Pristatytoje mokesčių reformoje numatyta didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.
Tikina, kad dirbantieji savarankiškai daugiau nemokės
Finansų ministras Vilius Šapoka mokesčių pertvarkos metu kalbėjo, kad bus keliama neapmokestinamojo pajamų dydžio riba iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių. Skaičiuojama, kad uždirbantiesiems vidutinę algą mokesčių naštą per tris metus sumažėtų 5,1 proc., o pokyčius turėtų pajusti 1 mln. dirbančiųjų. Kitais metais jų atlyginimas „į rankas“ turėtų padidėti 46 eurais.
Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius, gyventojų pajamų mokestis (GPM) didėtų iki 21 proc. bei būtų mokama 18,5 proc. socialinio draudimo įmoką, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento.
„Individualios veiklos mokesčių keisti nesiūloma, t.y. GPM ir toliau liktų tarp 5 ir 15 proc. kaip, kad yra šiuo metu. 21 proc. GPM būtų taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms“, – tv3.lt prideda finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.
Vyriausybė, be to, siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.
Sveikina sprendimą dėl NPD ir „Sodros“ įmokų sujungimo
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas teigia, kad pristatyta mokesčių reforma yra geresnė nei jis tikėjosi. Pasak jo, buvo baimių, kad bus didinama mokesčių našta viduriniajai klasei ar daugiau uždirbantiesiems, tačiau dėl pokyčių neapmokestinamojo dydžio ribose, naudą pajus ir vidutines pajamas gaunantys.
Ši sprendimą sveikinimo ir kiti ekonomistai.
„Didesnis neapmokestinamasis pajamų dydis, tiksliau, kad NPD galės pasinaudoti ir tie, kas uždirba 2,5 VDU (t.y. apie 2000 Eurų) – geras žingsnis į priekį. Dabar NPD nebetaikomas, jei uždirbi apie 1000 eurų“, – rašė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
„NPD taikymo sferos išplėtimas – vienareikšmiškai teigiamas žingsnis, leidžiantis turėti naudos ne tik mažiausias pajamas gaunantiems, bet ir kur kas didesnį nei vidutinį darbo užmokestį uždirbantiems žmonėms. Kad ir kaip bebūtų, pastarųjų santykinis laimėjimas bus gana kuklus ir pats savaime viduriniosios klasės nesukurs. Vargu, ar buvo galima tikėtis kažkokio stebuklo, kadangi šiais mokesčių pertvarkymais siekta 99 proc. mokesčių mokėtojų didesne mokesčių našta neapmokestinti“, – komentavo SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, ne paslaptis, kad iš šio padidinimo naudos turės ir pati valstybė.
„Kitaip tariant, darbdaviai kompensuoja darbuotojams pinigų perkamosios galios mažėjimą, o valstybė iš to susirenka infliacijos mokestį. NPD didinimas yra ne kas kita kaip pasidalinimas infliacijos mokesčio įplaukomis su savo gyventojais. Kai kuriose šalyse NPD yra didinamas automatiškai, t.y. indeksuojamas pagal infliaciją ir tai yra pateikiama ne kaip reforma, o kaip natūrali mokesčių sistemos sudėtinė dalis“, – atskleidė G. Nausėda.
Naujas GPM tarifas – paskata lįsti į šešėlį?
Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, nėra gerai, kad bus keli skirtingi gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Pasak jo, kitų šalių patirtis rodo, kad kai yra tokie netolygumai, skatina gyventojus ieškoti būdų, kaip apieti didesnius mokesčius.
„Šiek tiek skaidresnė sistema gal taps, nes bus įvykdytas pažadas sujungti „Sodros“ darbuotojo ir darbdavio įmokas. Tai pradžia, viskas priklausys nuo to, kaip pavyks visuomenę įtikinti, kad Sodros“ įmokas yra verta mokėti. Laukčiau tik virtualių sąskaitų įvedimo, tampresnės sąsajos tarp „Sodros“ įmokų ir išmokų. Tik nepatiko, kad gyventojų pajamų mokestis (GPM) buvo padidintas dirbantiesiems iki 21 proc., visoms kitoms pajamoms likęs toks pat. Logiškiau būtų daryti GPM 15 proc., o 25 proc. socialinio draudimo ir tada 40 proc. bendra našta būtų, ir ji dar šiek tiek mažesnė dirbantiesiems dėl NPD dydžio būtų“, – skaičiuoja ekonomistas.
