Aktyvūs ir tikslingi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) veiksmai jau duoda pirmuosius rezultatus – per beveik visą šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje darbe žuvo 4 žmonės, t. y. dvigubai mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpi (9 žuvusieji). Tačiau įvairių darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų fiksuojama dar labai daug, vien pernai – 27,1 tūkst.
VDI praėjusiais metais atliko virš 10 tūkst. patikrinimų ir kitų inspekcinių veiksmų. Šią veiklą ji intensyviai vykdo ir šiemet, o įdėmių inspektorių žvilgsnių pirmiausia sulaukia tos ekonominės veiklos rūšys, kuriose pažeidimų fiksuojama daugiausia – statybos, transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos, prekybos, žemės ūkio, miškininkystės ir kitos.
Apie tai interviu su Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi Jonu Griciumi.
Praėjusiais metais VDI atliko virš 10 tūkst. patikrinimų ir kitų inspekcinių veiksmų ir nustatė daugiau kaip 27 tūkst. pažeidimų. Ką rodo šie skaičiai – ar kad pažeidimų daugėja, ar kad VDI dirba efektyviau?
Išties, pernai nustatėme 17,5 proc. daugiau darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų nei 2021 m. Tačiau vertindami šiuos skaičius turime atsižvelgti į bendrą VDI vykdomų funkcijų kontekstą. Praėjusiais metais mums buvo priskirtos naujos papildomos funkcijos. Viena iš jų – tai savarankiškai statybose dirbančių asmenų kontrolė, taip pat psichologinio smurto darbe prevencija.
Pažeidimų daugiau nustatome ne tik todėl, kad valstybė mums priskyrė naujų funkcijų, bet ir dėl suintensyvintos VDI inspekcinės veiklos bei darbo efektyvumo. Matydami negatyvias tendencijas, kad pažeidimų nemažėja, kad reikalavimų nesilaiko tiek kai kurie darbdaviai, tiek darbuotojai, mes 2022 m. apie 20 proc. padidinome inspektavimų skaičių. Tą patį prevenciškai darysime ir šiais metais.
2021 m. atlikus patikrinimus, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, vidutinis pažeidimų skaičius vienam patikrinimui buvo 0,67, tai 2022 m. – 0,79. Per patikrinimą nustatytų pažeidimų skaičius padidėjo ne todėl, kad situacija blogėja, o todėl, kad naudodami įmonių rizikingumo vertinimo sistemą identifikuojame tas ekonomines veiklos rūšis ir tuos darbdavius, kurie dažniausiai neįgyvendina ar nesilaiko teisės aktų reikalavimų, ir tas įmones kryptingai tikrinime.
Žinoma, pažeidimų išvis neturėtų būti, bet kalbant apie jų skaičių (27 tūkst.), turime atsižvelgti ir į mastą, nes šalyje turime apie 100 tūkst. įmonių ir apie 1,3 mln. darbuotojų. Įvertinus visus šiuos dalykus, galima sakyti, kad situacija Lietuvoje nėra bloga, o kai kuriais aspektais netgi gerėja.
Kokiose srityse ir kokių pažeidimų dažniausiai pasitaiko?
Daugiausia pažeidimų nustatome statybos (apie 34 proc.), apdirbamosios gamybos (17 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (16 proc.), žemės ūkio ir miškininkystės (10 proc.), transporto ir saugojimo (8 proc.) įmonėse. Kadangi šiose srityse yra didžiausia nelaimingų atsitikimų darbe rizika ir pavojus darbuotojams susirgti profesinėmis ligomis, į šias ekonominės veiklos rūšis ir yra orientuoti VDI patikrinimai.
70 proc. praėjusiais metais nustatytų pažeidimų sudaro saugos ir sveikatos pažeidimai. Jie vyrauja jau ne vienus metus. Tačiau 2022 m. ypač padaugėjo darbo teisės pažeidimų. Palyginti su 2021 m., šių pažeidimų skaičius padidėjo beveik 30 proc. – nuo 6,3 tūkst. 2021 m. iki 8,2 tūkst. 2022 m. Galimai tai susiję su tam tikrais teisės aktuose nustatytų reikalavimų sugriežtinimais. Pvz., įstatymų leidėjai naujai apibrėžė psichologinio smurto darbe (arba smurto ir priekabiavimo) sąvoką, taip pat buvo nustatyti griežtesni reikalavimai laikinojo įdarbinimo bei krovininio kelių transporto įmonėms. Be to, kaip jau minėjau, VDI buvo priskirtos naujos kontrolės funkcijos (pvz., skaidriai dirbančiojo ID kontrolė) ir pan.
Po didelio rezonanso visuomenėje sukėlusių įvykių praėjusiais metais šalyje ypatingas dėmesys buvo skirtas psichologinio smurto darbe prevencijai. Atlikus minėtas teisės aktų korekcijas, patikrinimų metu buvo užfiksuota daugiau nei 4 tūkst. pažeidimų dėl psichologinio smurto darbe ir psichosocialinių rizikos veiksnių. Palyginti su 2021 m., pernai taip pat gauta dvigubai daugiau skundų ir pranešimų, kuriuose buvo keliami klausimai dėl psichologinio smurto. Tai leidžia daryti išvadą, kad psichologinio smurto problema įmonėse, įstaigose ir organizacijose yra labai aktuali ir vis daugiau darbuotojų žino apie savo teisių gynybą ir nebijo kreiptis pagalbos.
