Sodas ir daržas

Agurkai – skani daugelio mėgstama daržovė. Jie turi puikų skonį ir mažai kalorijų. Todėl verta išsamiau pakalbėti apie naudingąsias agurkų savybes ir išsiaiškinti su kokiais maisto produktais agurkai nedera. Agurkuose daug vitaminų ir mikroelementų, naudingų žmogaus organizmui. Agurkai turi daug skaidulų, todėl pasižymi savybe šalinti toksinus, taip pat mažina alkio jausmą ir teigiamai veikia virškinamojo trakto organų veiklą. Agurkuose galima rasti kalio ir magnio.

Vasaros saulei šviečiant vis ryškiau, ieškome natūralių būdų gauti mums taip reikalingų vitaminų. Paprasčiausia tai padaryti – valgant įvairias uogas. Vieni mėgsta braškes, kiti bruknes,  o treti avietes. Pastarosios, pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, yra vienos labiausiai skanaujamų uogų Lietuvoje ir savo populiarumu nusileidžia tik braškėms bei šilauogėms. Tačiau, anot dr.

Jei jūsų hortenzijos vysta ir prarado savo grožį ir nežinote, kodėl, atkreipkite dėmesį į kelias dažniausiai pasitaikančias to priežastis. Ekspertė taip pat pasidalino patarimais, kaip jas atgaivinti, kad šios džiugintų gausiais žiedais. „All About Gardening“ ekspertė ir hortenzijų augintoja Jill Drago papasakojo, kodėl hortenzijos ima vysti ir patarė, kaip jas atgaivinti. Ji sakė: „Yra daugybė prežasčių, kodėl jūsų hortenzijos gali netikėtai nuvysti.

Skruzdėlės yra žavūs padarai ir, nors jos atlieka daug naudingų darbų, sodininkams jos dažnai kelia daug rūpesčių. Didelės skruzdžių kolonijos gali atsikraustyti į namus, ieškodamos daugiau maisto, todėl natūralu, kad norima jų kuo greičiau atsikratyti. Vasaros mėnesiais galima pastebėti sode skruzdžių vilkstines, judančias pirmyn ir atgal. Kai kurios galbūt net patenka į namus, ieškodamos cukraus ar bet kokio kito maisto. Skruzdėlės gali būti naudingos sodui.

Pelargonijos – daugelio lietuvių pamiltos gėlės. Kad šios sukrautų dar daugiau žiedų ir atrodytų puikiai, galite pasigaminti naminių trąšų – tai daug paprasčiau, nei galite įsivaizduoti. Pelargonijos yra augalai, kuriems nereikia didelės priežiūros, be to, juos labai lengva dauginti. Tai vieni geriausių augalų, nes jie yra ir gražūs, ir lengvai prižiūrimi.

Daugybė lietuvių įsimylėjo nuostabaus grožio gėles – hortenzijas. Ne išimtis ir sodininkė Janina, kurios kieme auga visa galybė hortenzijų. Patyrusi šių gėlių augintoja išdavė, ką reikia padaryti, kad hortenzijos sukrautų daugybę žiedų.  Janina pasakoja hortenzijas pradėjusi auginti dėl plataus jų pasirinkimo – yra daugybė spalvų, rūšių, be to, jos nereikalauja daug priežiūros.

Išpuoselėtas rožynas – bene didžiausia mūsų sodų puošmena. Tačiau norint grožėtis gausiai žydinčiais žiedais teks padirbėti, mat rožės gana lepus augalas, mėgstantis sodininko dėmesį. Taip pat reikėtų būti atidiems stebint rožių lapus, nes būtent jie išduoda, kokių mikroelementų jiems trūksta labiausiai.

Agrastai – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu primirštos uogos. Agrastuose gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, juos galima įvairiai panaudoti virtuvėje. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, be to, nedaug kalorijų – 100 g vos 44. Šios uogos auginamos visoje Europoje, o Anglijoje – viena populiariausių sodo gėrybių. Augdami tinkamoje aplinkoje agrastai uogas užauginti gali net iki 10–20 metų.

