Į darbo biržą jau porą mėnesių gali kreiptis gyventojai, kurie turi darbą, tačiau norėtų jį pakeisti.
„Pagrindiniai asmens įsipareigojimai yra įgyti sutartyje numatytą kvalifikaciją ar kompetenciją, o įsidarbinus pas kitą darbdavį išdirbti ne mažiau kaip pusę metų arba vykdyti savarankišką veiklą pagal naujai įgytą profesiją“, – informuoja Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Numatyta 13 prioritetinių specialybių
Dirbantysis susiradęs kitą darbą, kuriame dirbs, sudaro trišalę sutartį. Pagal šią sutartį, iš esmės darbuotojas gali būti rengiamas tokiai profesijai, kokios tik jis pageidauja bei kokią suderins su darbdaviu, kuris įsipareigos asmenį įdarbinti pabaigus mokymus.
Tačiau, jei sudaroma dvišalė sutartis, kuomet žmogus dar neturi susiradęs naujo darbo, tačiau nori persikvalifikuoti ir po to ieškoti naujos darbovietės, arba užsiimti savarankiška veikla, teks rinktis iš konkrečių specialybių sąrašo.
Yra nustatyta 13 prioritetinių profesijų mokymo programos. Jas pateikiame eilės tvarka, nuo labiausiai reikalingos: Java programuotojas, programinės įrangos testuotojas, žiniatinklio programuotojas, kompiuterinio projektavimo operatorius, skaitmeninių technologijų–internetinių tinklalapių projektuotojas, kompiuterių tinklų derintojas, automatinių sistemų eksploatavimo mechatronika, suvirintojas, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo elektromonteris, orlaivių mechanikas, apskaitininkas, socialinio darbuotojo padėjėjas, medienos apdirbimo staklininkas.
Be visa to, pažadama, kad darbą turinčiam asmeniui bus sudarytas lankstus mokymosi grafikas.
„Dirbančiam asmeniui be abejonės bus sudaryta galimybė lanksčiam mokymosi grafikui, kuris būtų suderintas su esamu darbu, konkretaus pasirinkto mokymo teikėjo grafiko sudarymo galimybėmis“, – patikina M. Jankauskienė.
Mokslai kompensuojami
Darbo birža tokius mokslus pasirinkusiam žmogui finansuos profesinio mokymo paslaugas. Tiesa, kompensavimo dydis negali viršyti 6 minimaliosios mėnesinės algos dydžių (2400 eurų) kvalifikacijai įgyti. O norint tobulinti turimą kvalifikaciją, mokslų suma negali viršyti 1200 eurų.
„Taigi, jeigu mokymo teikėjo mokymo programos kaina neviršija minėtų dydžių, profesinis mokymas užimtam asmeniui bus nemokamas. Jei mokymo teikėjo nustatyta mokymo programos kaina viršys minėtus dydžius, asmuo ar jo darbdavys turės galimybę prisidėti likusią sumą“, – prideda M. Jankauskienė.
Jei nutiktų taip, kad pradėjus tokius mokslus žmogus būtų atleistas iš darbo, numatytas papildomas finansavimas kelionės bei apgyvendinimo išlaidoms, mokymosi stipendijai.
Darbdavių atstovai: niekas mums nieko nesakė
Tiesa, darbdavius atstovaujančių verslo organizacijų atstovai piktinasi, kad jie viską sužino tik iš žiniasklaidos, jokio dialogo Lietuvos darbo biržos atstovai nepalaiko.
„Mes nematėm jokios programos. Su darbo birža yra sudėtingi santykiai jie su mumis kaip su verslo organizacija nenori bendrauti dėl to sudėtinga“, – tikino Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas antrino V. Sutkui.
„Tik iš žiniasklaidos išgirdau. Labai keista. Antradienį buvo Trišalės tarybos posėdis, buvo darbo biržos vadovė atėjusi, bet mes nieko apie tokią programą neišgirdome. Tai jei nieko apie tai nežino asocijuotos verslo struktūros, Trišalė taryba, tai man keista. Per prievartą siūlys kažkam? Ar turi keletą savų įmonių, kur kažkieno poreikius patenkins ir pradės atsiskaitinėti, kad mes programą vykdome?“ – klausimus kėlė D. Arlauskas.
Jį papiktino ir tai, kad viešojoje erdvėje darbo biržos vadovė teigia, jog darbdaviai atsiųstų bedarbių nepriima, nurodo, kad šie nereikalingi. D. Arlausko teigimu, atsiunčiami nemotyvuoti ar neturintys įgūdžių darbuotojai, tad nederėtų kaltinti darbdavių, kad šie jų nepriima.
„Tada tegu darbo birža ir dirba su tokiais, kurie mums netinka, kad juos paruoštų taip, kad jie tiktų, o ne kalbėti apie projektus, kad veikiančiose įmonėse kažką perkvalifikuos. Galbūt kažkam ir reikia, galbūt kartais įmonė reikalui esant kažkokią dalį darbuotojų perkvalifikuoti galėtų toms specialybėms, kokių trūksta. Bet kol kas mes nežinome nieko. Dėl to man labai keista, su kokiais darbdaviais jie dirba, kokią viziją turi, ką reikia daryti“, – teigė D. Arlauskas.
Tačiau Lietuvos darbo birža turi atsaką. Atstovės spaudai teigimu, praeitais metais bendradarbiauta su 68 proc. šalyje realiai veikiančių įmonių (daugiau kaip 70 tūkst. darbdavių). O formuojant šį naują mokymo programų projektą, buvo siųsti laiškai daugybei darbdavių asociacijų, kad šios pasiūlytų sąrašus profesijų, kurios galėtų būti įtrauktos į prioritetus. M. Jankauskienė išvardino 20 darbdavių asociaijų, į kurias kreipėsi. Tarp jų ir aukščiau paminėtos Lietuvos verslo konfederacija bei Lietuvos darbdavių konfederacija.