Be šių darbo teisės pažeidimų, nustatome daug ir – dėl darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, įdarbinimo ir darbo sutarties.
Daugiausia protokolų pernai surašyta dėl komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimų, padarytų vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą, nelegalaus darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų.
Analizuodami juos ir VDI konsultacinę veiklą, pastebime įdomų dalyką. Yra paradoksas, kad 70 proc. klausimų mes gauname dėl darbo teisės, o daugiausia pažeidimų fiksuojame darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Kodėl taip yra? Turbūt daugelis mano, kad apie darbų saugą žino viską ir kad šioje srityje įmonėse yra viskas gerai. Deja, taip nėra. Tad vertėtų pasikonsultuoti su VDI specialistais.
Mes plėtojame įvairias konsultavimo formas, o viena iš svarbiausių – konsultacinis vizitas, kai VDI inspektorius nuvyksta į įmonę, jeigu to paprašo darbdavys, ir geranoriškai pakonsultuoja tiesiog darbo vietoje.
Pernai Lietuvoje darbe sunkiai susižalojo 124 darbuotojai, žuvo 23. Ar buvo įmanoma šių nelaimių išvengti?
Tai sunkus ir liūdnas klausimas. 2021 m. žuvusiųjų darbe (neskaičiuojant eismo įvykių) buvo dar daugiau – 39. Baisūs skaičiai. Gerai tai, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius Lietuvoje mažėja. Šių metų pirmą ketvirtį tokių nelaimių išvis nebuvo.
Sekdami Skandinavijos šalių pavyzdžiu, mes pernai vykdėme kampaniją „Vizija NULIS –jokių mirčių darbe“, nes siekiame, kad mirtinų nelaimių darbe išvis nebūtų. VDI veikia proaktyviai – kryptingai atliekame patikrinimus, sistemingai ir nuosekliai skelbiame jų rezultatus, statistiką, kokia yra situacija Lietuvoje, skleidžiame objektyvią tiesą, konsultuojame ir darbdavius, ir darbuotojus, pasitelkiame socialinę reklamą (net ir šokiruojančią). Pvz., pernai surengėme tam skirtą nuotraukų parodą centrinėse Vilniaus ir Klaipėdos miestų aikštėse. Taip siekėme prisibelsti iki žmonių ir atkreipti visuomenės dėmesį, kad žūčių darbe neturėtų būti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ignoravimas priveda prie liūdnų pasekmių, kad tai yra blogis, problema, kurią reikia spręsti.
Nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai įvyksta mobiliose darbo vietose dirbant statybos, pakrovimo ir iškrovimo, miškininkystės, žemės ūkio darbus. Ištyrę sunkius nelaimingus atsitikimus, matome, kad apie 70 proc. sunkių sužalojimų darbe įvyksta dėl paties darbuotojo neatsargaus elgesio.
Tokių nelaimių darbe galima išvengti abiejų suinteresuotų pusių – darbdavių ir darbuotojų – nuosekliomis pastangomis. Darbdaviai turi įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, o darbuotojai – jų laikytis.
Man pačiam yra tekę analizuoti mirtimi darbe pasibaigusias nelaimes ir aš protu nesuvokiu, kaip, pvz., galima lipti į 5 metrų gylio iškasą, jei nėra jokių apsaugos priemonių? Juk tu lipi į iškastą kapą, tave žemės užgrius ir tu mirtinai uždusi!
Įstatyme numatyta, kad galima atsisakyti dirbti, jei nesudarytos saugios darbo sąlygos, nesilaikoma darbuotojų saugos reikalavimų, ir apie tai informuoti VDI. Tik taip tu išsaugosi savo ir kolegų gyvybę.
Kodėl dažniausiai įvyksta sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe?
Mes tiriame kiekvieną tokį atvejį ir nustatome visas aplinkybes, t. y. žiūrime, ar buvo saugios darbo sąlygos, ar buvo tinkamos darbo priemonės, ar darbuotojas buvo instruktuotas, ar buvo įvertinta profesinė rizika, ar buvo padaryta viskas, kad būtų saugu ir darbuotojas žinotų, kaip dirbti. Kaip minėjau, dažniausia sunkūs sužalojimai darbe įvyksta dėl paties darbuotojo neatsargaus elgesio.
Apie 50 proc. sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojui nugriuvus (užkliuvus, paslydus) ar nukritus iš nedidelio aukščio. Kai kuriais atvejais tai įvyksta dėl sutrikusios darbuotojo sveikatos ar dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių, labiau susijusių su likimo pirštu nei teisiškai reglamentuojamais dalykais.
