valstybinė darbo inspekcija

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi nerimą keliančią tendenciją – darbdavių neteisėtus bandymus priversti darbuotojus išeiti iš darbo savo noru. Praktikoje girdima net tokių atvejų, kai pradėjusiems dirbti darbuotojams iškart pateikiamas pasirašyti prašymas dėl darbo santykių nutraukimo be nurodytos datos, o toks dokumentas panaudojamas tada, kai darbdaviui prireikia nutraukti darbo santykius su darbuotoju.

Daugelyje darboviečių viena ar kita proga bendradarbiai kartu pažymi įvairias progas – įvairius pasiekimus, gimtadienius, išleistuves ir pan. Neretai tokios šventės neapsieina ir be alkoholinių gėrimų. Tačiau ne visi žino, kad net, jeigu kartu švenčia ir darbdavys, toks šventimas gali baigtis liūdnai. Ne vienu atveju už alkoholio vartojimą darbe yra nubausti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai.

Darbo kodekse numatyta, kad rugpjūčio 15-oji paprastai yra nedarbo diena, nes ją minima Žolinė arba Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Kodeksas numato, kad Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

Vienas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotojas pasiskundė patiriantis psichologinį smurtą: vilties netekęs vyras neseniai išplatino elektroninį laišką kolegoms administracijoje bei savivaldybės tarybos nariams, kuriame pasakojo patiriantis mobingą.  Situaciją aiškintis pradėjo dviejų opozicijai priklausančių politinių frakcijų seniūnai.

Liepos 6-ąją švenčiama Valstybės diena, minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Be to, ši diena taip pat ir Tautiškos giesmės diena. Visiems gyventojams primenama, kuriais atvejais prieššventinę dieną darbuotojai turi teisę darbą baigti anksčiau. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena ir informuoja, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Vis pasirodant itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vyraujant karštiems orams, didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, be to, atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. „Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia klausimų apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką. Nemokamos atostogos – ypač geras sprendimas, kai darbuotojai nėra sukaupę kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudoję, tačiau jiems reikia laikinai sustabdyti savo darbo veiklą dėl asmeninių priežasčių, sveikatos būklės ir pan.

Šeimą sukūrę ir vaikus auginantys tėvai turi žinoti – jeigu dirbate samdomą darbą, jums priklauso ir papildomos laisvos dienos. Tuo metu specialistai įspėja, ką daryti, jei darbdavys nesileidžia į kalbas ir jums laisvadienio nesuteikia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai primena, kad darbuotojai, auginantys vaikus, gali pasinaudoti mamadieniais bei tėvadieniais.

Artėjant vasarai, jūsų prašo pavaduoti kolegas? Darbo kodeksas numato, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, primena Valstybinė darbo inspekcija. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Laisvės alėjoje praėjusią savaitę ant liepas sodinusio darbininko užvirtus ir jį sužalojus medžiui, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sako, kad trauma nesunki, įmonėje vyksta patikrinimas. „Nukentėjusysis patyrė traumą, kuri nepriskiriama prie sunkių“, – trečiadienį BNS nurodė VDI komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu, jo detales tikimasi paskelbti artimiausiu metu. „Tyrimas yra baigtas“, – BNS nurodė VDI komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė. Tyrimas buvo pradėtas sausio viduryje, jis turėjo būti atliktas iki vasario 12 dienos, tačiau, anot inspekcijos atstovės, „dėl tam tikrų priežasčių“ to padaryti nepavyko.

Darbo ginčų komisija pernai iš viso sulaukė 7 427 prašymų. Daugiausia jų, apie 17 proc., gauta iš statybos ir transporto sektorių įmonių. Anot Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), kaip ir anksčiau, prašymuose dominavo – apie 74 proc. – reikalavimai išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas. Antroje vietoje buvo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje – ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus, artėjant Vasario 16-ajai primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Akcentuotina, kad darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda visiems darbuotojams, t. y. dirbantiems visą ir ne visą darbo laiką, suminės darbo laiko apskaitos režimu, budint ir kt., kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku.

