, ramunėlių, rozmarinų, šalavijų ir čiobrelių draugija.
Salotos ir brokoliai
Tyrimai rodo, kad salotų sėklos prastai dygsta lysvėse, kuriose prieš tai buvo auginami brokoliai, arba netoli jų – į dirvą išskiriamos medžiagos stabdo salotų augimą. Procesui skatinti tinka įvairių rūšių svogūnai, agurkai, ridikėliai, braškės, burokai, medetkos.
Lapinės garstyčios ir burokai
Nepatartina šalia sodinti lapinių garstyčių ir burokų. Tas pat pasakytina apie kaimynystę su raudonžiedėmis vijoklinėmis pupelėmis. Saulėgrąžos taip pat kenkia lapinėms garstyčioms, todėl jas rekomenduojama auginti su brokoliais, žiediniais kopūstais, salotomis, šparaginėmis pupelėmis ir svogūnais.
