Tuo metu paslaugos Lietuvoje dėl didesnių algų taip pat sparčiai brangs. Ekonomistai suskaičiavo, kas ir kiek 2025-aisiais gali pabrangti, o kas – netgi atpigti.
Infliacija Lietuvoje auga – kas ją lemia?
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė nurodė, kad vartotojų kainų lygis per vasarį stiebėsi 0,5 proc., per metus kainos paaugo 3,2 proc., o vidutinė šių metų infliacija, kaip prognozuojama, sieks 3,5–4 proc.
Palyginimui – pernai vasarį infliacija siekė vos 1,1 proc. Tačiau, pasak ekonomistės, 2024-ieji buvo netipiniai metai, kai metinė infliacija siekė vos 0,9 proc.
Esą tai buvo savotiškas atokvėpis po dviženklį skaičių siekusios infliacijos, kurią lėmė COVID–19 pandemijos padariniai.
I. Genytė-Pikčienė vardijo, kad pirmą postūmį infliacijai šiemet padarė nuo metų pradžios padidinti akcizai alkoholiui, rūkalams, degalams ir šiai prekių grupei įvesta CO2 dedamoji.
Taip pat kilusios dujų ir elektros energijos kainos, brangusios kai kurios maisto žaliavos ir Lietuvai būdinga chroniška paslaugų infliacija.
Pašnekovė ramino, kad žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams situaciją švelnina spartesniais tempais nei prognozuojama infliacija padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA), pensijos ir kitos socialinės išmokos, tad šių gyventojų perkamoji galia nukentėti neturėtų.
Vis tik banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neslėpė, kad šiemet gana ženkliai ir stipriai augs kainos.
Anot jo, nors ir tikimasi, kad infliacija išliks žemesnė nei 4 proc., tam tikrais mėnesiais galime pamatyti ir 5 proc., o tai turėtų nemenkų pasekmių.
Paslaugų kainos ir toliau augs – kodėl?
I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad didelę dalį paslaugų kainodaroje sudaro atlyginimai, o jų augimas pernai siekė 10 proc.
Pasak Ž. Maurico, tikėtina, kad šiemet atlyginimai augs panašiai – apie 9 proc. Ir tik kitąmet algos kils kiek mažiau – 7–8 proc.
Ekonomistas paminėjo, kad statistiškai labai stipriai augs ir viešojo sektoriaus atlyginimai, kadangi labai žymiai buvo pakeltos mokytojų algos.
Pašnekovai pridūrė, kad atlyginimų augimą skatina ir kasmet ženkliai keliama MMA – šiemet ji buvo pakelta net virš 12 proc.
O toks darbo užmokesčio augimas daro nemažą įtaką ir kainų augimui.
„Kai darbo užmokestis auga sparčiau, nei darbuotojų produktyvumas, įmonės tiesiog neturi galimybių padengti padidėjusius kaštus, taigi dalį jų permeta galutiniam vartotojui, pakeldamos kainas.
Taigi, tikėtina, paslaugų kainos Lietuvoje augs sparčiai ir sieks 5–6 proc. Be to, mes eilę metų vejamės vakarų valstybes, daugiau pinigų leidžiame paslaugoms. Ir visa tai pridės daugiau nei 1,5 proc. prie infliacijos“, – skaičiavo Ž. Mauricas.
I. Genytė-Pikčienė vardijo, kad dėl šių priežasčių kainų augimas ir toliau fiksuojamas tose paslaugų srityse, kur vyrauja nekvalifikuotas darbas. Pvz.: maitinimo įstaigos, apgyvendinimo ar kelionių paslaugų kategorijos ir pan.
Maisto kainos kyla labiau nei alkoholio?
Pasak „Luminor“ vyr. ekonomisto, šiemet buvo erdvės kristi maisto kainoms, tačiau taip nenutiko – netikėtai maisto kainos vėl pradėjo kilti.
Pašnekovas tą aiškino didele gyventoju perkamąja galia, kuri taip pat yra susijusi su sparčiu darbo užmokesčio augimu.