Augalų tręšimas yra neatsiejama sodo darbų dalis. Vietoje komercinių trąšų sodininkai gali naudoti vaisių žieveles, įskaitant bananus. Pasak Chriso Bonnetto iš „Gardening Express“, augalams reikia daug maistinių medžiagų ir šiek tiek priežiūros. Kai kurios trąšos ir repelentai sodo centruose yra gana brangūs, tačiau gamtoje slypi  daug pigesnių resursų, tik tam reikia skirti šiek tiek savo laiko, rašo express.co.uk.

Maisto likučiai gali būti puiki trąša sodo augalams. Sodininkai teigė, kad vienas konkretus daiktas ne tik padės augalams klestėti, bet ir atgrasys nuo kenkėjų, tokių kaip žiurkės ir katės. Tręšimas yra vienas svarbiausių sodininkų darbų. Tinkamai tręšiant augalai gausiau žydi ir veda geresnį derlių. Tačiau kokybiškos trąšos gali būti brangios. Laimei, sodininkai pasidalino, kokias virtuvės atliekas galima panaudoti siekiant sutaupyti pinigų ir kartu sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Dvi paauglės seserys iš Vakarų Jorkšyro, Anglijos, užaugino ir išdalijo gyventojams 240 pomidorų sodinukų, kad padėtų vietos bendruomenei. Trylikametė Mabel ir penkiolikmetė Phoebe kelis mėnesius augino augalus iš sėklų, o dabar savo augalus išdalijo Aukštutiniame Kalderio slėnyje.

Juodoji lapų dėmėtligė – tai rožes pažeidžianti infekcija, rimčiausia liga, kuria gali susirgti šie augalai. Ligą sukelia grybelis ir ją galima pastebėti ant augalo lapų. Juodoji dėmėtligė yra lapų liga, kuri puola augalus ištisus metus, tačiau labiausiai ji siautėja sausu oru. Negydoma juodoji dėmėtligė sparčiai plinta ir labai susilpnina augalus. Šios ligos požymiai – tai mažos, apvalios juodos dėmės, kurių dydis svyruoja nuo vieno milimetro iki vieno centimetro.

Šliužai ėda beveik viską, ką sode pamato žalio. Tiesą sakant, soduose beveik nėra nieko, ko jie nesuėstų. Šliužai ypač mėgsta lapines augalų dalis, stiebus ir daigus, todėl dažnai nuėda jaunus augalus. Tačiau yra keli paprasti būdai, kaip atsikratyti šliužų ir neleisti jiems patekti į sodą. Šliužai taip pat mėgsta apėsti prinokusius vaisius, nes šie išskiria natūralią cheminę medžiagą – etileną, kuris šiuos kenkėjus ypač traukia, rašo express.co.uk.

Pomidorai greitai auga ir nudžiugina puikiu derliumi, jei yra tinkamai prižiūrimi. Tačiau padarius vieną darbą galite padidinti derlių ir užsiauginti dar didesnių pomidorų – štai, ką reikia padaryti, kad derlius būtų dar gausesnis.

Vasarai jau ritantis į antrąją pusę, visi tik ir laukia gero derliaus. Tačiau tam, kad jo sulauktume, augalams reikalingos trąšos. Ne visada jas būtina pirkti iš parduotuvės – patyrusi daržininkė Lilija Jasevičienė pasidalino patarimais, kokios naminės trąšos puikiai tinka augalams.  Pati Lilija sako labai didelio asortimento naminių trąšų nenaudojanti, tačiau turi keletą naudingų receptų, kurie praverčia sode.

Nuosavą namą turinti Jolanta (tikrasis moters vardas ir pavardė žinomas) nebetveria pykčiu. „Kaimynų katė vis teršia daržo lysvę. Kaip galiu ją nubaidyti?“ – klausia ji. Štai tokiu klausimu pasidalinusi socialiniame tinkle klausė Jolanta. Tačiau netrukus ji sulaukė puikių patarimų iš kitų vartotojų, kurie taip pat kovoja su šia bėda. Štai ką reikia padaryti Kaimynų ar laukinių kačių teršimas nuosavoje teritorijoje iš tiesų yra nemaloni ir sunkiai atbaidoma bėda.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Kurkliai – dažnas svečias Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms. Vietoje derliaus lieka tik pavieniai stagarai ir apgraužti šakniavaisiai, svogūnėliai. Dėl to jis daržininkų vadinamas bene nekenčiamiausiu vabzdžiu.

