Eurostato duomenimis, kovo mėnesį vidutiniškai kainos euro zonoje augo 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kovo mėnesį metinis kainų augimas siekė 2,5 proc. Šio mėnesio viduryje paaiškės, kuri vieta atitenka Lietuvai.
Štai vasarį euro zonoje pagal kainų augimą Lietuva buvo antroji po Rumunijos. Vidutiniškai euro zonoje kainos didėjo 1,1 proc., o Lietuvoje 3,2 proc., Rumunijoje 3,8 proc.
Mauricas: problemos nėra kol kainų augimas nelenkia atlyginimų
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas tv3.lt sako, kad yra nemaža tikimybė, jog išliksime viena iš didžiausią kainų augimą turinčių valstybių. Tačiau tuo nereikėtų stebėtis.
„Bendras kainų lygis yra žemesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis ir kylant darbo užmokesčiui tokiais tempais, kokiu kyla šiuo metu, būtų naivu tikėtis, kad kainos būtų arti ar mažesnės ES vidurkio. Čia koja kojon auga atlyginimai ir infliacija. Paslaugų kainos auga gana sparčiai kylant darbo užmokesčiui, nes didžiausia dedamoji daugumos yra darbo jėgos kaštai. Tat tendencija tęsis“, – sako Ž. Mauricas.
Tačiau svarbu yra stebėti du dalykus. Pirmiausia, analitiko teigimu, reikia stebėti, kad kainų didėjimas neviršytų darbo užmokesčio augimo. Antrasis svarbus aspektas, jog Lietuva darbo užmokesčiu vytųsi pažengusias ES šalis greičiau nei kainomis.
„Sveikas vijimasis būtų, jei mūsų darbo užmokestis 3 proc. greičiau augtų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tai dabar grubiai vidutinis atlyginimų augimas ES artėja prie 3 proc., tai Lietuvoje 6 proc. turėtų augti. O infliacija idealiu atveju nebūtų didesnė nei ES vidurkis – 1,5 proc. Maksimaliai gali būti didesnė 1–2 proc. Situacija tuomet būtų sveika ir konvergencija link pažengusių šalių vyktų toliau“, – mano Ž. Mauricas.
Jis įsitikinęs, kad nėra blogai jog esame tarp šalių, kur labiausiai auga kainos tol, kol auga ir atlyginimai. Tačiau būtų gerai, jog pagal atlyginimų augimą būtume geresnėje pozicijoje nei pagal kainų. Priešingai nei buvo praeitais metais.
„Praeitais metais buvome pirmi pagal infliaciją ir berods penkti pagal atlyginimų augimą. Šiais metais, manyčiau, kad santykis bus daugiau mažiau apylygis. Turint omenyje, kad kitais metais bus rinkiminiai metai ir minimalus užmokestis bus keliamas, gal teigiamas postūmis bus ir mokesčių reformoje, ir valstybės sektoriuje atlyginimai, tikėtina, bus keliami sparčiau. Tai gal 2019 metais pagal darbo užmokestį Lietuva bus TOP trejetuke, o pagal infliaciją nebus taip aukštai“, – svarsto analitikas.
Šiais metais tikėtina, kad pirmąją vietą pagal kainų augimą užims Latvija. Viena iš priežasčių, kovo mėnesį padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams. Tuo tarpu Lietuva ir Estija akcizų kelti nenumato. Tai lems, kad Baltijos šalių kontekste Lietuva atsidurs antroje arba net trečioje pozicijoje iš trijų pagal kainų didėjimą.
Tiesa, Latvijoje kainos didės ir dėl atlyginimų augimo. Numatoma, kad šiemet ten atlyginimai augs 10 proc., iš dalies dėl didesnės minimalios algos.
Mačiulis: 2,5 proc. kainų augimas Lietuvoje – mažas
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmiausia patikina, kad Lietuvoje kainų augimo tendencijos ir taip pasikeitusios – kovą išnyko padidintų akcizų poveikis. Dėl pernai kovą padidintų alkoholio akcizų tiek praeitų metų, tiek pirmųjų šių metų mėnesių infliacijos rodikliai atrodė itin dideli.
Tad, pasak jo, dabar likęs 2,5 proc. kainų augimas Lietuvai yra žemas skaičius.
„Tai vis dar gana žemas lygis Lietuvai, kur vis dar vyksta atlyginimų ir kainų konvergencija, artėjimas prie ES vidurkio. Šiuo metu prognozuojame, kad vidutinė metinė infliacija bus apie 3 proc., bet gali būti ir šiek tiek mažesnė. Tai sveikas, pageidautinas lygis, turint omeny kad vidutinis darbo užmokestis siekia beveik 7 proc., o tai reiškia kad didžiajai daliai dirbančiųjų nemažėja perkamoji galia, o didėja“, – sako ekonomistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad bendra euro zonos infliacija (1,4 proc.) yra nenormaliai maža. Dėl to net Europos Centrinis Bankas didina pinigų pasiūlą, laiko žemas palūkanas, kad kainų augimą pakeltų bent iki 2 proc.
„Turint omenyje, kaip sparčiai Lietuvoje auga atlyginimai, tai Lietuvoje infliacija yra labai maža. Ir pašalinus tuos vienkartinius veiksnius, kurie buvo pernai – akcizų padidinimas ir naftos kainos šuolis, pabrangę degalai – mes turime tvarų kainų vystymąsi“, – komentuoja N. Mačiulis.
Jis pabrėžia, kad net ir pernai, kai kainos augo itin sparčiai, palyginus su tuo, kaip augo atlyginimai, situacija normali.
„Atlyginimai vidutiniškai augo 8,5 proc. kainų augimas 3,7 proc., daugiau negu dvigubai sparčiau augo atlyginimai. Tai tikrai mums šioje situacijoje nėra tikslinga su euro zonos vidurkiu lygintis, kur tiek atlyginimų, tiek kainų augimas yra gerokai lėtesnis ir nevisai natūralus. Tai reiškinys su kuriuo kovoja Europos Centrinis Bankas“, – patikina ekonomistas.
Šiais metais, jis prognozuoja, kad maisto produktų kainų augimas neturėtų viršyti 2 proc., nes daugelis žaliavų nebrangsta. Tačiau paslaugų kainos dėl didėjančių atlyginimų augs sparčiau – 4-5 proc.
