R. Lazutka: kyla grėsmė pensijoms
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka itin negailėjo kritikos Vyriausybės parengtai mokesčių reformai. Jis teigė, kad reikalinga reformų kryptis buvo partijos programoje, bet ne pateiktuose siūlymuose.
Jis akcentavo, kad Lietuvoje didžiulė nelygybė ir skurdas susidarė dėl prastos mokesčių sistemos. Jis kritikavo valdžios siūlymus plėsti ir didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, o taip pat mažinti 2 proc. „Sodros“ įmokas.
„Reikia rinkti ne mažiau mokesčių, atsisakant dalies mokesčių iš gyventojų pajamų mokesčio plečiant NPD ir „Sodros“ įmokas mažinant, bet kaip tik reikia rinkti daugiau ir iš pajėgiančių mokėti. Didelė pajamų nelygybė rodo, kad yra iš ko rinkti daugiau.
Dešimtadalis Lietuvos gyventojų, kurie gauna didžiausias pajamas, jie gauna dvigubai daugiau nei antrasis dešimtadalis gaunantis dideles pajamas. Tai didžiulis skirtumas. Savarankiško darbo pajamos, kurios dažnai ginamos nuo didesnių mokesčių yra pasiskirsčiusios dar netolygiau. 20 proc. žmonių, kurie gauna pajamas iš įvairios savarankiškos veiklos, 20 proc. didžiausias pajamas uždirbančių žmonių jie pasiima 55 proc. visų uždirbančių žmonių pajamų, o antras 20 proc. jau tik 19 proc. gauna. Tai nelygybė yra didžiulė.
Dabartinės priemonės gali padidinti šiek tiek pačių skurdžiausių pajamas, tai papt vidutinio sluoksnio, bet jos nenukreiptos į tuos, kurių pajamos labai didelės ir labai atsiskiria nuo vidutinio mokesčio“, – kalbėjo Romas Lazutka pridėjęs, kad Lietuva pagal nelygybę yra antra Europos Sąjungoje pagal Bulgariją.
Pasak jo, valstybės išlaidos viešosioms gėrybėms yra 33 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, kai Estijoje ir Lenkijoje – 40 proc. Tai reiškia papildomus 2 mlrd. eurų.
„Tiek daugiau galėtume turėti, jei turėtume mokesčių sistemą, kuri aprūpina tais ištekliais. Ir ta sistema turėtume eiti, nes mes nepajėgūs dabar finansuoti socialinės srities: ar tai sveikata, ar senatvė, ar šeimos parama“, – teigė R. Lazutka.
Jis įsitikinęs, kad perskirstymas nė negerės, nes surenkamų finansų neužteks. Net ir pajamų padidinimas remiasi ekonomikos augimu, iš kurio, pasak
R. Lazutkos, kasmet surenkama apie 600–700 mln. eurų, bet tos pajamos reikalingas viešojo sektoriaus finansavimo indeksavimui, kad jis nuo privataus sektoriaus augimo neatsiliktų. „Tų lėšų negalima panaudoti struktūriniams pasikeitimams“, – konstatuoja R. Lazutka.
Vilniaus universiteto profesorius pabrėžia, kad ypatingai pavojinga pensijų reformos kryptis. Dėl to ją siūlo atidėti, iki kol atsiras ją labiau išmanančių ir besirūpinančių ne privačiu verslu, o valstybe.
„Vyriausybės programos priemonių plane numatyta, kad sistemiškai didinsime valstybės apsaugą, nurodome siektiną rodiklį sau ES vidurkį 19,5 proc. o Lietuvoje yra dabar 11,5 proc., tačiau dėl NPD kėlimo ir „Sodros“ įmokų mažinimo judėsime priešinga kryptimi.
Mokesčių reformos ašis palikti daugiau pinigų gyventojų rankose, bet kartu valstybė surinks mažiau ir finansuos daug mažiau nei galėtų. Tai akivaizdu, kad tai naudinga verslo organizacijoms, kurios siekia turėti pigesnę darbo jėgą. Tačiau menka socialinė apsauga tikrai nepagerins žmonių gerovės ir nespręs skurdo ir nelygybės. Nelygybės mokesčiai nesumažinsi. Ją labiausiai mažina pensijos bei dar kitos išmokos“, – tikina R. Lazutka.
Pasak jo, vienas lėšų perskirstymo įrankių, kuris padeda mažinti nelygybę – „Sodra“. O būtent šio mechanizmo vaidmuo ir menkinamas, nes bazinė pensijos dalis perkeliama į valstybės biudžetą.