„Iš jų į paklausimus atsakė 8. Iš Lietuvos darbdavių konfederacijos bei Lietuvos verslo konfederacijos atsakymų negavome“, – atkerta ji.
Geriau kreipiasi į privačias įmones nei į darbo biržą
Verslininkų konfederacijos atstovas V. Sutkus tv3.lt tvirtino, kad darbo biržoje yra užsiregistravusių daugybė nemotyvuotų žmonių, kurie tenori gauti pašalpas. O ir pati darbo birža, anot jo, pinigus išleidinėja tokiems kursams, kaip „Atrask save“.
„Darbo birža vaidina, kad kažką daro su tais bedarbiais. Tada darbo birža paleidžia pinigus vėjais, nes ta veiklos imitacija pinigus irgi kainuoja. Kaip tu žmogų bemotyvuok, jis neturi kvalifikacijos ir gauna pašalpas, lengvatas, ir jei be kvalifikacijos ateina dirbti juodą darbą, tai jo uždarbis nereikšmingai didesnis, gal tik apie 20 proc., nei tos gaunamos pašalpos. Tokie žmonės dar nelegaliai, kur padirba grynus pinigus ir taip jiems išeina net geriau nei eiti dirbti už nedidelį atlyginimą. Kitas dalykas, darbo birža tuo ir užsiiminėja. Vaidina, kad kursus kažkokius daro, o iš tikro 30 mln. išleidžia mokyti kvėpavimo pratimų. Tai čia deginami pinigai“, – pykčio neslėpė V. Sutkus pridėdamas, kad tada darbdaviams tenka už savo pinigus ieškoti darbuotojų ir siųsti į įvairius mokymus.
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas iš savos patirties pasakojo, kad darbo biržoje tik 5–7 proc. užsiregistravusių bedarbių yra iš tikro motyvuoti susirasti darbą. Dėl to darbdaviams tenka kreiptis į privačias įmones.
„Jei mes kalbame apie aukštesnio lygio kvalifikaciją: žmones dirbančius su informacija, personalu, rinkodara, marketingu, tai vienareikšmiškai darėme sutartis su privačiomis konsultavimo įmonėmis, nes darbo birža buvo nepajėgi atrinkti reikiamų. Ir taip, per konsultavimo įmones reikia mokėti. Bet buvau patenkintas, nes jie įsipareigoja surasti žmogų, kuris tinkamas. Tik po to užmoki pinigus ir jie jaučiasi suinteresuoti ir motyvuoti, kad būtų atrinktas žmogus. Tuo tarpu darbo birža nėra motyvuota atrinkti tokio žmogaus“, – konstatavo D. Arlauskas.
Jis pridėjo, kad nekaltina darbo biržos vadovės. Pasak jo, atsakomybė krenta ant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriai trūksta politinės valios priartinti darbo biržą prie darbdavių poreikių.
Kiek anksčiau V. Sutkus viešino informaciją, kad Lietuvos darbo birža per 2015–2017 metus su asignavimus skirstančiomis institucijomis pasirašė 297 mln. eurų vertės sutartis dėl iš Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamų projektų. Iš jų 229 mln. eurų skyrė „minkštosioms priemonėms“, o likęs 71 mln. – išmokoms įmonėms, įdarbinančioms neįgaliuosius ir panašioms reikmėms.
„Minkštosios priemonės savaime nėra blogai. Mokymai, persikvalifikavimas ar galimybė plėtoti įgūdžius, reikalingus savam verslui kurti ar susirasti darbo vietą, tikrai gali duoti naudos. Tačiau problemos prasideda tada, kai minkštosios priemonės taikomos nepakankamai skaidriai, jų efektyvumas bei rezultatai nėra aiškiai apibrėžiami. Šiuo atveju turime situaciją, kai visų pasirašytų projektų vienintelis vykdytojas yra pati Darbo birža, o partneriai – tos pačios Darbo biržos teritoriniai padaliniai. Nei darbdavių, nei profesinių sąjungų organizacijos nebuvo kviečiamos dalyvauti projektuose kaip partneriai. O visi milijonai įsisavinami Darbo biržos viduje. Ir nors kalbėdami apie ES lėšas jau įpratome vartoti žodį investicijos, šioje situacijoje žodis „įsisavinti“ tinka kur kas labiau, nes vyko būtent tai. Tarkime, 30 mln. eurų kainavusi ir skandalingai pagarsėjusi programa „Atrask save“, kurios dalyviams per užsiėmimus buvo siūloma žaisti kortomis, megzti ar skaityti knygas, yra neefektyvios minkštosios priemonės bei konkretus pinigų įsisavinimo pavyzdys“, – rašė jis.
Kovo mėnesį Lietuvos darbo biržos informacinėje sistemoje registruota trečdaliu daugiau darbo pasiūlymų nei vasarį – 28 tūkst., iš jų – 19,2 tūkst. naujų.
Du kartus išaugo mechanikos inžinierių darbuotojų poreikis, palyginti su vasariu – daugiausiai laisvų darbo vietų šiems specialistams registruota Vilniaus ir Kauno apskrityse. Darbo rinkoje didėjo paklausa statybos inžinieriams, kepėjams ir konditeriams, judamųjų žemės ir miško ūkio įrenginių operatoriams.
Informuojama, kad per kovo mėnesį į darbo rinką reintegruota 25 tūkst. darbo ieškančių žmonių, 5,6 tūkst. daugiau lyginant su vasario mėnesiu.
Sumažėjo jaunimo (16–29 m.) registruotas nedarbas – 0,1 proc. punkto nuo 5,3 proc. iki 5,2 proc.
