Iš esmės nutarta keisti gyventojų mokesčių tarifus, apmokestinti papildomą būstą, didinti akcizu rūkalams, kovoti su šešėliu didinant baudas, keisti pensijų apskaičiavimo tvarką.
Pirmiausia pritarta mokesčių tarifų pakeitimams
Vyriausybės siūlomas trejų metų mokestinių permainų planas perėjo pirmąjį Seimo filtrą. Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, 2 procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
Konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 21 proc. gyventojo pajamų mokestis, 6 proc. punktais didėjantis dėl bazinės pensijos mokėjimo perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka. Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,24 proc., ji apims nelaimingų atsitikimų, nedarbo ir profesinių ligų draudimą, taip pat įmokas į garantinį ir ilgalaikių išmokų fondus.
Perskaičiuojant darbuotojo mokamas įmokas „Sodrai“, ji visiems bus sumažinta 2 proc. punktais. Tai susiję su permainomis pensijų kaupime – 2 proc. „Sodros“ pervedimų į antros pakopos pensijų fondus naikinimu ir gyventojo įmokos padidinimu iki 4 procentų. Valstybė kaupiantiems antros pakopos fonduose ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Atlyginimo riba, iki kurios taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), turėtų augti iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), numatytas trejų metų NPD didinimo planas. NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai). Antrais reformos metais NPD didėtų iki 370 euro, o 2021–aisiais – iki 470 eurų.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 52, prieš - 28, susilaikė 15 Seimo narių. Pagrindiniu pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu - Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.
Kritikos susilaukta dėl to, jog bandoma visiems po truputį padidinti pajamas, tačiau nesusitelkiama į esmines problemas. Pavyzdžiui, pasak Mykolo Majausko, būtų galima žymiau padidinti medikų ar mokytojų atlyginimus.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad siūlomais pakeitimais Vyriausybė silpnina „Sodrą”.
Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad pakeitimai yra žingsnis teigiama kryptimi, o toliau dėl jų bus galima diskutuoti Seimo komitetuose.
Turtą ruošiasi apmokestinti labiau
Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus sulaukė pritarimo.
Už tai numatančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 56, prieš - 12, susilaikė 27 Seimo narių. Pagrindiniu pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną. Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad siekiama išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, taip pat užkirsti kelią NT burbulo formavimuisi.
Konservatorius Mykolas Majauskas nuogąstavo, kad nauja NT apmokestinio tvarka skatins gyventojus ieškoti landų jo išvengti, būstą, pavyzdžiui, perrašant žmonai arba vaikams. Tuo metu liberalė Aušrinė Armontaitė klausė, ar taip nėra ruošiama dirva visuotiniam, įskaitant ir pagrindinį būstą, apmokestinimui.
Anot V. Šapokos, daugelyje šalių, kur taikomas visuotinis NT apmokestinimas, yra numatyta eilė lengvatų socialiai pažeidžiamiems asmenims ir jų grupėms, todėl to daryti Lietuvoje neketinama.
Be to, anot ministro, visuotinis NT apmokestinimas neatneštų reikšmingų pajamų, kurios galėtų pastebimai padidinti perskirstymą per biudžetą, nes NT vertė Lietuvoje yra ganėtinai maža.
Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.
Rūkantiesiems išlaidos didės
Seimas svarstys Vyriausybės siūlymą nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako gaminiams, taip pat taikyti akcizą elektroninių cigarečių skysčiui. Akcizų įstatymo pataisos numato akcizais (68,6 euro už kilogramą) apmokestinti kaitinamojo tabako produktus ir elektroninių cigarečių skystį. Jiems siūloma nustatyti 0,2 euro už ml produkto akcizų tarifą. Dėl to 2 ml šio skysčio galėtų pabrangti apie 0,48 euro.
Taip pat ketinama nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą cigaretėms, cigarams bei cigarilėms ir rūkomajam tabakui: akcizą už cigaretes padidinti iki 62,25 euro už 1000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 102 eurai. Akcizų tarifas cigarams bei cigarilėms didėtų iki 42 eurų už kilogramą, rūkomajam tabakui – iki 68,6 euro už kilogramą.