„Prekybininkai mato, kad gyventojai plačiai atveria savo pinigines, ir kainos pamažu vėl lipa į viršų.
Jei maisto kainos ir toliau taip augs, tai gali pridėti dar apie 1,5 proc. infliacijos. Tai dėl paslaugų ir maisto kainų iš viso jau turime 3 proc. infliacijos“, – skaičiavo Ž. Mauricas.
Jis paminėjo, kad lietuviai santykinai vis mažiau išleidžia pinigų ant tabako ir alkoholio, nes uždirbdami daugiau pinigus leidžia kitiems pasilinksminimo, atsipalaidavimo būdams, pvz., kelionėms ar pan.
„Kažkiek poveikio turės padidėję akcizai alkoholiui ir tabakui, bet tas poveikis bus labai menkas.
Paradoksalu yra tai, kad per pastaruosius 5 m. alkoholio ir tabako kainos kilo mažiau nei maisto produktų kainų vidurkis“, – akcentavo ekonomistas.
Degalų kainų tikimasi mažesnių, nei pernai
Ž. Mauricas nurodė, kad didesnis akcizų padidinimo poveikis galėtų būti degalams, kadangi labai išaugo dyzelino kaina.
Vis tik jis paminėjo, kad tai priklausys nuo naftos kainų dinamikos, esą dabar euras yra šiek tiek pastiprėjęs, o pasaulinė naftos kaina – pakritusi:
„Tai gali būti, kad tas akcizų poveikis neutralizuosis metų eigoje, nes degalų kainas nemaža dalimi lemia naftos kainos. Bet pasakyti, koks bus bendras poveikis, mes dar negalime, nes yra didžiulis neapibrėžtumas.“
Pasak ekonomisto, labai tikėtina, kad degalų kainos – bendrai benzino ir dyzelino – bus šiek tiek mažesnės šiemet, nei pernai.
„Toks netikėtas atsakymas. Be abejo, kainų kėlimo pasiteisinimuose bus naudojamas būtent akcizų pakėlimas. Bet bendrame kontekste tas poveikis bus santykinai nedidelis“, – komentavo „Luminor“ atstovas.
I. Genytė-Pikčienė antrino, kad šiemet degalų kainos galimai reikšmingai nedidės dėl naftos pertekliaus globalioje rinkoje ir žemesnės naftos kainos tendencijų lūkesčių ateityje.
Kada prekių kainos Lietuvoje mažėtų?
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė pažymėjo, kad didelio neapibrėžtumo įneša ir Donaldo Trumpo šnekos apie didelius muitus Europai, ir galimas Europos atsakas.
„Tokia muitų karų eskalacija gali turėti reikšmingos įtakos infliacijos tendencijoms. Europa importuoja daug doleriais įkainotų žaliavų, tarp jų – dujų ir naftos.
Tad jau vien tai, kad kyla dolerio kursas euro atžvilgiu, brangina mūsų regionui žaliavų importą ir įlieja žibalo į Europoje gaminamos produkcijos sąnaudų infliaciją, kuri ilgainiui gali pasiekti ir galutinį vartotoją“, – dėstė pašnekovė.
Kita vertus, anot I. Genytės-Pikčienės, tai gali išbalansuoti tarptautinę prekybą, dėl ko susidarytų ne tik lokalūs tam tikrų prekių deficitai, bet ir perteklius. O tai spaustų prekių kainas žemyn.
„Šiandien neapibrėžtumas išlieka labai didelis ir įvertinti muitų karų poveikį – labai sudėtinga“, – pridūrė ji.
Tam pritarė ir Ž. Mauricas. Anot jo, tikėtina, kad infliacija nesieks 4 proc., bet gali būti ir blogiau, ir geriau.
O, jei vis tik infliacija pasiektų 5 proc., kainos augtų sparčiau nei gyventojų pajamos, jie mažiau išlaidautų, o tai sumažintų vidaus vartojimo ir mažmeninės prekybos augimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
