Vyriausybė numatė šešias struktūrines reformas švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse.
Visos reformos atsieis apie 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pinigai bus paimti tiek iš ekonomikos augimo, tiek iš mažėjančio šešėlio, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.
Pasak S. Skvernelio kol kas pristačius reformas valdantiesiems Seime pasipriešinimo nesulaukta, tačiau neatmetama, kad įvairūs Seimo nariai turi skirtingas pozicijas. Tad šie pasiūlymai yra pirminiai, kurie dar gali keistis diskutuojant Seime.
Prisidėti prie pensijų už mokesčių lengvatas
V. Šapoka yra minėjęs, kad darbdaviai ir darbuotojai turėtų galėti prisidėti patys papildomai prie savos pensijos. O už tai jiems galimos mokesčių lengvatos. Numatytas labiau privatus pensijų kaupimas. Tai reiškia, siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Kaupiama bus pagal formulę 4+2, kai 4 proc. nuo pajamų moka žmogus ir 2 proc. nuo vidutinės algos prisideda valstybės biudžetas.
Sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, 2 proc. mažinamos įmokos „Sodrai“.
Savanoriška galimybė pačiam dirbančiajam arba jodarbdaviui prisidėti daugiau nei 4 proc., o už tai siūlomos mokesčių lengvatos – pelno arba pajamų.
Kiekvienas nekaupiantis žmogus iki 40 metų ir visi kaupiantys asmenys nepaisant amžiaus automatiškai 3 kartus bus įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“.
Net ir apsisprendęs dalyvauti pensijų kaupime dirbantysis galėtų vieną kartą 12-ai mėnesių sustabdyti kaupimą. Šiuo metu kaupiantys II pensijų pakopoje per reformą turės vieną galimybę grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą privačiame fonde.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu spręstos trys problemos: dabartinių pensininkų skurdas, demografinė duobė ir išbalansuota pensijų sistema, nelygiavertis kaupimas pakopose.
„Apjungus mokesčius ir bazinę pensiją perkeliant valstybės biudžetui, per GPM padidinimą, prireikus, ateityje galėsime pensijas finansuoti ne tik darbo užmokesčio mokesčiais. Be to, mažinama 2 proc. „Sodros“ įmoka, o pensijų lygis išlaikomas toks pats lyg nebūtų mažinama. Trečioji sritis tai kaupimas privačiuose fonduose. Iš „Sodros“ nebus pervedamos lėšos į kaupiamuosius fondus, bazinis kaupimas bus 4+2 formulė, kur 4 proc. bus paties darbuotojo lėšos, o 2 proc. prisidės valstybė. Toliau, kiekvienas asmuo iki 40 metų nesvarbu ar kaupia ar nekaupia bus įtrauktas į kaupimą, su teise atsisakyti. Jei Seimas patvirtins, visi bus kviečiami įsitraukti, bet galės atsisakyti. Ne iš karto mokėti 4 proc., bet tą 4 proc. įsitraukimą išdėlioti per kelerius metus. Bus galima atsisakyti ir grįžti į „Sodrą“ su savo lėšomis, kad atstatytų tas netektis, kurios nutikusios pensijos dalyje“, - kalbėjo L. Kukuraitis.
Ministras prideda, kad galima bus ir papildomai daugiau prie pristatytos formulės prisidėti savo ar darbdavio lėšomis.
Privačių pensijų fondai savo įkainius perpus turės sumažinti, anot L. Kukuraičio. Skaičiuojama, kad pensijų kaupimas atpigs beveik perpus sumažėjus pensijų fondų administravimo mokesčiams, dėl to išaugs lėšų fonduose pajamingumas gyventojams. Įdiegus privalomą gyvenimo ciklo fondų investavimo strategiją, mažės rizika, kad gyventojams bus pasiūlyta neadekvačiai rizikinga ar per daug konservatyvi kaupiamų pensijų investicijos kryptis.
Siekiama didinti ir dabartines pensijas. Daugiau nei 60 tūkst. bus padidintos pensijos papildomai, užtikrinant geresnį pragyvenimo lygį ir pagal indeksavimo formulę, kasmet apytiksliai visos pensijos augs apie 7 proc. Gaunantiems mažiausias pensijas, dabar jos paaugs apie 20 eurų, o kitiems apie 23 eurus.
Po 50 eurų daugiau milijonui dirbančiųjų
Per neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) bus numatomas mokesčių progresyvumas ir taip užtikrinamas geresnis gyvenimas mažas pajamas gaunantiems. Numatoma, sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, 2 proc. mažinamos įmokos „Sodrai“. S. Skvernelis skaičiuoja, kad vidutinis darbo užmokestis turėtų augti apie 50 eurų, tą pokytį apie milijonas dirbančiųjų turėtų pajusti.
Apie 170 mln. eurų pokyčiai šie turėtų kainuoti. Pasak S. Skvernelio, darbo mokesčiai bus mažiausi Baltijos šalyse.
Finansų ministro V. Šapokos teigimu siekiama, kad milijardas papildomų pajamų pasieks milijoną dirbančiųjų. Nuosekliai bus didinamas NPD ir taikomas iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių. Didžiąją naudą, anot jo, pajus ir vidutines pajamas uždirbantieji.
