Kaip rodo VDI patikrinimų statistikos duomenys, ID kodo neturi kas penktas statybose dirbantis asmuo.
„Nuo 2022 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo šis reikalavimas, statybvietėse atlikome 1 302 patikrinimus, iš viso buvo patikrinta 2 670 asmenų. Patikrinimų metu nustatyta daugiau kaip 500 statybvietėse dirbusių asmenų, neturinčių skaidriai dirbančiojo ID kodo. Neturintys šio kodo fiziniai asmenys gali būti baudžiami iki 2,5 tūkst. Eur, o juridiniai – iki 7 tūkst. Eur bauda“, – pažymi LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
Pasak specialisto, galima išskirti kelias priežastis, kodėl statybininkai delsia pasirūpinti skaidriai dirbančiojo ID kodu: „Legaliai patį darbo faktą deklaravę statybų sektoriaus darbuotojai ID kodo neturi, nes galimai nežino, kad jo reikia, o kitais atvejais asmenys neturi ID kodo dėl turimų įsiskolinimų arba apskritai vengia dirbti legaliai.“
Skaidriai dirbančiojo ID kodas: kas privalo jį turėti?
Nuo praėjusių metų balandžio 1 d. visi pagal darbo sutartį arba individualiai dirbantys, taip pat į Lietuvą iš užsienio komandiruoti statybviečių darbuotojai darbo vietoje privalo turėti skaidriai dirbančio asmens ID kodą.
„Skaidriai dirbančiojo ID – tai unikalus „Sodros“ informacinėje sistemoje suformuotas QR kodas, kuriame užšifruoti duomenys apie darbuotojo, savarankiškai dirbančio asmens arba į Lietuvą komandiruoto asmens statusą. Kitaip tariant, skaidriai dirbančiojo ID patvirtina, kad asmuo dirba teisėtai“, – sako D. Čeponas.
Individualiai dirbantys darbuotojai ID kodu turi pasirūpinti patys, o samdomiems darbuotojams jį parūpina darbdavys. Gauti skaidriai dirbančiojo ID – paprasta: tereikia prisijungti prie „Sodros“ savitarnos sistemos, kur kelių mygtukų spustelėjimu suformuojamas kodas. Tiems, kas dirba pagal kelias darbo sutartis, ar besiverčiantiems savarankiška veikla suteikiami atskiri kodai kiekvienai darbo sutarčiai (kiekvienam socialinio draudimo pas atskirą draudėją atvejui) ir kiekvienai savarankiškai veiklai, kurią asmuo vykdo kaip skirtingo statuso savarankiškai dirbantis asmuo, pvz., užsiima veikla, įsigijus verslo liudijimą, ir veikla pagal individualios veiklos pažymą.
Tais atvejais, kai darbuotojas nėra socialiai draustas, t. y. neturi darbo sutarties ar individualios veiklos pažymėjimo, jis negalės gauti ir skaidriai dirbančiojo ID kodo.
Skaidriai dirbančiojo ID įvestas siekiant mažinti šešėlį statybų sektoriuje. Kontroliuojančios institucijos, pasinaudodamos statybos darbuotojų identifikavimo informacine sistema, gali išsiaiškinti, kurie asmenys dirba neteisėtai.
Pirmuosius du mėnesius, kai buvo įvesta skaidriai dirbančiojo ID tvarka, darbo inspektoriai statybų užsakovų ar jų įgaliotų rangovų už pažeidimus nebaudė. Tačiau nuo 2022 m. birželio 1 d. iki metų pabaigos už šio reikalavimo nepaisymą surašyta 187 administracinių nusižengimų protokolai, 21 protokolas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų ir 18 protokolų už statybvietėje esančių asmenų identifikavimo nepaisymą (pagal Užimtumo įstatymo 59(2) str.).
Statybų sektorius yra vienas rizikingiausių, jame fiksuojama daugybė įvairių darbo saugos pažeidimų ir net apie 65 proc. nelegalaus darbo atvejų.
