Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vieno sostinės darželio pedagogė Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuri tapatybės nenorėjo viešinti, nes bijo netekti darbo.
Ją piktino laiškas, kurį Vilniaus savivaldybės administracija išsiuntė jai pavaldžioms švietimo įstaigoms. Taip pat, kaip į laišką reagavo jos darbovietė.
„Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vyko susirinkimas (online), kuriame buvo prašoma eiti atostogų visų pedagogų ne mažiau nei po 20 darbo dienų, dėl to, kad savivaldybės nebeturi lėšų mokėti, pedagogams atlyginimų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina, kad lėšų pakanka. Tai kaip yra iš tikrųjų? Ar mes liekame be atlyginimų, nors dirbame daug daugiau, nei dirbome iki šiolei? Kodėl administracija prašo eiti atostogų pedagogų, kurie neturi sukaupę daugiau kaip už vienerius metus?“ – stebisi moteris.
Anot jos, šiuo metu darželis gauna tėvų atsiliepimus, kad ugdymo procesas yra vykdomas be nesklandumų.
„Tėvai priekaištų tokiam ugdymui neturi. Juos tenkina tokia susiklosčiusi situacija ir nuotolinio ugdymo forma jiems yra prieinama. Tėvai kas dieną vykstančių ugdymo procesu yra patenkinti. Kodėl pedagogas turi naudoti savo sukauptomis atostogomis, jeigu jam suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu?“ – piktinosi pedagogė.
Ji taip pat persiuntė savivaldybės raštą, „kuriame aiškiai matome, kad mums daromas spaudimas eiti atostogų. Situacija absurdiška, nes įstatymai prieštarauja tam“.
Būtų sutaupytas darbo užmokestis
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Ritos Balčiūnienės pasirašytame rašte, be kita ko, teigiama:
„Išskiriant ikimokyklinio ugdymo įstaigas, beveik visose darželių grupėse dirba po du pedagogus, todėl darželių vadovai pedagogų darbą gali planuoti taip, kad nuotolinis ugdymas karantino metu būtų užtikrintas dirbant vienam grupės auklėtojui, o kitas pedagogas galėtų atostogauti. Taip būtų sutaupytas darželio darbo užmokestis, nes nereikėtų mokėti už darbuotojų pavadavimą.“
Rašte taip pat nurodoma, kad jau dabar prognozuojamas didesnis nei įprasta vaikų lankomumas vasarą, nes dauguma tėvų po karantino grįš į savo darbus ir tuo laiku, tikėtina, neims kasmetinių atostogų.
„Tada darželiai turės dirbti visu pajėgumu ir bus reikalingas maksimalus pedagogų bei darbuotojų skaičius, siekiant užtikrinti sklandų vaikų ugdymą bei priežiūrą. Dėl šios priežasties būtų tikslinga pagal galimybes dabar naudoti dalines kasmetines atostogas, nes pedagogų atostogų trukmė yra gana ilga, t. y. 40 darbo dienų“, – rašo R. Balčiūnienė ir prašo visų Vilniaus įstaigų bendruomenių supratimo ir sąmoningumo.
Priminė, kad mokami priedai
Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė patikino, kad laiškas yra rekomendacinio pobūdžio ir skirtas visoms švietimo įstaigoms. Esą jų vadovai gali susitarti su darbuotojais ir šie pagal poreikį pasiimti dalines atostogas.
„Noriu pažymėti, kad pedagogai turi 40 darbo dienų trukmės atostogas. Tai yra du visi mėnesiai. Gali ir 10 dienų išeiti ar 15. Mes nesakome kiek, tik rekomenduojame“, – tikino vicemerė.
Anot jos, pasibaigus karantinui, daugelis darbuotojų grįš į darbus ir vasarą neatostogaus. Dėl to darželiuose bus daugiau užimtų grupių palyginti su ankstesniais metais, kai dalis grupių buvo visai tuščios ir darželiai neveikė.
„Dabar mes manome, kad tokios situacijos tikrai nebus, kad dauguma vaikų lankys ir, kita vertus, net jei ne visi vaikai lankys, didelė jų dalis, tai mes nenorėsime mažinti grupių <...>. Tegul jose būna mažiau vaikų, nes jie judrūs, daug komunikuoja ir t.t.“ – pasakojo E. Tamošiūnaitė ir pridūrė, kad pasibaigus karantinui iš karto nebus staiga bendraujama taip kaip anksčiau.
Vicemerė patikino, kad savivaldybės biudžete numatytos visos reikiamos lėšos pedagogų darbo užmokesčiui ir išėję atostogų esą „darbuotojai finansiškai tikrai nenukentės“.
Be to, politikė pabrėžė, kad Vilniuje darželių auklėtojos gauna 150 eurų, auklėtojų padėjėjos, virėjos 50 eurų, įstaigų vadovai 150–200 eurų dydžio priedus neatskaičius mokesčių.
„Galvojam, kad iš žmogiškųjų išteklių, vertindami visą situaciją... Mes nekalbame apie pinigus, apie sutaupymą, bet kalbame apie žmogiškuosius išteklius, kurių tikrai reikės vasarą“, – tikino E. Tamošiūnaitė.
Jos žiniomis, nepasitenkinimą dėl rekomenduojamų atostogų kelia įstaigos, kuriose veikia profesinės sąjungos.
„Bet tikrai yra daug ir sąmoningų, ir patys nori, nes turi vaikų, kuriems reikia padėti mokytis nuotoliniu būdu. Yra darželiai, kuriuose medikų vaikai. Tai jie vienaip dirba. Yra darželių, kur nėra nė vieno vaiko. O auklėtojų padėjėjos tikrai gali atostogauti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Be sutikimo – tik išdirbus daugiau nei metus
Komentuodama šią situaciją, Valstybinė darbo inspekcija nurodė, kad nepaisant kylančių sunkumų dėl karantino, darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus – šalims susitarus.
„Tačiau atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kai dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės darbuotojui suteikti darbo ir kai darbuotojas turi sukaupęs kasmetinių atostogų daugiau nei už vienus darbo metus bei nebuvo pareiškęs pageidavimo jas išnaudoti, tuomet darbdavys gali reikalauti darbuotojo pasinaudoti savo sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, kurios sukauptos daugiau kaip už vienerius metus.
Taigi, vienintelis atvejis kai darbdavys galėtų reikalauti, kad darbuotojas pasinaudotų kasmetinėmis atostogomis, jeigu darbuotojas turi sukaupęs kasmetinių atostogų daugiau nei už vienus darbo metus.
Kitais atvejais, jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas pasinaudotų ir kitomis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos“, – rašoma jos komentare.