Tuo tarpu ekonomistė Rūta Vainienė gyrė sprendimą sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas „Sodrai“, bet ji akcentuoja, kad dėl to neturi padidėti mokesčių našta. Jos teigimu, kol kas panašu, kad atsiranda erdvė didinti mokesčius užsiimantiems individualia veikla asmenims, turintiems verslo liudijimus ar dirbantiems pagal autorines sutartis. Tad tie 600 mln. eurų reformai ir bus renkami iš tokių „paslėptų“ mokesčių.
G. Nausėdos teigimu, „Sodros“ įmokų „lubų“ principas yra teisingas ir atstatantis socialinio draudimo principą, kuomet ribojant „Sodros“ išmokas turėtų būti ribojamos ir jos įmokos.
„Kita vertus, lubos yra taip aukštai, kad jas pasiekti galėtų nebent A. Palšytė, o, jei rimčiau, keletas tūkstančių daugiausiai uždirbančiųjų laimingųjų. Jeigu ši riba ateityje bus nuleista iki 5 VDU, tuomet galėsime kalbėti apie mokesčių reformą, o dabar... Beje, latviai panašią ribą nustatė jau nuo 2018 m.“, – pastebėjo G. Nausėda.
Ž. Šilėnas: tarifų pokyčiai – klaida
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas socialiniame tinkle „Facebook“ paraeiškė, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimas iki 21 proc. yra klaida, o progresinis 25 proc. GPM – dviguba klaida.
„Sodros įmokų sujungimas – seniai laukta reforma. Ją galima įvykdyti sąžiningai, t.y. taip, kad neišaugtų mokesčiai, nepadidėtų darbo vietos kaina ir valstybės biudžetas neprarastų pinigų. Paprastai tariant – dėl „Sodros“ įmokų sujungimo nereikia didinti nei vieno mokesčio. Visi, kas sako, kad reikia – tiesiog nori padidinti mokesčius prisidengdami „Sodros“ įmokų sujungimo reforma.
Didesnis GPM – 21 proc. (net jei mažinamas „Sodros“ tarifas) yra mokesčių didinimas verslui ar tiems, kas dirba ne pagal darbo sutartį. Tai visiškai nereikalinga. Jei Lietuva nori išlaikyti investicinį patrauklumą, stabilus 15 proc. GPM yra puiki priemonė tai padaryti“, – apie pirmąją klaidą rašė Ž. Šilėnas.
Antroji klaida, pasak jo, progresinio GPM tarifo 25 proc. „įsijungimas“ nuo „Sodros“ lubų kompromituoja pačias „Sodros“ lubas ir yra tas pats mokesčių didinimas verslininkams ar dirbantiems ne pagal darbo sutartį.
Tiesa, Ž. Šilėnas pastebi, kad gali būti einama link visuotinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo.
„Apmokestins antrą būstą, pvz., sodo namelį. Kam to reikia? Nebent pasirodymui. Nes pinigų kažkokių reikšmingų iš to nesurinks. Tačiau čia yra žingsnis link to, kad būtų apmokestinamas kiekvieno žmogaus kiekvienas būstas“, – svarstė jis.
Parlamentarai: gyvensim iš mažiausias pajamas gaunančių
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, šiandienos spaudos konferencija jam priminė, jog jis gyvena kaip Alisa stebuklų šalyje: viskas bus gerai, visiems pinigų daugės, bet kieno sąskaita?
„Nieko negirdėjome apie lengvatų panaikinimą, turtingų žmonių didesnį apmokestinimą. Vadinasi vėl gyvensim iš mažiausias pajamas gaunančių žmonių apmokestinimo. Duosim jiems kažkiek, bet ir vėl paimsim iš jų“, – pastebėjo A. Sysas.
Panašius pastebėjimus turėjo ir Seimo narė Aušra Maldeikienė. Ji atkreipė dėmesį, kad medikams atlyginimai bus didinami vos 20 proc., mokslo darbuotojams – 16 proc., o tai nėra daug, turint omenyje, kad kitose šalyse atlyginimai skiriasi kartais. Tad tai emigruojančių nesustabdys. Vyriausybė tikino, kad didės ir stipendijos, pensijos. O viskam pinigų turėsime iš ekonomikos augimo, šešėlio mažėjimo ir ES lėšų.
