Nekilnojamojo turto vystytoja „SBA Urban“ savo verslo centruose sostinėje energijos nešvaisto. Stengiasi vartoti kuo mažiau energetinių išteklių, naudoti atsinaujinančius šaltinius.
„Taupymas yra iš kelių būdų. Išmanios elektros instaliacija, pastatuose naudojamas geoterminis šildymas, viename iš biuro centrų patalpų vėsinimui naudojame Neries vandenį“, – teigia „SBA Urban“ komercijos vadovė Agnė Klevienė.
Europos Komisija nori, kad tokių energiją taupančių pavyzdžių senajame žemyne būtų kuo daugiau, ir ruošia specialų krizinį planą, kaip turėtų elgtis Europos miestai, jei Rusija užsuktų dujas.
„Kaip turėtų atrodyti artėjanti žiema turint labai mažus tiekimus dujų iš Rusijos“, – sako Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.
Projekte komisija kalba, kad nuo rudens panašiuose verslo centruose, komerciniuose objektuose, viešuose pastatuose būtų šildoma mažiau. Esą maksimali oro temperatūra galėtų siekti apie 19-a laipsnių šilumos.
„Galimai bus priemonės, kurios lies gyventojus dėl vieno, ar kito dviejų laipsnių, kur yra įmanoma tuos nustatyti. Tas vienas laipsnis jau padeda didelius kiekius dujų išsaugoti“, – tvirtina V. Sinkevičius.
Kaip tokį sprendimą vertina gyventojai? Štai, ką jie sako:
„19-a laipsnių. Man asmeniškai tai dar nieko, bet toli gražu ne visi vienodai pakenčia tuos temperatūrų svyravimus.“
„Kiekvienas dujų taupymo planas yra geras.“
„Šilčiau apsirengs studentai ir galės sėdėti sau bibliotekoje. Mes gyvenom 1991-ais vėsiau, buvo iš tikrųjų labai vėsu, kai buvo užsuktos dujos. Šalta buvo.“
Pritrūkus dujų, Europos Komisija pirmenybę teiktų namų ūkiams ir tam tikroms būtiniausioms paslaugoms, pavyzdžiui, ligoninėms. Labiausiai šals valstybės, kurios yra labiausiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Daugiau nei 2 trečdalius šilumos iš dujų gamina Belgija, Rumunija, Bulgarija. Ruošiasi ir prancūzai, kurie beveik pusę šilumos išgauna iš dujų.
„Rusija energiją, kaip ir maistą, naudoja kaip karo ginklą. Taigi, manau, šiandien turime pasiruošti scenarijui, pagal kurį turėsime išsiversti be rusiškų dujų“, – teigia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Daugiausia reikės prisukti Vokietijai, nelaimėlei didžiausi Europos šiuo metu. Nyderlandai, dalinai Prancūzija, Jungtinė Karalystė. Ten namų ūkiai praktiškai beveik visi pastatai yra šildomi dujomis“, – komentuoja „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Lietuvoje dominuoja biokuro katilai ir tik penktadalis šilumos išgaunama deginant dujas. Tiesa, Europos Komisijos krizinis planas gali būti aktualus vienam miestui.
„Kam galėtų potencialiai grėsti temperatūros prisukimas, tai yra Vilnius, kuris vis dar nespės šiais metais pastatyti kogeneracinės elektrinės, ji planuojama pradės veikti kitų metų viduryje“, – sako Ž. Mauricas.
Vilniaus savivaldybė skuba raminti gyventojus. Esą atėjus šaltajam sezonui miestas prisukti šilumos neplanuoja, Europos Komisijos rekomendacijų nepaisys.
„Ta kryptis skatinti taupiai vartoti energiją, šilumos energiją ji tikrai bus, bet tikrai nėra grėsmės, kad Vilniuje tai galėtų būti daroma dėl to, kad mes negalėtumėm pakankamai pagaminti šilumos energijos“, – tikina Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Pasak Vilniaus vicemero, sostinės pastatų radiatoriai bus tokie pat karšti kaip ir anksčiau.
„Jeigu kiltų tokia grėsmė, kad reikėtų rinktis, kuriems vartotojams užtikrinti tiekimą: tie patys principai būtų taikomi ir Lietuvoje. Gyventojai, ligoninės, mokyklos, o administracinės patalpos, matyt, būtų tos eilės pabaigoje, bet čia yra teoriniai pasvarstymai“, – kalba V. Benkunskas.
Šiuo metu Vilnius aktyviai svarsto galimybę vietoj išbrangusių dujų deginti taršesnį, bet pigesnį mazutą. Rintis šį kurą skatina aukšta dujų kaina, kuri, pasak ekonomistų, artėjant rudeniui nesitrauks.
„Dar prieš savaitę dujos Amsterdamo biržoje kainavo apie 2 eurai už kubinį metrą. Galime prisiminti, kad praeitą žiemą dujos kainavo 50 centų, tai yra keturis kartus. Artėjant šildymo sezonui esant tokiai pačiai situacijai ta kaina gali būti dar aukštesnė“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Europos Komisija savo plane kalba apie tai, kad visos senojo žemyno šalys turės dalintis dujomis. Esą jei Europai pavyks laiku užpildyti savo rezervuarus, žiemos negandas pavyks įveikti be didesnių problemų.
„Jeigu mes turime 80 procentų saugyklų užpildymą, greičiausiai pasieksime spalio mėnesį, tai leis komfortabiliai ruoštis ir Europos pramonei“, – kalba V. Sinkevičius.
Daugiau detalių apie krizinį dujų planą Europos Komisija planuoja pateikti trečiadienį.