Kava yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje ir, kaip ir dauguma organinių maisto atliekų, kavos tirščiai yra naudingi dirvai ir augalams. Vienas ekspertas pasidalijo patarimais, kaip panaudoti kavos tirščius kaip trąšas, mulčią ir kompostą. Išgėrę kavą neskubėkite išmesti kavos tirščių, nes jie taip pat gali būti naudingi augalams. Kavos tirščiai turi daugiau vertingų savybių, nei sodininkai gali manyti. Kavoje yra daug mikroelementų ir ji gali būti naudojama kaip organinė trąša.

Nors katės puikiai apsaugo mus nuo kenkėjų, jos gali kelti daug nepatogumų, kai ima dergti soduose. Sodininkystės ekspertas Davidas Domoney pasidalijo naudingu triuku, neleidžiančiu katėms atlikti gamtinius reikalus sode. Atėjus vasarai vis daugiau laiko praleidžiame savo soduose, tačiau ne visada lengva jame išlaikyti grožį bei tvarką . Deja, žmonės nėra vieninteliai, kurie mėgsta leisti laiką gamtoje – katėms taip pat patinka sodai.

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Nuderėjus ankstyvosioms daržovėms, nepalikite tuščių lysvių – dar galite pasėti ar pasodinti daržovių daigų: ropių, ridikų, špinatų, krapų, rūgštynių, žiedinių ir ropinių kopūstų. Laiku suskubę atsodinti tuščias lysves, džiaugsitės vėlyvuoju derliumi.

Rožėms patinka tręšimas. Kuo daugiau jas tręšite, tuo sveikesni bus augalai ir tuo daugiau žiedų sukraus. Jei nenorite pirkti rožių trąšų, galite jas pasigaminti namuose. Štai, kokios natūralios rožių trąšos yra pačios efektyviausios. Namines trąšas galite pasigaminti labai pigiai arba visai nemokamai. Viską, ko jums reikės, greičiausiai jau turite savo virtuvėje, rašo myorganicgarden.in. Kiaušinių lukštai Kiaušinių lukštai yra puikus kalcio šaltinis.

Niekas nedrįs paprieštarauti, kad didžiausias sodininkų „siaubas“ yra kurkliai. Šie neišvaizdūs, netgi tikrą siaubą keliantys kenkėjai pridaro tokios žalos, kad kartais nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti su mintimi, kad augalai ir derlius nuėjo velniop. Sodą Kauno užmiestyje turintis Zigmas sako, kad kiekvieną kartą vasaros pradžioje jam tenka stoti į kovą su šiais gyviais.

Šiaurės Lietuvoje, Šiaulių krašte, gyvenančią Liną Pulokaitę galima pavadinti ne tik paprasta sodininke, tačiau ir „augalų gydytoja“. Daugiau nei 20 metų sodo aplinka besirūpinanti moteris pasakoja, kad pastaruosius 5-6 metus ji sodina tik „nurašytus“, niekam nebereikalingus augalus. „Patinka juos atgaivinti – nusiperku ar tai su akcija, ar priglaudžiu išmestus ir tuomet žiūriu, ar atgys, ar ne“, – nusišypso.

Hortenzijos atrodo įspūdingai savo dideliais žiedais, tačiau vasarą joms reikia daug vandens ir meilės, sako britų TV sodininkystės programų kūrėjas, žurnalistas ir rašytojas Alanas Titchmarshas. Prieš kelias dienas prie Alano Titchmarsho priėjo vaikinas susirūpinusiu veidu. „Tai mano hortenzija, – prisipažino jis. – Jos lapai traška“. Kai Alanas pasiteiravo, kokioje dirvoje ji auga, vaikinas prisipažino, jog smėlyje. Deja, tai ir buvo jo sielvarto priežastis.

Kaune gyvenanti Živilė Vilutienė laisvu laiku su šeima pailsėti nuo miesto šurmulio vyksta į Kazlų Rūdą, kurioje stovi šimtametė sodyba. Moteris pasakoja, kad nors senas namas ir prašosi renovacijos, vis tik, jo likimas – planuose, o šiuo metu kartu su namiškiais ji rūpinasi sodybos aplinka. Kone didžiausia jos puošmena – rožių gėlynai, atimantys žadą. Živilė juokauja, kad šioje sodyboje pralėkė kone visa jos vaikystė.