„Situacija šioje veiklos srityje daugybę metų nesikeitė. Pagrindinė priežastis, kodėl nutarta įvesti skaidriai dirbančiojo ID – didelis pažeidimų skaičius. Būtent šiame sektoriuje kasmet nustatydavome daugiausia nelegalaus darbo atvejų, kuris siekdavo net iki 70 proc., ir situacija nesikeitė į gera jau daug metų. Kiek tikrindavome, tiek rasdavome pažeidimų, tad pokyčių reikėjo. Todėl buvo nuspręsta, kad reikia numatyti papildomą atsakomybę užsakovui arba jo įgaliotam rangovui, kad jis būtų atsakingas už statybvietėje esančius asmenis. Siekiant aiškumo, reikia paminėti, kad statybvietė – tai statinio statybos darbų vieta, kuriai reikalingas statybų leidimas. Paprastas remontas namuose nepatenka į šių darbų apimtį. Skaidriai dirbančiojo ID – tai atsakomybė užsakovui arba jo įgaliotam rangovui ir ji padeda, nes anksčiau užsakovų pagrindinis interesas buvo – pastatyti kuo pigiau, o darbuotojų legalumas mažai kam rūpėjo“, – pažymi LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
Situacija statybų sektoriuje pagerėjo
„Per pastaruosius metus situacija Lietuvos statybų sektoriuje šiek pagerėjo, nors kova su šešėliniu darbu, ypač privačiuose objektuose, vis dar išlieka dideliu iššūkiu. Palyginus pastarųjų dvejų metų statistiką, atlikus panašų skaičių patikrinimų nelegaliai dirbančių asmenų statybose nustatyta mažiau“, – teigia D. Čeponas.
Pernai VDI inspektoriai atliko 2 677 inspektavimus statybos sektoriuje, t. y. 22,6 proc. daugiau nei 2021 m., tačiau nustatė 12 proc. mažiau nelegaliai dirbančių asmenų (1 007). Beveik dvigubai sumažėjo nelegaliai statybose dirbančių užsieniečių skaičius: nuo 309 (2021 m.) iki 166 (2022 m.).
Kaip teigia, D. Čeponas, VDI prižiūrėdama, kaip laikomasi skaidriai dirbančiojo identifikacijos statybvietėse, pirmiausia siekia ne bausti, bet patarti ir padėti.
„Praėjusiais metais, jei statybininkas, oficialiai registravęs individualią veiklą, patikrinimo metu neturėjo skaidriai dirbančiojo ID kodo, inspektoriai net nebausdavo, o vietoje parodydavo, kaip reikia suformuoti skaidriai dirbančiojo ID, nes tą galima padaryti per kelias minutes tiesiog prisijungus prie sistemos su savo mobiliuoju parašu“, – pasakoja LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas.
Kaip pastebi D. Čeponas, per pastaruosius metus didžiosiose statybų bendrovėse nelegalaus darbo atvejų skaičius sumažėjo, patikrinimų metu nustatoma mažiau pažeidimų.
„Žymiai pagerėjo situacija didelėse statybvietėse, nes užsakovai arba jų įgalioti generaliniai rangovai yra didelės, gerą reputaciją turinčios įmonės ir joms rizikuoti dėl subrangovų neteisėtų veiksmų neparanku, mat pasekmės gali būti labai skaudžios, pvz., rizika patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą ir pan. Tad didesnės įmonės į šį aspektą atsižvelgia ir kontroliuoja atsakingai. Prastesnė situacija – mažesnėse statybos įmonėse ir tarp individualiai dirbančių asmenų. Viena iš priežasčių, kodėl darbuotojai nepasirūpina ID, gali būti tai, jog reikalavimas dar palyginti naujas, todėl ne visi apie jį žino. Tačiau reikia pažymėti, kad jei statybose nustatomas neteisėtai dirbantis asmuo, atsakomybė taikoma ir pačiam darbuotojui, ir užsakovui“, – teigia D. Čeponas.
Kas mėnesį „Sodroje“ išduodama per 30 tūkst. skaidriai dirbančiųjų ID, o per pastaruosius metus jų suteikta daugiau kaip per 400 tūkst. (įskaičiuojant pagal kelias darbo sutartis dirbančius asmenis, kuriems išduoti keli kodai). Statybų sektoriuje Lietuvoje dirba kiek daugiau nei 111 tūkst. apdraustųjų.
Skaidriai dirbančiojo ID – tai dar vienas žingsnis mažinant šešėlį statybų sektoriuje ir siekiant užtikrinti jame dirbančiųjų socialines garantijas. Pirmieji pokyčių metai, pasak D. Čepono, rodo gerėjančius rezultatus – mažėja nelegaliai dirbančiųjų skaičius, statybų verslas tampa skaidresnis ir atsakingesnis ne tik vykdydamas įsipareigojimus užsakovams, bet ir savo darbuotojų atžvilgiu.
Parengta bendradarbiaujant su VDI.
Straipsnį parengė Monika Daukšaitė