Netrukus gyventojams bus pateiktos preliminarios deklaracijos ir jie galės deklaruoti savo pajamas, gautas per 2023 m. O tuomet laukti, kada Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sugrąžins jiems priklausančias mokesčių permokas. Tačiau daugybė gyventojų dar gali atsiimti pinigus ir už ankstesnius metus. Kaip skaičiuoja VMI, jiems priklauso ne vienas milijonas eurų. Iš viso 12,8 tūkst. Lietuvos gyventojų dar nepasiėmė jiems priklausančių 4,9 mln. eurų.

Vilniuje steigiamas Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras, kuris turėtų padėti operatyviau išaiškinti su nelegaliu, nedeklaruotu, priverstiniu darbu susijusius teisės aktų pažeidimus, taip pat užsieniečių įdarbinimo bei įvairius kitus piktnaudžiavimus, kuriais siekiama išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų mokėjimo, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Kad būtų tinkamai apsaugotos visos darbo rinkos dalyvių teisės, centras taip pat sieks užkirsti kelią darbdavių paž...

Pagal Darbo kodeksą darbo laikas – tai bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį, primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Pasak jos, darbo ir budėjimo laiką apibrėžia darbo teisės normos, kurių privalu laikytis, vadinasi, net dirbdamas nuotoliu darbuotojas yra pavaldus darbdaviui ir negali laisva valia disponuoti savo darbo laiku.

Dalis darbuotojų susiduria su algų vėlavimu arba apskritai algų nemokėjimu. Galiausiai neapsikentę žmonės išeina iš darbo, tačiau pinigų vis tiek neatgauna. Teisininkas pataria, kaip atgauti pinigus ir primena, kad už laiku nesumokėtą atlyginimą darbuotojai gali prisiteisti delspinigius arba netesybas. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas skundėsi, kad teko išeiti iš darbo, nes darbdavys nemokėjo atlyginimo. „Tikriausiai viskas prasidėjo prieš 3 mėnesius, kuomet alga vėlavo porą savaičių.

Vyriausybė skelbia karą nelegaliam darbui. Įmonėms, turinčioms nelegalių darbuotojų, grasina baudomis nuo apyvartos, kurios gali siekti ir 1 milijoną eurų. Pusšimčio eurų bauda grės ir kiekvienam mūsų, jei remonto darbus patikėsime veiklos neįregistravusiam statybininkui. Statybininkų asociacija tvirtina, kad nesąžiningi statybininkai ras būdų apeiti ir drakoniškas baudas, o kai kurie opozicijos atstovai perspėja, kad eiliniams gyventojams grės baudos be kaltės.

Šiais metais iš užfiksuotų 16 nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje net pusė jų, t. y. 8, įvyko darbuotojui darbo vietoje nukritus iš aukštai. Net 6 atvejai pasibaigė mirtimi, 4 iš jų vėlgi – kryčiai iš aukštai. Ką tai reiškia? Neatsargumas darbo vietoje lemia didžiausią riziką gyvybe – visais atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė darbo vietose – statybvietėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuva Europos kontekste išsiskiria itin dideliu mirtingumu darbo vietoje – 2021 m. Lietuva tarp 27 Europos valstybių užėmė antrą vietą po Latvijos – pasitaikė 37 mirties atvejai. Nors praėjusiais metais mirties atvejų pasitaikė mažiau, iki lyderių dar toli – tokiose šalyse kaip Vokietija, Švedija ar Suomija mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje gali ir nepasitaikyti. Kaip ir anksčiau, mirčių atvejų daugiausiai pasitaiko statybų sektoriuje.

Bent dalis darbdavių Lietuvoje ilgai laikėsi nuostatos, kad su savo darbuotojais gali elgtis kone bet kaip ir netgi nemokėti sutartos algos. Esą, jei nepatinka, niekas darbe nelaiko – už durų yra eilė pretendentų į tavo vietą. Nuolankesni darbuotojai su tuo dažniausiai taikstėsi ir negynė savo teisių galvodami, kad gal neverta, nepavyks, susigadins savo reputaciją ar pan. Tačiau padėtis, panašu, gerokai keičiasi.

Rugpjūčio 15-oji yra Žolinė arba Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Be to, darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip rugpjūčio 14 d., dirbama trumpiau. Jeigu tektų dirbti antradienį, jums už tai turėtų mokėti dvigubai.