Internete galima rasti galybę įvairiausių patarimų, kaip turėtume tręšti pomidorus, jei norime sulaukti žymiai geresnio derliaus. Kai kurie jų – veiksmingi, o kai kurie gali pridaryti ir rimtos žalos. Kad eksperimentuojant netektų nusivilti, dalinamės pomidorų augintojos Ritos atrastomis geriausiomis naminėmis pomidorų trąšomis, kurias pabandę tikrai nepasigailėsite. Taip ne tik sulauksite dvigubo derliaus, tačiau ir puikiai pamaitinsite žemę.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – patarimai norintiems užsiauginti savo daržovių. Socialiniame tinkle „Instagram“ įvairų turinį apie daržininkystę kurianti Dalia Rimkė šia veikla susidomėjo ir ją pamilo prieš ketverius metus. Prienienės teigimu, savo daržovių ji nutarė užsiauginti persikėlusi gyventi į nuosavą namą.

Kiekvienas sodininkas žino, kad šliužai, vieni nemėgstamiausių sodo svečių, labiausiai mėgsta drėgmę. Pastarosiomis dienomis drėgmės netrūko daugelyje Lietuvos regionų, tad nenustebkite, jei sode pastebėsite augalus graužiančius nemalonius gyvius. Tačiau yra būdų, kaip nuo jų apsisaugoti – štai, ką reikia padaryti. Geriausia dalis ta, kad nereikės naudoti kenksmingų cheminių medžiagų. Dažniausiai sodininkai piktinasi šliužais dėl jų pridarytos žalos.

Lietuvių šiltnamiuose ir daržuose karaliaujančius pomidorus puola įvairios ligos, kurios ne tik pažeidžia augalus, bet ir gali palikti be derliaus. Ekspertė atskleidė dažniausiai pasitaikančias pomidorų ligas ir išdavė naudingus patarimus, kaip jas atpažinti ir apsaugoti augalus.  Agronomė, gėlių ūkio „Jonatos gėlės“ įkūrėja Jonata Pauraitė-Raudonė išskiria tris dažniausiai pomidorus puolančias ligas: pomidorų marą, sausligę ir pilkąjį kekerinį puvinį.

Lietuvoje praūžė nemenka audra. Šiandien popiet dalyje Lietuvos pliaupė ne tik gausūs lietus, trankėsi žaibai, tačiau ir krito didžiuliai ledėkai, kurie suniokojo daržus. „Gaila augalų ir darbo“, – sako naujienų portalui tv3.lt daržininkė Mažena. Ketvirtadienio popietę sinoptikai buvo teisūs – daugelyje Lietuvos regionų iš tiesų žemę plovė vasariškas lietus su perkūnija. Tačiau užklupusi liūtis nebuvo dėkinga – iš dangaus ėmė kristi nemažo dydžio ledėkai. „Žiema birželio mėnesį.

Daržovių priežiūra yra pagrindinė užduotis, turinti įtakos augalų augimui. Pomidorams reikia ypatingų sąlygų, ir tai nėra tik laistymas ar tręšimas. Šiame straipsnyje jums norime patarti, kaip sumažinus pomidorų augimo greitį galima padidinti jų derlių. Pomidorai yra viena dažniausiai auginamų daržovių ir yra labai populiarūs. Namuose užaugintuose pomidoruose nėra kenksmingų cheminių medžiagų bei jie pasižymi unikaliu skoniu.

Sodininkystės entuziastė pasidalijo augalų trąšų, kurias iš likučių galite pasigaminti visiškai nemokamai, receptu. Jose yra daug vitaminų ir mineralų, tad išbandykite šias namines trąšas patys – rezultatas nudžiugins. „Norite pasigaminti nemokamų trąšų? Viskas labai paprasta“, – savo vaizdo įrašo pradžioje sako prisiekusi sodininkė. Ji papasakojo, kaip pasigaminti geriausias namines trąšas ir ragina patiems jas išbandyti – jos itin veiksmingos.