Dėl to cigarečių pakelis (kuriame jų yra 20) vidutiniškai brangs apie 0,11 euro (pakelis pigiausių cigarečių – 0,15 euro), cigarilių pakelis (kuriame yra 10 cigarilių) – apie 0,12 euro, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,3 euro.
Už tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 66, prieš – vienas, susilaikė 27 Seimo nariai. Pagrindiniu pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, rengiant planą, žiūrėta tiek į tendencijas Europos Sąjungoje, tiek kaimyninėse šalyse.
„Tikrai iš bendro konteksto neiškrentame“, - parlamentarams sakė V. Šapoka.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitis nuogąstavo, kad akcizo didinimas dar labiau paskatins jų kontrobandą į Lietuvą. Konservatorius Mykolas Majauskas taip pat pabrėžė, kad didint akcizus tabakui reikia, kartu stiprinant kovą su kontrabanda.
Anot V. Šapokos, Baltarusijoje pakelio cigarečių kaina jau seniai yra kur kas mažesnė nei Lietuvoje, todėl akcizų padidinimas kontrabandos srautams didelės įtakos neturės.
Tačiau ministras pripažino, kad kovą su kontrabanda reikia stiprinti ir pabrėžė, kad šis klausimas yra nuolat aptariamas su visomis suinteresuotomis tarnybomis.
Kovos su šešėliu
Vyriausybės siūlomos kovos su šešėliu priemonės taip pat sulaukė palaikymo. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma didinti baudas už įvairius pažeidimus, susijusius su mokesčių slėpimu, netinkama veikla, leidimų ar licencijų užsiimti tam tikra veikla neturėjimu. 2019 metais verslui ir gyventojams ketinama siūlyti vienkartinę galimybę be baudų ir delspinigių susimokėti „pamirštus“ mokesčius – tai jie galės padaryti per 6 mėnesius.
Anot konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, „mokesčių amnestijos“ praktika anksčiau yra sulaukusi labai kritiško Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų vertinimo.
„Tikrai negalėčiau pavadinti to amnestija, nes mokesčius sumokėti reikės. Kalbame tik apie atleidimą nuo baudų ir delspinigių“, - teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Jis taip pat pabrėžė, kad tai būtų vienkartinė akcija, tuo metu TVF kritikuoja pasikartojančius veiksmus, kai yra leidžiama nurašyti ir dalį nesumokėtų mokesčių.
Labdaros ir paramos įstatymo pataisos leistų paramos gavėjo statusą gauti tik tiems asmenims, kurie atitiktų minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, o Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai numato, jog neatitikus tokių kriterijų, nebus galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Gyventojams, kurie legaliai pirks remonto, statybos ar kitas namų ūkyje suteiktas paslaugas – pavyzdžiui, auklių arba namų tvarkytojų, ketinama suteikti galimybę susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas ir taip susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Tuo pačiu visos veiklos, kurioms kuriamos naujos GPM paskatos, nebegalės būti vykdomos su verslo liudijimu.
Pagrindiniu teikiamų įstatymų pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.
Didžiausias diskusijų objektas – pensijų reforma
Seimas nusprendė svarstyti Vyriausybės siūlomas pensijų kaupimo permainas, kuriomis ketinama naikinti „Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, didinat pačių gyventojų mokamas įmokas.
Parlamentarai po pateikimo antradienį pritarė Socialinio draudimo įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo bei su jais susijusių įstatymų pataisoms. Jos toliau bus svarstomos parlamentiniuose komitetuose, o į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti birželio pabaigoje.
Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, ragindamas po pateikimo pritarti įstatymų pakeitimams, teigė, kad tai yra ilgai rengtos permainos, būtinos užtikrinti šalies pensijų sistemos stabilumą.
Tiesa, anot S. Jakeliūno, dalis Vyriausybės siūlymų gali būti tobulinami ir iki liepos pradžios sprendimų gali nepavykti priimti.
„Tam gali tekti skirti daugiau laiko nei siūlo premjeras (25 dienas - BNS). Yra įvairių alternatyvų, tikiu, kad rasime gerus ir pamatuotus sprendimus“, - sakė S. Jakeliūnas.
Liberalė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad per penkiolika metų siūlomas jau dešimtas privataus pensijų kaupimo tarifas, ji taip pat kritikavo ketinimus pensijų anuitetų platinimą perduoti „Sodrai“.