Darbuotojo socialinio draudimo tarifas sieks 18,5 proc., darbdavio – 1,24 proc., gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas – 21 proc.„Nedarysim rumuniško varianto, kur nebuvo apsaugos nustatytos. Įstatyme bus numatyta, kad visa nauda būtų dirbančiajam“, - teigė V. Šapoka.
Bus įvedamos „Sodros“ įmokų lubos, o nuo jų įvedamas papildomas progresinis tarifas.
Skaičiuojama, kad tie kas uždirba 900 eurų papildomai gautų 42 eurus, kas uždirba kiek daugiau nei 1200 eurų, tai papildomai 59 eurus gaus.
Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą.
Kovojant su šešėliu bus numatomi „baltieji finansai“. Įmonės, kurios moka atlyginimus vokeliuose ar kitaip užsiima šešėline veikla susidurs su sunkumais vykdant viešuosius pirkimus arba imant paskolas.
„Kalbant apie gyventojų veiklas: auklės, namų tvarkymas, remontas, statybos, automobilių remontas, bus skatinama legaliai atsiskaityti už tas paslaugas ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio. Bus siūloma daugiau elektroninių paslaugų, kad būtų patogiau galima atsiskaityti. Pavyzdžiui, mobiliuoju telefonu elektroninės kasos paslaugos“, - kalbėjo V. Šapoka.
Neatmetama, kad kitais metais bus įvesti įstatymai kovojant su itin taršiais automobiliais, tačiau anot S. Skvernelio tai nebus visuotinis automobilių mokestis. Bus siekiama, kad būtų nepatrauklu pirkti seną taršų automobilį, bet patraukliau naujesnį ir mažiau taršų.
Tęsiamos švietimo reformos
Premjeras teigė, kad pirmiausia būtina reformuoti švietimo sistemą dėl didžiulės atskirties tarp kaimo ir miesto mokyklų, tad aukštojo mokslo reforma bus tęsiama.
Tikimasi, kad regionų ir didmiesčio mokinių pasiekimai turėtų supanašėti, o baigus universitetus absolventai galės tikėtis gauti pusantro karto didesnius atlyginimus nei dabar. Numatomos galimybės daugiau mokinių įtraukti į papildomus būrelius, tikimasi mokytojams algą padidinti kitais metais vidutiniškai iki 1000 eurų „ant popieriaus“, o ši profesija taps prestižine.
Numatoma 170 mln. eurų į švietimo sistemą investicijų suma.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad reikia atkreipti dėmesį ir į mokslininkų sistemą, kuri padėtų kurti didesnę pridėtinę vertę Lietuvos versluose. Tad pokyčiai numatyti nuo bendrojo ugdymo iki mokslo centrų.
„Kaip užtikrinti, kad įgalintume dabartinius mokytojus suteikti visa ką geriausia? Tai siejama ir su mokytojų profesinio rengimo pertvarka, įkuriami trys profesinio mokymo centrai. Tik sudarydami sąlygas patraukliai mokytojo karjerai galime tikėtis, kad sistema keisis“, - kalbėjo J. Petrauskienė.
Dėl to akcentas yra dedamas ir etatiniam mokytojų apmokėjimo modeliui, kuris įsigalios dar rugsėjį.
Pradėta centralizuota priėmimo į profesinis mokymo įstaigas sistema, kad būtų užtikrinta, jog specialistai tuose profesiniuose centruose būtų rengiami pagal tai, kokių darbuotojų trūksta tame regione.
„Kalbant apie aukštąjį mokslą, jau yra prasidėjusi pertvarka. Susiduriama su programų dubliavimu, tai norima išryškinta tas sritis, kur yra aukščiausia kokybė. Jau šiemet 2400 papildomų valstybės finansuojamų vietų yra, norint įtvirtinti nemokamas bakalauro studijas visiems, kurie atitiks minimalius reikalavimus. Visi, kurie stos į valstybei svarbias vietas -inžinerines studijas, informacinių technologijų, siekiama, kad jiems būtų užtikrinos nemokamos baklauro studijos“, - kalbėjo ministrė.
Taipogi bus toliau didinamas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimas. O taip pat doktorantų ir studentų stipendijos.
Nori sumažinti eiles ligoninėse
S. Skvernelis sakė, kad sveikatos sistemoje netenkina paslaugų kokybė. „Didinamas prieinamumas, kad eilės pas šeimos gydytojus sumažėtų per pusę. Bus didinama medicinos darbuotojų atlyginimai“, - sakė jis.
Į sistemą 126 mln. eurų bus investuojama.
Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, sumažės laukimo eilės nuo 15 iki 7 dienų pas šeimos gydytojus. Šeimos gydytojams nebeteks daryti tiek daug darbų, pavyzdžiui, nedarbingumo nustatymo paslauga bus teikiama nebe pas šeimos gydytojus.
Teigiama, kad medikams vidutiniškai atlyginimai didės apie 20 proc.
„Tai susiję su mūsų specialistų išlaikymu čia Lietuvoje. Yra numatyti dideli pokyčiai, vidutiniškai 20 proc. didinti darbo užmokesčio fondą. O trečia svarbi sritis – visuomenės sveikata. Tai sveikos gyvensenos ugdymas“, - sakė A. Veryga.
Pasak jo, bus skiriamos lėšos didinti ir su sveika gyvensena dirbančių specialistų pajamas. Siekiama ypač dėmesį atkreipti į regionus, skatinti sveika mitybą, ypač tarp vaikų.