„Yra žmonių, kurie moka traukti triušius iš skrybėlių, ten prieš tai triušio neįdėję. Girdėjome, kad visiems gyvenimas kažkokiu mistiniu būdu pagerės, bet niekas už tai nemokės, kas mokės daugiau mokesčių? Tie 600 mln. eurų reformai yra keisti, nes nebuvo sugebėta atsakyti į elementarų klausimą, koks čia ES indėlis.
Visiškai niekas nekalbėta, kaip skirstysis mokesčiais tų, kurie gauna atlyginimą ne darbo užmokesčiu, kurie gauna gerokai mažiau nei samdomi darbuotojai. Kai pamatysime skaičius galėsime pedantiškai skaičiuoti. Bet iš to ką kalbėjo čia, niekas neaišku, išskyrus tai, kad niekas nemokės visi gaus daugiau. Bet mano gyvenimo patirtis sako, kad jei nueinu į parduotuvę ir susirenku didesnį krepšelį kokybiškesnių produktų, moku daugiau. Kol kas už šitą gerą gyvenimą daug metų mažomis algomis moka mokytojai, medikai, kultūros darbuotojai“, – kalbėjo A. Maldeikienė.
Ji taipogi pastebėjo, kad iš to, kas pasakyta, aišku, jog išloš dideles pajamas gaunantieji.
„Aiškiai supratau ir pamačiau laimėtojų eilutę. Tai yra žmonės, kurių pajamos viršija apie 7500 eurų per mėnesį ir kurie gauna tas pajamas darbo užmokesčio pavidalu. Logiška, kad jie turėtų mokėti mažiau, bet daug kur pasaulyje, praktiškai visur, kur lubos „Sodrai“ nustatytos, yra ryškus profesinis pajamų apmokestinimas. Pas mus to nėra, mūsų mokesčių sistema funkcionuoja taip, kad apačioje yra progresas ir pakeliamas progresyvumas iki 1,5 tūkst. kyla, tada atsiranda plokščias mokestis ir vėliau virš 7500 tūkstančių krenta“, – komentavo A. Maldeikienė.
Paklausta, ar šie pasiūlymai prasiskins kelią Seime, A. Maldeikienė užsiimena, kad bus sunku valdantiesiems surinkti daugumą.
„Yra 68 valdantieji, jie bando lenkus pritraukti, bet tuo pačiu esu mišrioje grupėje ir su mūsų grupe keletas valdančiųjų valstiečių kalba, kad norėtų pereiti. Manau, kad jie neturi jėgų praeiti. Kitas dalykas, klausimas kaip reaguos visuomenė ir kokie tiksliai skaičiai bus pateikti“, – teigė parlamentarė.
Su mokesčių reforma koja kojon ir pensijų reforma
Teigiamų atsiliepimų sulaukė planuojamos reformos, mažinsiančios šešėlinę ekonomiką.
„Siūlymas taikyti 6 mėnesių amnestiją tiems, kurie „pamiršo“ susimokėti mokesčius anksčiau ir nuo kitų metų galės tai padaryti be baudų ir delspinigių. Net jeigu tokia galimybe susivilios 1 iš 100, vis tiek tai bus šiokia tokia pažanga. Kaip ir galimybė susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką žmonėms, kurie naudosis oficialiomis statybininkų ir remontininkų paslaugomis savo namų ūkyje. Kartu su jau taikomomis mokesčių loterijomis ši inovacija galėtų duoti tam tikrą rezultatą“, – pastebėjo ekonomistas Gitanas Nausėda.
Vis dar klausimų kelia siūlymas 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą.
Taipogi daug diskusijų sulaukta dėl pensijų reformos. Analitikai teigia, kad dauguma gyventojų dėl pokyčių pasirinks gauti čia ir dabar didesnes sumas, o ne ateityje.
Vyriausybė siūlo bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą, 2 proc. sumažinti įmokas „Sodrai“, o pensijų lygį išlaikytis tokį pat.
Taip pat siūloma nuo kitų metų nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Norintis joje toliau kaupti darbuotojas galės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio įmoka. Šiuo metu kaupiantys II pensijų pakopoje ir pasakę „ne“ turės galimybę grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą paliekant sukauptą dalį fonde.
Jei darbuotojas fondui skirs daugiau nei 4 proc. atlyginimo, jam bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos, jų gaus ir darbdavys, kaupiantis darbuotojo naudai.
Nuo 2004–ųjų veikiančių antros pakopos pensijų fondų dalyviams „Sodra“ dabar perveda 2 proc. jų atlyginimo, o jei pats žmogus prisideda 2 proc., valstybė perveda papildomus 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
