Nuolankesni darbuotojai su tuo dažniausiai taikstėsi ir negynė savo teisių galvodami, kad gal neverta, nepavyks, susigadins savo reputaciją ar pan. Tačiau padėtis, panašu, gerokai keičiasi. Darbuotojai vis dažniau skundžia nesąžiningus darbdavius ir išsireikalauja jų nesumokėtų pinigų.
Ginčija dažniau ir atgauna nemenkas sumas
Norint išspręsti daugelį nesutarimų su darbdaviu dabar nebūtina kreiptis į teismą. Tokius individualius ginčus ikiteismine tvarka sprendžia darbo ginčų komisijos, veikiančios prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Jas sudaro nepriklausomi darbuotojų (profesinių sąjungų) ir darbdavių organizacijų atstovai.
Ginčo nagrinėjimas komisijose yra nemokamas. Jų nariams atlyginama iš valstybės biudžeto.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį darbo ginčų komisijos gavo daugiau kaip 3600 prašymų išnagrinėti darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio.
Tai yra penktadaliu arba 600 prašymų daugiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Daugiausia prašymų gauta iš statybų sektoriaus, taip pat transporto ir saugojimo veiklos sektoriaus įmonių. Šie sektoriai pirmavo ir praėjusiais metais.
Gautuose prašymuose išnagrinėti darbo ginčus buvo iškelta per 7700 reikalavimų (praėjusių metų pirmąjį pusmetį – per 6100 reikalavimų).
Didžiąją reikalavimų dalį – net 5593 – sudarė reikalavimai dėl apmokėjimo už darbą. Taip pat nemažai reikalavimų dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo sutarties sąlygų, neturtinės žalos atlyginimo.
Darbo ginčų komisijai išnagrinėjus gautus prašymus, apie 43 proc. reikalavimų buvo patenkinti ar patenkinti iš dalies, tik 12 proc. reikalavimų buvo atmesti.
Taikos sutartimi baigėsi apie 22 proc. reikalavimų, dar apie 14 proc. buvo atsisakyta prieš Darbo ginčų komisijos posėdį ar jo metu.
Visiškai ar iš dalies tenkintuose reikalavimuose dėl darbo apmokėjimo, darbuotojai iš darbdavių prisiteisė vidutiniškai po 1560 eurų.
Per šių metų pirmąjį pusmetį darbuotojų naudai priimta sprendimų iš viso už 5,1 mln. eurų – per 1 mln. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Ką reikia žinoti apie tokius ginčus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena darbuotojams, ką svarbu žinoti kilus nesutarimui su darbdaviu ir kur kreiptis, norint išspręsti ginčą.
Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, nesuteiktų atostogų ir pan.
Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai ar darbdavių organizacijos, jeigu jų teisės pažeidžiamos.
Kalbant apie reikiamus dokumentus, prašant išnagrinėti darbo ginčą, svarbiausia pateikti nustatytos formos prašymą. Komisijai taip pat pateikiami ir kiti dokumentai: darbo sutartys, algalapiai ir pan.
Prašymą galima pateikti tiesiogiai VDI arba pasirašytą el. parašu išsiųsti: [email protected]
Kaip nagrinėjami darbo ginčai ir priimami sprendimai
Komisija susipažįsta su darbuotojo ar darbdavio prašymu, esant reikalui, apklausia įmonės darbuotojus, susirenka reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikyti abi šalis. Jeigu tai nepavyksta, komisija balsuoja ir priima sprendimą. Visų komisijos narių balsai – lygiateisiai, t. y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir šalims nedalyvaujant posėdyje.
Darbo ginčą komisija privalo išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui. Sprendimas įsiteisėja per vieną mėnesį (jeigu nei viena iš šalių nesikreipė dėl ginčo į teismą) ir tada turi būti nedelsiant vykdomas.
Tam tikrais atvejais, Darbo ginčų komisija įpareigoja atsakovą sprendimą vykdyti skubos tvarka, tuomet jis turi būti vykdomas iš karto po sprendimo priėmimo.
Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi. Tuomet, jeigu darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.
Taigi, teisme byla nagrinėjama iš esmės. Tačiau, priimdamas sprendimą, teisėjas galės remtis darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir darbo ginčų komisijos sprendimu.
Lietuvoje veikia 22 darbo ginčų komisijos: 7 – Vilniuje, 5 – Kaune, 3 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, 2 – Panevėžyje, 2 – Alytuje ir 1 – Telšiuose. Panevėžio darbo ginčų komisija aptarnauja Utenos apskritį, Šiaulių ir Telšių darbo ginčų komisijos – Tauragės apskritį, Alytaus darbo ginčų komisija – Marijampolės apskritį, Kauno apskrities – Birštono ir Prienų savivaldybes.