Pavyzdžiui, darbuotojas, užspringęs gėrimu, iškrito pro atviras automobilio kabinos duris ir sunkiai susižalojo galvą; operatorius, lipdamas atbulomis iš specialaus transporto kabinos, prarado pusiausvyrą ir griuvo aukštielninkas sunkiai traumuodamas galvą; amatų būrelio specialistė vaikščiodama auditorijoje suklupo, nugriuvo ir įvykio metu patyrė sunkią traumą; masažuotojas pradėjo daryti pacientui nugaros srities masažą, galimai sutrikus sveikatai, nukrito darbo kabinete ir sunkiai susižalojo.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pavadinimas ne vienam skamba bauginančiai, nes pats žodis „inspekcija“ asocijuojasi su patikrinimais ir gresiančiomis baudomis. O kokiu principu dažniau vadovaujatės savo darbe – patarti ar bausti?
Mes bandome rasti balansą. Mano pozicija tokia, kad turi būti taikoma dviejų žingsnių taisyklė. Tai reiškia, kad pirmas VDI darbuotojų vizitas – objektyviai įvertinti situaciją, patarti, konsultuoti, rekomenduoti. Tačiau jeigu niekas nesikeičia, nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, ignoruojamos mūsų pastabos, tuomet jau antras vizitas, po kurio laukia sankcijos. Darbdavius, kurie vengia vykdyti savo pareigas, baudžiame už teisės aktų pažeidimus, nes teisės aktai turi būti vykdomi.
Šios dviejų žingsnių taisyklės netaikome ir jokių pasigailėjimų niekada nebus, jei mes fiksuojame šiurkščius darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, jei įvyksta mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe ar sudaromos prielaidos įvykti tokiai nelaimei, jeigu tu elgiesi nesąžiningai, elgiesi prieš teisę.
Manau, kad balansą esame pasiekę. VDI vizija buvo ir išlieka taikyti subalansuotą teigiamą ir neigiamą motyvavimo sistemą, siekiant, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.
Valstybinės darbo inspekcijos specialistai padeda įmonėms ir darbuotojams spręsti įvairius su darbų sauga ir darbo santykiais susijusius klausimus. Vien tik pernai VDI suteikė daugiau kaip 144 tūkst. konsultacijų. Kokiais klausimais dažniausiai į jus kreipiasi darbdaviai ir darbuotojai?
Konsultavimas yra viena iš prioritetinių VDI veiklos krypčių. Konsultuojame darbdavius, darbuotojus ir jų atstovus iš profsąjungų. Daugiausia sulaukiame darbo teisės klausimų, susijusių su įdarbinimu ir darbo sutartimi, darbo užmokesčiu bei darbo ir poilsio laiku.
VDI teikia konsultacijas visiems patogiais būdais – telefonu, raštu, o „Facebook“ platformoje atsakome į žinutes ir komentarus, pasitelkdami elektroninė konsultantę „Ugnę“. Taip pat teikiame informaciją savo tinklapyje www.vdi.lt ir VDI „Instagram“ paskyroje.
Be jau paminėtų informacijos priemonių, VDI taip pat aktyviai organizuoja ir dalyvauja įvairiuose mokymuose bei seminaruose darbo teisės ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Tad tikslas patarti, suteikti darbuotojams ir darbdaviams žinių, kaip tinkamai įgyvendinti bei apginti savo teises ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams, yra vienas esminių VDI veikloje.
Ne visi gyventojai dar žino, ką daro Valstybinė darbo inspekcija, ir painioja ją su kitomis institucijomis, pvz., Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Kaip paprastai būtų galima paaiškinti, ką daro VDI?
Trumpai galima pasakyti taip: viską, kas susiję su Darbo kodeksu ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, kontroliuoja VDI. Tai yra viską, kas yra susiję su darbu ir darbo sąlygomis, bet ne su mokesčiais. Mokesčius administruoja VMI ir „Sodra“.
VDI vykdo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevenciją ir Darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolę.
Dalis žmonių negina savo darbo teisių dėl įvairių priežasčių: vieni tiesiog nežino, kur kreiptis, kiti nesikreipia, nes bijo, kad darbdavys juos atleis iš darbo, treti dirba nelegaliai ir apie tai nepraneša, nes patys bijo būti nubausti. Ką patartumėte tokiems žmonėms?
Patarimas vienas – atsikratyti baimių. Reagavimas į konkrečius atvejus ir jų išsprendimas yra įmanomas tik kreipiantis į atitinkamas institucijas, darbo teisinių santykių atveju – VDI.
Kreiptis galima anonimiškai. Net ir pradėję tyrimą, mes privalome išlaikyti konfidencialumą. Ir mes tai darome. Neatskleidžiame, iš kokio žmogaus yra gautas prašymas. Taip pat noriu paminėti, kad skundo ar prašymo išnagrinėti darbo ginčą pateikimas nėra ir negalėtų būti traktuojamas kaip teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju.
Žinoma, galima ir paprasčiausiai paskambinti ir pasitarti su VDI darbuotojais, kaip elgtis. Mes visada patarsime.
Straipsnio autorius: Justas Mažeika.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VDI.
