Diskusijoje dėl mokesčių ir pensijų sistemų tobulinimo pranešimus turėjo skaityti premjeras Saulius Skvernelis, finansų ministras Vilius Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.
„Manau, kad turėjome pakviesti Lietuvos banko pirmininką Vitą Vasiliauską. Visgi tai viena pagrindinių Lietuvos finansinių institucijų. Aš kalbėjau su juo, jis galėtų ateiti, dalyvauti, jei rastume jam laiko trečiam-ketvirtą jis ir trumpą pranešimą galėtų padaryti. Siūlyčiau tą sprendimą priimti ar kviesti, ar ne. Randam laiko iš komercinių bankų pakviesti, bet iš savo pagrindinio ne“, - kalbėjo Kęstutis Glaveckas.
Prie tokio siūlymo prisidėjo ir Jurgis Razma, Andrius Kubilius, Eugenijus Gentvilas.
„Gal galite paaiškinti koks čia žanras. Vadinama diskusija, bet kalbės tik premjerai, ministrai, kažkas dar pakviesti. Kas pakvietė, neaišku. Opozicijai galimybės kažką išsakyti savo nuomonę šioje vadinamoje diskusijoje nėra numatyta. Suprantu, prie Rusijos dūmo pavyzdžio artėjome. Grezlovas sakė, kad Dūma tai ne vietai diskusijoms. Kas čia per žanras. Ministrai jau pristatė, tai būtų geriau išklausyti įvairesnės nuomonės – Lietuvos banko, opozicijos, komiteto pirmininkų Tai ne dar kartą mums paaiškins, kas prieš savaitę pasakyta ir net klausimų negaliam užduoti Tai čia diskusija ar pamokslai?“, - kalbėjo A. Kubilius.
Už kvietimą balsavo 50, susilaikė 51 Seimo narys, prieš 8. Nuspręsta nekviesti Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko pasisakyti.
Dar kartą prašytą bent kitą savaitę pakviesti V. Vasiliauską, kad nebūtų nuolatinis vienos nuomonės klausymasis. E. Gentvilas pastebėjo, kad valdantiesiems vienodai, ką kita pusė Seimo galvoja ir jau matosi, kaip vyks tolimesnės diskusijos dėl mokesčių – tik su viena nuomone.
„Ačiū, mes nedalyvaujame jau šiandien“ – pasakė E. Gentvilas. Pridėdamas, kad gali klausytis pranešimo ir iš kabinetų tokiu atveju. Valstietis Stasys Jakeliūnas suskubo pridėti, kad į Lietuvos banko reglamentą neįeina mokesčių ir pensijų politikos klausimai, beje, jie savo požiūrį išdėstė raštu. „Mes į tą nuomonę atsižvelgsime tiek, kiek į ją vertą atsižvelgti“, - rėžė S. Jakeliūnas.
S. Skvernelis: galėčiau duoti ir savo laiką pasisakyti
Pats S. Skvernelis pirmiausia pastebėjo, kad keista matyti tokį vaizdą, po Prezidentės kalbos, kurioje ką tik buvo kviečiama susitelkti bendram darbui.
„Kalbant apie Lietuvos banką ir banko vadovą, jis dalyvauja Vyriausybės posėdžiuose, pasisako, nuomonės išgirstos, turinčios rimtų siūlymų, kurie buvo apsvarstyti Ir nematau problemų jis čia dalyvautų ar ne. Galėčiau ir savo laiką pasisakyti skirti, bet yra tvarka kada organizuojama diskusija, pranešėjus buvo galima siūlyti. Jei teiktųsi atvykti banko vadovas, matyt, problemos nebūtų, bet kiek su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku bendravau Lietuvos bankas selektyviai pasirenka kokiais klausimais atvykti į Seimą kokiais ne“, – kalbėjo jis.
Kalbant jau apie siūlomą mokesčių reformą, S. Skvernelis patikino, kad bus stengiamasi reaguoti į siūlomas pataisas ir į jas atsižvelgti, jeigu jos bus argumentuotos, finansiškai atsakingos. Premjeras išskyrė kelias problemines sritis.