Daržuose, šiltnamiuose slypi daugybė įvairiausių ligų. Kuomet šios ligos apima daugelio mylimus agurkus, daržininkai griebiasi už galvų – bijo netekti viso derliaus. Sužinokite, kokios agurkų ligos yra labiausiai pasitaikančios darže ar šiltnamyje bei kaip reikėtų jas atpažinti. Agronomė, „Jonatos gėlės“ įkūrėja Jonata Pauraitė-Raudonė sako, kad dažniausiai pasitaiko trys agurkų ligos: agurkų alternariozė, agurkų miltligė ir agurkų kekerinis puvinys.

Apie užklupusią ligą ar reikalingą maistinių medžiagų stygių galima sužinoti užmetus į akį į pomidorų lapus. Tačiau neapsigaukite – kai kurios pomidorų veislės turi išskirtinai atrodančius lapus. Kaip juos reikėtų atpažinti ir kokios veislė pasižymi išskirtinumu pasidalino prieniškė agronomė Vilija Juškevičienė. Savo asmeninėje „Facebook“ anketoje Vilija rašė: „Įvairių spalvų ir formų pomidorų vaisiai jau lyg ir visiems žinomi.

Ignalinoje gyvenanti Zita pasakoja, kad persikrausčius iš Vilniaus, ji turėjo didžiulę bėdą – į sodą vis atklysdavo laukinės katės, kurios palikdavo ne itin malonias „dovanėles“. Moteris sako, kad nors matyti pūkuotus gyvūnėlius jai patinka, tačiau ji negali pakęsti jų šlapimo kvapo, kuris jaučiamas visoje sodo teritorijoje. Laimei, Zita atrado būdą, kuris veiksmingai atbaido kates, o juo ji sutiko pasidalinti ir su tv3.lt skaitytojais.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – svarbūs patarimai sodo ir daržo mylėtojams, kaip padėti augalams iškęsti šiuo metu šalį apėmusią sausrą. Pasak sodo ir daržo produktais prekiaujančios įmonės komercijos direktorės Linos Mikulskytės, kai žmonės dirvožemiui gerinti naudoja daug chemijos ir trašų, jis gali tapti pernelyg rūgštingu. „Yra surasta tokia bakterija, kuri sudaro ryšį su augalu. Mes ja apipurškus augalus galime būti ramūs, kad augalas pradeda azotą fiksuoti tiesiai iš oro.

TV3 laida „Svajonių ūkis“ aplankė Kazlų Rūdos savivaldybėje šilauoges sėkmingai auginančią Astą Matukynę, kuri pirmuosius krūmus pasodino 2016 metais po apsilankymo šios televizijos laidos rengiamuose mokymuose. Ūkininkauti pagal profesiją teisininkę pastūmėjo 3 hektarų žemės lopinėlį jai padovanoję tėvai. Astos teigimu, vos gavusi žemės ji pradėjo domėtis, kas galėtų augti smėlingoje žemėje ir „Svajonių ūkio“ mokymuose apsisprendė auginti šilauoges.

Dauguma žmonių negali savo ryto pradėti be puodelio kavos. Įdomu ir tai, kad kai kurie jų taip pat neįsivaizduoja ir sodininkystės be kavos tirščių panaudojimo puoselėjant daržus. Sodininkai ragina sode paberti kavos tirščių, nes rezultatas jus maloniai nustebins. Jeigu namuose per dieną susikaupia pernelyg daug kavos tirščių, visuomet galite įvairiai juos panaudoti. Štai vieni iš jų darosi kūno šveitiklius, o kiti tirščius nešasi į daržą, sodą.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Valstietis.lt dalinasi naudingais patarimais, kaip išprašyti nelauktus svečius iš daržo ir sodo. Kurkliai – dažnas svečias Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms.

Dabar pats darbų įkarštis darže ir sode – metas tręšti augalus, purkšti juos nuo ligų, pasirūpinti pomidorų genėjimu. Sodininko kalendorius primena, kokius darbus dabar vertėtų padaryti, kad augalai klestėtų ir augintų puikų derlių.  Darbai sode ir darže Visą birželio mėnesį puikus metas tręšti šiltnamio daržoves. Gausiam ir sveikam daržovių derliui užtikrinti, aprūpinkite augalus maistinėmis medžiagomis.

