Kalbinti vilniečiai neslepia – daržovių kainos – didelės, tačiau nepaisant to, stengiasi jų valgyti kuo dažniau. Tie, kurie neišgali nusipirkti vaisių ar daržovių, pasistengia jų užsiauginti patys.
„Daržovės nepigios. Lyginant su mėsa nepigios. Bet einam į ekologiją, reiškia, žmonėm tinka, viskas gerai“, – sakė gatvėje kalbintas pilietis.
Kita gatvėje sutikta ponia pastebėjo, kad Lietuvą lyginant su Vokietija, kainos čia gerokai didesnės, todėl ne tik daržovės, bet viskas turėtų pigti.
Reaguodamas į aukštas daržovių kainas, G. Surplys svarsto apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatą Lietuvoje užaugintoms daržovėms ir vaisiams. Pasirodo, šią idėją ministras nusižiūrėjo nuo broliukų latvių.
„Latviai tą pasidarė ir labai džiaugiasi. Buvo prognozės, kad jie dėl šios lengvatos nesurinks į biudžetą keliolikos milijonų eurų, tačiau praktikoje jie surinko 5 milijonais eurų daugiau, nei buvo prieš tai. Tas pavyzdys mus įkvėpė atlikti skaičiavimus, pasižiūrėti, kokia būtų prognozė didinti vartojimą“, – teigia Žemės ūkio ministras.
Pasak jo, PVM lengvata lietuviškiems vaisiams ir daržovėms taip pat sumažintų šešėlinę prekybą ir kainas, o taip pat neva išaugintų vietinės produkcijos pardavimus.
„Matome, kad tai galėtų būti sėkminga priemonė, tiek kovojant su aukštomis maisto kainomis, tiek ir padedant mūsų ūkininkams parduoti daugiau savos produkcijos, ir kaip jau sakiau – kovojant su šešėliu“, – pridūrė G. Surplys.
O štai ūkininkė Rita tikina, kad pirkėjų, kurie dairosi lietuviškų daržovių – apstu. Kai kurie, pasak moters, kainomis skundžiasi, kitiems gi – viskas tinka.
„Mes juokiamės – kainos prieinamos. Kas prieina, kas nueina, kam tinka, tas nusiperka. Kiekvienas skaičiuojasi, kaip yra pirkėjams, salotų indelis kitam su 15 salotų kainuoja viena kaina, didesnis indelis, vėl kita kaina. Kas tingi pasisėt, tas perka brangiau“, – kalbėjo ji.
Ūkininkė Rita, jei būtų įdiegta PVM lengvata, greičiausiai uždirbtų daugiau. Tačiau moteris tikina – vargu, ar daržovių pirkėjai pajustų kainų skirtumą. Mat tikrai ne PVM diktuoja daržovių kainas.
„Kainos yra tokios. Toks dalykas. Viskas priklauso nuo metų. Vienais metais buvo baisulinė sausra, kitais metais plaukėm. Grynai baloj stovėjom. Liko pusę hektaro bulvių nekasta, nes paprasčiausiai neįvažiavom“, – dėstė ji.
Su ūkininkės mintimis sutinka ir Albertas Gapšys, agrarinės ekonomikos instituto atstovas. Pasak jo, kol kas vertinti, ar verta sekti Latvijos pavyzdžiu dėl PVM lengvatos vietiniams vaisiams ir daržovėms, per anksti. Vertėtų palaukti dar pora metų. Daugeliu atvejų PVM lengvatą daržovių pirkėjai, tikėtina, pajus tik iš pradžių.
„Ta tendencija būna, kada įvedamas PVM, o po to atsiranda įvairiausių aplinkybių, dėl kurių kainos didėja, ir aišku, tas PVM, nėra tas rodiklis, kad garantuotų daug pigesnę kainą“, – dėstė jis.
Be to, agrarinės ekonomikos specialistas įžvelgia ir kitų pavojų: „Į biudžetą 40 procentų vien PVM sudaro. Tai šiuo atveju galima išbalansuoti šalies biudžetą.“
Kritikos šiai idėjai negaili ir konservatorius Andrius Kubilius. Pasak jo – naudą dėl tokio valstybės žingsnio pajustų tik prekybininkai.
„Ministras Šadžius, ir ministras Šapoka tą patį yra sakęs – tos PVM lengvatos jos, jų nauda dažniausiai nueina pardavėjams, ne pirkėjams, ne gamintojams, o pardavėjams“, – kalbėjo A. Kubilius.
Žemės ūkio ministerija nutarti dėl pridėtinio mokesčio lengvatos lietuviškiems vaisiams ir daržovėms turėtų jau šį mėnesį. Jei bus apsispręsta teigiamai, vyriausybei projektą ruošiamasi teikti gegužę.