„Pirmiausia tai darbuotojų indėlis į socialinio draudimo sistemą aiškesnis turi būti, nes darbuotojas nemato darbdavio sumokėtų socialinio draudimo įmokų dalies, bazinė pensija nepriklauso nuo susimokėtų įmokų, tačiau ši pensijos dalis integruota į socialini draudimo sistemą. Antra, darbo apmokestinimas konkurencingesnis turi būti, nes vidutines pajamas gaunančiųjų darbo apmokestinimo našta pas mus apie 2 proc. didesnė nei Estijoje, ir apie 5 proc. nei Lenkijoje. Pagal mokesčių naštą viršijame tiek ES, tiek EBPO vidurkius. Trečia, mokesčių struktūra neturi stabdyti ekonomikos augimo. Lietuvoje neišnaudotos galimybės papildyti biudžetą pajamomis iš ekonomiką neribojančių mokesčių, kaip nekilnojamojo turto. Ir ketvirta, mokesčių sistema turi būti stabili, apibrėžta“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Po S. Skvernelio kalbos stojęs finansų ministras Vilius Šapoka taip pat kritikavo poziciją dėl to, kad jie paliko salę ir negirdi skatinimų dirbti bendrai. Jis patikino, kad rengiant pertvarką savo siūlymus teikti buvo kviesti visi: tiek Seimo nariai, tiek įvairios verslo organizacijos, šeimos, pensininkai. Pasak jo, į visus siūlymus atsižvelgta. „Konkretų aiškų prognozuojamą trimetį planą, kad mokesčių našta dirbėtiesiems sumažėtų, jų pajamos išaugtų ir galėtume tapti lyderiais pritraukdami investicijas, kurių mums taip trūksta, lyderiais inovacijos srityje, išskaidrinti šešėlį ir nebaudžiant, o paskatinant sąžiningus, pilietiškus mokesčių mokėtojus. Tada galbūt jie grįš ir savo vaikus augins čia“, – kalbėjo V. Šapoka.
Siūlo žvelgti kaip į kompleksą
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikino, kad visi pensijos reformos siūlymai matomi, kaip sisteminiai siūlymai. Tad būtų neteisinga imti vieną ar kitą detalę, ją kritikuoti nematant viso paveikslo.
„Šiuo atveju dažnai girdinti kritikus girdisi tik vienos ar kitos detalės kritikos, bet apie bendrą siūlymą mažai kalbama. Mano galva, pensijos reformos esmė, pensijos mokėjimo rizikos išskaidymas. Šiuo metu susieta pensija tik su vienu rodikliu, su dirbančiųjų skaičiumi – kiek jų dirba. Turint omeny demografinius iššūkius, kyla rimta rizika pensijų mažėjimui arba santykių tarp pensijų ir darbo užmokesčio mažėjimui, dėl to svarbu diversifikuoti ar išskaityti riziką. Dėl to siūlomi trys šaltiniai: individuali „Sodros“ dalis, kiek sumoki įmokų, bendroji dalis susieta su valstybės biudžeto galimybėmis, ir sąsaja su šiandienos atidėjimais, kaupimu“, – sako jis.
Pasak jo, Lietuvoje yra 1,3 mln. žmonių, kurie yra sudarę sutartis su pensijų fondais.
„Iš jų virš 800 yra aktyvios, tų kurių darbo sutartys yra ir mokama į fondą. Iš tų 1,3 mln. 700 tūkst. kaupia tik 2 proc. ir didžiąjai daliai nepasimoka kaupti. Dar blogiau, jų visų 1,3 mln. pensijos mažėja, nes paimam iš „Sodros“ ir pervedama į fondus“, – teigė jis.
L. Kukuraitis dėl to siūlo, kad visi dalyvautų kaupime 4+2. Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, valstybės skatinamoji įmoka ir gyventojo įmoka bus pamažu didinamos, kol 2023 metais pasieks nurodomus 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio ir 4 proc. gyventojo darbo užmokesčio.
Antros pakopos fonduose dabar kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus. Jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc.
vidutinio darbo užmokesčio, o nutrauktus „Sodros“ pervedimus kompensuos „Sodrai“ mokamų įmokų sumažinimas 2 procentiniais punktais. Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – ji būtų 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka.
Prie kaupimo antros pakopos fonduose gyventojas bei darbdavys galėtų prisidėti papildomai, tarkime, pirmasis galėtų mokėti daugiau kaip 4 proc. atlyginimo. Tokiu atveju jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos – tokios pat, kurios dabar galioja investuojant į trečios pakopos pensijų fondus.
Taip pat numatoma galimybė žmogui, pavyzdžiui, staiga sumažėjus jo pajamoms, laikinai stabdyti pensijos kaupimą, tačiau bendra to trukmė negalės viršyti 12 mėnesių. Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti.
Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus.