„Pensijų reforma antisociali, pasirengimas visuomenės senėjimui toks pasirenkamas, kad „Sodros“ įmoką sumažinti, perkelti į valstybės biudžetą, kurio pajamos mažėja. Jei iš to biudžeto finansuojama, o reformos kryptis rodo, kad paties biudžeto pajamos nedidėja, nors iš jo daug ką finansuojame. Tada kyla grėsmė bazinei pensijai, kad ji ateityje bus daug prasčiau finansuojama nei iš „Sodros“. Perkelti prasminga tik su sąlyga, kad mokesčių reforma gerokai padidintų pajamas į valstybės biudžetą ir atsvertų“, – konstatavo R. Lazutka.
K. Maniokas: silpna vieta – finansai
Europos socialinių teisinių ir ekonominių projektų (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas nepritarė, kad reikėtų mokesčius didinti ir taip daugiau lėšų įnešti į valstybės biudžetą. Tačiau ir jam kilo klausimų, ar tikrai pakaks finansų norimoms reformoms.
„Lietuva yra sekli valstybė – daug įsipareigojimų, bet mažai pinigų tuos įsipareigojimus finansuoti. Iš čia problemos ateina, kai reikia finansuoti šveitimą, sveikatos apsaugą.
Manau, kad atsakymas ne Europos Sąjungos vidurkiai, o pati Lietuvos specifika – regiono specifika. Mažas socialinis kapitalas, kuris pasireiškia mažu pasitikėjimu valstybe ir institucijomis, menka mokestine morale. Dėl to, nors daug kas norėtų, kad viešosios paslaugos būtų geriau finansuojamos, kelias yra eiti mažinant mokesčius, tuo pačiu taip mažinant šešėlį“, – kalbėjo K. Maniokas.
Jis pritarė, kad pasirinktas kelias mažinti darbo jėgos apmokestinimą yra geras kelias, kuris gali paskatinti ištraukti gyventojus iš šešėlio. Taip pat pridėjo, kad ir kaupimas pensijai Lietuvoje per mažas, tad yra gera priemonė automatiškai įtraukti į kaupimą. Tačiau silpnoji reformos dalis ta, kad neapmokestinamojo pajamų didinimas kasmet kainuos apie 200 mln. eurų, o šiuos praradimus ruošiamasi kompensuoti tik iš šešėlio mažinimo.
„Ir tai skaičiuojant lėšas iš šešėlio remiamasi tik vienų metų pasiekimu, kuris, tikėtina, nelabai bus lengva jį pakartoti ir nelabai aišku, kokie šaltiniai. Suprantu, kad reformos esmė mažinti šešėlį – kas gerai, bet čia lieka rizikų, kurios reikalautų nuolatinio šešėlio mažinimo priemonių efektyvumo peržiūrėjimo, kol kas turime per mažai įrodymų, duomenų, kas veikia Lietuvoje mažinant šešėlį, o kas ne“, – nurodė jis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad skaičiuojama, jog per tris metus darbo jėgos naštos mažinimas atsieis apie 510 mln. eurų. Tiek netekus biudžetui, jį planuojama papildyti 12 mln. eurų iš padidintų akcizų rūkalams, 11 mln. eurų iš nekilnojamojo turto mokesčio. Dar 4 mln. eurų būtų papildomai gauta dėl 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms. Kita iš šešėlio mažinimo, ekonomikos augimo.
Kaip pastebėjo konservatorius Mykolas Majauskas, išvadų rengėjai jau atmetė siūlymą apmokestinti antrąjį ir tolimesnį nekilnojamąjį turtą 0,3 proc. tarifu. Pasak jo, tikėtina, kad šį siūlymą atmes ir komitetai bei pats Seimas. Tad gali būti, planuojamų 11 mln. eurų iš šio mokesčio nebus gauta. Paklaustas apie tai premjeras S. Skvernelis neatsakė, ką darytų, jei šiam mokesčiui būtų nepritarta.
Primename, kad Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, 2 procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
Konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 21 proc. gyventojo pajamų mokestis, 6 proc. punktais didėjantis dėl bazinės pensijos mokėjimo perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka. Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,24 proc., ji apims nelaimingų atsitikimų, nedarbo ir profesinių ligų draudimą, taip pat įmokas į garantinį ir ilgalaikių išmokų fondus.
Perskaičiuojant darbuotojo mokamas įmokas „Sodrai“, ji visiems bus sumažinta 2 proc. punktais. Tai susiję su permainomis pensijų kaupime – 2 proc. „Sodros“ pervedimų į antros pakopos pensijų fondus naikinimu ir gyventojo įmokos padidinimu iki 4 procentų. Valstybė kaupiantiems antros pakopos fonduose ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Atlyginimo riba, iki kurios taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), turėtų augti iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), numatytas trejų metų NPD didinimo planas. NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai). Antrais reformos metais NPD didėtų iki 370 euro, o 2021–aisiais – iki 470 eurų.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.