Priverstinio darbo ar psichologinio smurto darbe atvejai – vieni sudėtingiausių, o jų aukomis gali tapti bet kurios šalies gyventojai. Su tokiais pažeidimais susiduriantys Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai pastebi, kad šiuolaikinė prekyba žmonėmis nebūtinai pasižymi grubia jėga, bet kur kas subtilesniais būdais. Todėl neretai darbuotojai kenčia vergiškas sąlygas iš bejėgiškumo ar bijodami prarasti darbą.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo pakeitimas, pagal kurį keičiasi dienpinigių reguliavimas. Maksimali dienpinigių suma, mokama komandiruotės Lietuvoje metu, didėja nuo 15 iki 28 eurų. Tačiau taisyklė, kad dienpinigiai mokami tik kai komandiruotė Lietuvoje trunka daugiau kaip vieną darbo dieną, lieka galioti. Minėtu Vyriausybės nutarimo pakeitimu buvo pakeistos ir jau įsigaliojo kai kurios kitos taisyklės, patikslinančios dienpinigių mokėjimo tvarką, vykstant į užsienį.

Per metus nuo skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo (ID) įvedimo nelegaliai statybose dirbančių asmenų skaičius smarkiai sumažėjo, teigia Valstybinė darbo inspekcija. Inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Gediminas Noreika teigia, jog mažėjo ir nelegaliai dirbančių lietuvių, ir užsieniečių.

Ar kada pagalvojote, kad išėję į darbą galite iš jo niekada nesugrįžti? Deja, kartais taip nutinka – vien pernai Lietuvoje darbe žuvo 23 žmonės. Aktyvūs ir tikslingi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) veiksmai jau duoda pirmuosius rezultatus – per beveik visą šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje darbe žuvo 4 žmonės, t. y. dvigubai mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpi (9 žuvusieji). Tačiau įvairių darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų fiksuojama dar labai daug, vien pernai –...

Siekiant sumažinti nelegalaus darbo atvejų statybų sektoriuje, pernai buvo įteisintas reikalavimas visiems statybvietėse statybos darbus atliekantiems asmenims turėti „Sodros“ išduodamą skaidriai dirbančiojo identifikavimo (ID) kodą.

Kiekvienas darbuotojais su darbdaviu paprastai aptaria, kaip bus atliekamos paskirtos užduotys. Tačiau darbuotojų atstovai pripažįsta, kad retas įmonės vadovas leidžiasi į kalbas dėl geresnių darbo sąlygų ar nuotolinio darbo. Nors susikalbėti ir gali būti sunku, yra būdų, kaip pagrįsti savo reikalavimus darbdaviui būtų galima paprasčiau. Tiesa, darbuotojai turi neužmiršti ir savo pareigų, mat kai kuriais atvejais gresia rimti nemalonumai.

Praėjusiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vykdė kampaniją „Vizija nulis“, kuria siekta atkreipti dėmesį į augantį tragiškų nelaimių darbe skaičių. Tačiau iki visiškų nulių šioje srityje Lietuvoje dar labai labai toli. Per 2022-uosius iš darbo į namus negrįžo 23 žmonės. Mirčių darbo vietose pernai neišvengta ir pajūryje. Kiekvienų metų balandžio 28-ąją yra minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena.

Kovo 11-oji yra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Be to, darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip kovo 10 d., dirbama trumpiau. Jeigu tektų dirbti šeštadienį, jums už tai turėtų mokėti dvigubai.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir režisierius Oskaras Koršunovas pirmadienį sudarė taikos sutartį ginče dėl jo atleidimo iš įstaigos pernai gruodį. Tai BNS patvirtino Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Anot įstaigos, susitarime taip pat numatyta viešai nekomentuoti jo salygų. „Šalys pasirašė taikos sutartį. (...) Sutarties sąlygos šalių sutarimu nėra atskleidžiamos“, – sakė VDI atstovė Jolanta Bielskienė. O. Koršunovas BNS teigė esantis patenkintas sutarties sąlygomis.

Vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Jame taip pat numatyta, kad darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip vasario 15 d., dirbama trumpiau. Kaip informuoja Valstybinė darbo inspekcija, DK numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad lanksčios darbo sąlygos – tai galimybė darbuotojams efektyviau ir produktyviau dirbti, derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, pasirenkant labiausiai tinkamas darbo formas. Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Baigiantis metams neretai darbdaviai nori paskatinti gerai dirbančius darbuotojus. Taigi jiems kyla klausimų, kaip darbo teisėje reglamentuojama premijų darbuotojams mokėjimo tvarka. Na, o darbuotojams kyla klausimų, ar premijų skyrimas yra darbdavio geranoriškumo išraiška, ar darbdavys yra teisiškai įpareigotas mokėti metines premijas. Valstybinė darbo inspekcija atsako, kada darbdavys turi sumokėti šventines premijas darbuotojams.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad dažniausiai pasitaikantys pažeidimai tarp jaunų darbuotojų – nelegalus darbas, darbo laiko reglamento nepaisymas, neišmokamas darbo užmokestis, netinkamos darbo sąlygos, piktnaudžiavimas darbo ir poilsio laiku, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugelis darbuotojų už komandiruotėje patirtas išlaidas gali gauti dienpinigius. Vis dėlto, ne visi darbuotojai žino, kaip dienpinigiai skirstomi, apskaičiuojami ar kada išmokami. Valstybinė darbo inspekcija savo pranešime žiniasklaidai atsako į pagrindinius klausimus, susijusius su dienpinigiais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusį Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus patarėją – vyriausiąjį darbo inspektorių R. T. pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu ir skyrė jam 7 tūkst. eurų baudą. Kaip penktadienį pranešė ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teismas patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu.

Buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas Ričardas Pocius sako prašymą atleisti abiejų šalių sutarimu ministerijai pateikęs po to, kai ministerija aiškiai pademonstravo, kad dirbti čia jis nebegali. Dėl tokių veiksmų Seimo narys Saulius Skvernelis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir, kaip atskleidė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, Darbo inspekciją.

Ukrainietis Oleksandras (tikrasis vardas ir pavardė žinomi – aut. past.) apie 3 mėnesius dirbo vienoje Lietuvos statybviečių, kurios vadovas taip pat ukrainietis, tačiau už triūsą taip ir negavo nė cento. Paaiškėjo, kad nesąžiningas darbdavys vyrui nesumokėjo 3,5 tūkst. eurų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tiesa, Oleksandras nukentėjo ne vienas – pinigų nesulaukė ir kiti jo bendradarbiai iš Ukrainos.

Lietuvoje dirba tūkstančiai darbuotojų iš Ukrainos. Pastaruoju metu jie vis dažniau prašo darbdavių išleidžiami ginti tėvynės, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). VDI sulaukia klausimų dėl susiklosčiusios situacijos Ukrainoje ir įdarbintų Ukrainos piliečių, t. y., kaip išleisti iš darbo atlikti pareigų valstybei dėl karo veiksmų.

Lietuvoje duoną užsidirbantys užsieniečiai neretai pakliūva į išnaudotojų pinkles. Su nežmogiškomis darbo sąlygomis susiduria tūkstančiai imigrantų, kurių pagalbos šauksmas – vos girdimas. Deja, Lietuvos teisinė sistema nepajėgi nubausti žmonių išnaudotojų – ikiteisminiai tyrimai dažnai nutraukiami, o už grotų atsiduria tik vienetai. Žmogaus teisių forumo diskusijoje buvo kalbama apie Lietuvoje gajų darbuotojų ir užsienio išnaudojimą.

Šių metų gruodis – paskutinis mėnuo, kai darbdavys darbo užmokestį darbuotojams galės išmokėti grynaisiais. Nuo ateinančių metų sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami į darbuotojų banko sąskaitas, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Galimybių paso turėjimas suteikia kur kas daugiau laisvių pandemijos metu. Visgi fiksuojama, kad ne visi darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės.

Vadovės agresijos nebepakelianti lietuvė nebežino, kaip apsaugoti save ir neprarasti darbo vietos, tad sutiko istoriją paviešinti, tačiau prašo nenurodyti jos asmens duomenų. Teigiama, kad moteriai atsisakius skiepytis nuo koronaviruso, ji iš vadovės sulaukė akibrokšto parodyti neįgalumo pažymėjimą. Ką reiktų daryti tokiose situacijose, komentuoja Valstybinė darbo inspekcija.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką visuomenės, įskaitant ir darbuotojus jų darbo vietose, kolektyviniam imunitetui nuo COVID-19 pasiekti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikrins, ar darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės, rašoma pranešime spaudai.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai. Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.