„GardeningExpress“ įkūrėjas Chrisas Bonnettas pasidalijo patarimais, ką reikia padaryti pomidorams, kad jie užaugintų daugiau vaisių. Jis sakė, kad viskas prasideda, kai augalai tik pradeda augti. Jis patarė „pasodinti juos į mažesnius vazonėlius prie sodinant į didesnius vazonus arba tiesiai į žemę“. Geriausia, kad prieš persodinimą jie būtų maždaug 15 cm aukščio ir turėtų 6-8 lapus. Ji rekomenduoja „pašalinti lapus nuo apačios“, kad sodinant lapai neturėtų sąlyčio su žeme.

Kad begonijos visą žydėjimo sezoną džiugintų žiedų gausa, vienas svarbiausių darbų, kurį turime atlikti – tręšimas. Begonijų gumbams yra reikalingos trąšos, kad šios galėtų kaupti maistines medžiagas, kurių taip reikia vegetacijos sezono pradžioje. Ženklai, išduodantys, kad jūsų begonijoms trūksta naudingų medžiagų, yra keli: lėtas augimas ir žiedų trūkumas. Kad begonijos būtų sveikos ir sukrautų daugybę žiedų, jas būtina tinkamai patręšti.

Orchidėjų šeima turi daugiau nei 880 skirtingų genčių ir daugiau nei 22 000 rūšių. Šie skaičiai kasmet auga, todėl orchidėjos yra didžiausia ir pati įvairiausia žydinčių augalų šeima. Šių įdomių gėlių galima rasti įvairių spalvų ir dydžių, priklausomai nuo veislės, ir jos puikiai tinka bet kokiam namų dekorui.

Šliužus, deja, galima aptikti  daugumoje sodų. Jie graužia lapus, stiebus ir žiedus ant augalų palikdami didžiules skyles. Šie kenkėjai gali padaryti didelę žalą sodams ir daržams, ypač sodinukams bei daigams pavasarį ir vasarą. Yra daug būdų, kaip atgrasyti ir išvyti šliužus, tačiau geriausi yra natūralūs metodai, nes jie neturės įtakos sodo biologinei įvairovei.

Nėra nieko geriau nei turėti galimybę po sunkios darbo dienos ištiesti kojas sodo terasoje. Kaune gyvenantys Nijolė ir Saulius sako, kad niekur kitur nėra taip gera būti, kaip namie. Graži, žaluma alsuojanti sodo aplinka sukuria ramybės jausmą, o ir kaip teigia patys, didžioji dalis kasdienybės būtent ir pralekia lauke.

Vis daugiau lietuvių pamilsta anksčiau močiučių gėlėmis vadintas pelargonijas. Ne išimtis ir gėlių mylėtoja, sodininkė Kristina. Kad pelargonijos kasmet apsipiltų daugybe žiedų, ji jas laisto naminiu mišiniu.  Moters kieme pastatytuose vazonuose ir loveliuose kasmet auga įvairių veislių pelargonijos – pilnavidurės, kaskadinės, čia vietą rado ir paprasčiausia pelargonija, kurią jai atidavė močiutė.

Neretai sodininkams galvos skausmu tampa į jų teritoriją užklystantys kaimynų arba laukiniai katinai, kurie ne tik išrausia gėlynus, tačiau ir nemaloniais kvapais bando pažymėti teritoriją. Laimei, tam tikri augalai gali padėti atsikratyti šių nelauktų svečių. Sužinokite, ką savo sode turėtumėte pasisodinti, jei norite, kad į jį neužsuktų katės. Katės yra puikūs augintiniai, tačiau neretai jų apsilankymas sode gali pridaryti ir rimtų bėdų.

Sodą užpuolusios skruzdėlės tampa nemenku galvos skausmu daugeliui sodininkų. Sodininke mėgėja save vadinanti Irutė jau ne vienerius metus sode pastebi daugybę skruzdžių, tačiau sako radusi veiksmingą būdą, kaip jas atbaidyti ir dar gauti iš to naudos.  Vos atšilus orams, sode pradeda pirmyn ir atgal kursuoti skruzdėlės – moteris sako nežinanti, iš kur jos atsiranda, bet jos užplūsta kasmet be išimties.