„Manau, kad gyventojai nusipelnė stabilumo, o jiems siūloma mažiau galimybių rinktis, didinamas valstybės vaidmuo ir valstybės kišimasis, kuris ir taip yra didelis“, - teigė A. Armonaitė.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, jau apie 80 tūkst. antros pakopos pensijų fonduose kaupusių gyventojų yra išėję į pensiją, tačiau tik nedidelė jų dalis įsigijo pensijų anuitetus.
„Anuitetų rinka yra maža, dėl to siekiama turėti vieną valstybinį tiekėją, kad jis nesiekdamas pelno užtikrintų kuo didensę gražą dalyviams“, - tvirtino ministras.
S. Jakeliūnas pabrėžė, kad šiuo metu pensijų anuitetus platinančios gyvybės draudimo bendrovės gali bankrutuoti. Anot jo, Lenkijoje pensijų anuitetų platinimą perduoti valstybei yra rekomendavęs Pasaulio bankas.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys apgailestavo, kad nepaisant visuomenės senėjimo, siūloma visiems sumažinti „Sodros“ įmokas, šių praradimų nekompensuojant kitais lėšų šaltiniais.
„Ir taip mažas pensijas ketinama dar labiau mažinti“, – teigė R. J. Dagys.
L. Kukuraitis pripažino, kad pirmaisiais reformos metais „Sodros“ biudžeto praradimai siektų apie 70 mln. eurų, iš kurių 60 mln. eurų būtų dėl tarifo sumažinimo.
„Tačiau tai yra investicija į ateitį, siekiant, kad žmonės kauptų papildomai. Bazinę pensijos dalį (ją siūloma perkelti į valstybės biudžetą - BNS) sukuriamos prielaidos finansuoti iš kitų mokesčių“, – sakė L. Kukuraitis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad siūlomi pakeitimai bus naudingi privatiems pensijų fondams, kurie kaip verslo grupė daro įtaką valstybei, siekdami sau naudingų sprendimų.
Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet antros pakopos fonduose pradėsiantis kaupti žmogus arba dabar kaupiantis tik 2 proc. „Sodros“ pervedamą įmoką, kitąmet mokės 2,4 proc. jo darbo užmokesčio. Valstybės skatinamoji įmoka jam sieks 0,4 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, tuo metu „Sodros“ pervedimai į fondus bus nutraukti.
Valstybės skatinamoji įmoka ir gyventojo įmoka bus pamažu didinamos, kol 2023 metais pasieks atitinkamai 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio ir 4 proc. gyventojo darbo užmokesčio.
Antros pakopos fonduose dabar kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus. Jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o nutrauktus „Sodros“ pervedimus kompensuos „Sodrai“ mokamų įmokų sumažinimas 2 procentiniais punktais.
Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – ji būtų 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka.
Prie kaupimo antros pakopos fonduose gyventojas bei darbdavys galėtų prisidėti papildomai, tarkime, pirmasis galėtų mokėti daugiau kaip 4 proc. atlyginimo. Tokiu atveju jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos – tokios pat, kurios dabar galioja investuojant į trečios pakopos pensijų fondus.
Taip pat numatoma galimybė žmogui, pavyzdžiui, staiga sumažėjus jo pajamoms, laikinai stabdyti pensijos kaupimą, tačiau bendra to trukmė negalės viršyti 12 mėnesių.
Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus.
Ketinama sumažinti antros pakopos pensijų fondų įkainius iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės, įvesti „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją, iki 10 tūkst. eurų sumažinti minimalią sumą anuitetui įsigyti, o pačių anuitetų platinimą perduoti išimtinai „Sodrai“. Šiuo metu pensijų anuitetus platina gyvybės draudimo bendrovės.
Seime daugiausiai diskusijų kelia Vyriausybės siūlymas 2 punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir perkelti bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą.
Dalis valdančiųjų koalicijai priklausančių „valstiečių“ ir socialdarbiečių nusiteikę Vyriausybės teikiamus siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos vertinti iki rugsėjo pradžios – tam sudaryta šešių parlamentarų ir keturių ekspertų darbo grupė.
S. Jakeliūnas gegužės pabaigoje teigė, jog pensijų reformai nuo 2019 metų startas tikriausiai nebus duotas – ji įsigalios tik nuo 2020 metų.
Vyriausybė tikisi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.
