Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.
Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys.
Ekonomistai tvirtina, kad jau trečiąjį ketvirtį MMA efekto nebeliks, tačiau atlyginimą ir toliau kels darbo jėgos trūkumas, kuris tampa vis opesne problema.
„Galų gale ir infliacija pakilus labai stipriai Lietuvoje. Jei kainos kyla, žmonės tai jaučia ir reikalauja atlyginimų augimo, nes tada realus uždarbis ir pajamos krenta. Kadangi turime įsibėgėjančią infliaciją ir didžiausią Europoje, viršijančią 4 proc., tai stumia darbuotojus reikalauti didesnių atlyginimų. Sektorių sveikata ir jų augimas, mažėjantis nedarbas, darbo jėgos trūkumas – pagrindiniai dalykai, lemiantys augančius atlyginimus ir ta tendencija ateinančius keletą metų turėtų išsilaikyti“, – sako „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Nors ir pabrėžiama, kad spartus atlyginimų augimas Lietuvai – būtinas, yra keli bet. O tie bet tai našumas, augančios kainos ir žmonės, kuriems visgi atlyginimai nedidėja.
Valstybei iššūkis – užtikrinti, kad daugiau žmonių neatsidurtų skurde
Nė neabejojama, kad atlyginimų augimas susijęs su kainų augimu. Žmonės daugiau uždirba, gali sau daugiau leisti, o augant paklausa auga ir kaina.
„To nereikėtų bijoti, nes tai universalus dalykas ir visose šalyse, kuriose atlyginimai didesni nei Lietuvoje, kainos yra didesnės, su keliomis išimtimis. Bet tokia bendra taisyklė, kuo turtingesnė valstybė, kuo daugiau uždirba, tuo ir kainos aukštesnės. Nuo to nepabėgsime, jei norime būti turtingi reikia turėti omeny, kad ir kainos bus aukštesnės“, – sako R. Grajauskas.
Tačiau kaip žinoma, atlyginimai kyla tikrai ne visiems, o kainos visgi – visiems vienodai. R. Grajausko nuomone, tai pagrindinis valstybės uždavinys – užtikrinti, kad ekonomikos augimas pasidalintų kuo lygiau ir nesusikurtų didelė socialinė atskirtis.
„Tai rizika. Ekonomika ne visada auga tolygiai. Vieni sektoriai daugiau, kiti mažiau. Pavyzdžiui, matome Lietuvoje, kad IT sektorius stipriai auga – šiame sektoriuje atlyginimai greičiau auga, bet žemesnės kvalifikacijos darbuotojams tendencija neįsibėgėja. Artimiausioje ateityje Lietuvoje intensyvės robotizacija, gamybos procesų optimizacija ir ta paklausa žemos kvalifikacijos darbuotojų mažės ir ves prie to, kad darbuotojai arba visiškai darbo neteks, arba bus priversti susitaikyti, kad jų atlyginimai mažės arba neaugs.
Čia atsiranda problema. Tada valstybės vaidmuo yra užtikrinti, kad tie žmonės liktų darbo rinkoje. Tad reikia skirti dėmesio perkvalifikavimui, kad jie liktų darbo rinkoje ir dirbtų tame sektoriuje, kur paklausa auga ir yra darbo vietų. Tai sudėtingas procesas ir galbūt keliantis nepasitenkinimą – reikia mokytis naujų dalykų, keisti specialybę“, – komentuoja ekonomistas,
Taip pat prideda, kad valdžia gali koreguoti mokestinę aplinką mažiausias pajamas gaunantiems, o taip pat ir užtikrinti didesnį pensijų augimą.
„Jei kainos auga, o pensijos ne, tada pensininkams darosi sudėtinga išgyventi. Valstybė turi siekti išlyginti tuos skirtumus, kiek įmanoma labiau, kad nesukurtų ne tik socioekonominių bet ir politinių problemų“, – mano R. Grajauskas.
Problema nr. 1 – našumas
DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka komentuodama atlyginimų augimą taip pat pabrėžia, kad yra netolygumų – atlyginimai labiausiai augo tiems, kurie gauna mažiausias pajamas arba tam tikros profesijos. Tačiau yra tokių žmonių, kurie atlyginimo kilimo nematė 5 ir daugiau metų.
Tačiau pasak jos, didžioji problema ne kainų augimas, o žemas darbo našumas.
„Atlyginimų augimas kelia rūpesčių dėl produktyvumo. Našumo augimas nors pozityvus, kartais mažesnis nei kyla vidutiniškai atlyginimai, o tai reiškia, kad po tam tikro laiko mūsų darbuotojai ir darbdaviai negali konkuruoti rinkoje ir tada pasitraukimas iš rinkos galėtų skaudžiai atsiliepti visai ekonomikai. Iki šiol mokėdavom maždaug pusė tiek, kiek standartinis europietis už paslaugas, bet matome, kad paslaugų sferoje įkainiai itin sparčiai kyla. Už kai ką mokame jau tiek pat, net kartais ir brangiau nei europietiškose išsivysčiusiose šalyse. O pagal darbo užmokestį turime atotrūkį. Tai darbo užmokestis dar turi vietos kur kilti. Turėtume turėti gerokai didesnius atlyginimus, vienintelė problema – našumas“, – įsitikinusi ekonomistė.
Atlyginimų augimas svarbus ir dėl to, ekonomistės manymu, kad žmonės puikiai išreiškia savo nuomonę keisdami arba darbdavį, arba šalį.
„Iš esmės darbo apmokėjimas Lietuvoje turėtų augti ir gana sparčiai. Vienintelis dalykas, kad jis turėtų augti lėčiau nei našumas, o mes turime atvirkštinį procesą. Jau dabar darbo užmokesčio augimas lenkia našumą. Jis turėtų augti bent apie 5 proc. augti, kad jaustumėmės pakankamai stabiliai. Tuomet mes galėtume generuoti vidutinį atlyginimo prieaugį apie 7 proc. kelis metus iš eilės, bet jei darbo našumas apskritai neauga arba po 0,5–1 proc., o darbo užmokestis apie 10 proc., tai – visiškai nestabili situacija, grėsminga, kurianti ir konkurencingumo problemas, ir tuo pačiu išsiūbuoja pačią ekonomiką“, – sako J. Rojaka.
Našumas – rizika, bet svarbūs ir lūkesčiai
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas taip pat mato riziką Lietuvos ekonomikai dėl mažai augančio darbo našumo. Tačiau nemažą įtaką visai ekonominei aplinkai padaro ir žmonių lūkesčiai.
„Kainų augimo lūkesčiai gali neleisti infliacijai mažėti ir tuo pačiu tai skatins algų augimą, kartais net tam tikrą perteklinį, nes jei kainos auga tai visi nori didesnių algų. Klausimas, kur tai nuves. Mes ir dabar matome, kur tai nuvedė, kad kai kur kainos smarkiai užaugusios. Kodėl? Nes žmonės tikėjo, kad kainos turi būti kiek litais, tiek ir eurais. Tai buvo lūkesčiai ir tai materializavosi, nes tada pamąstyta, kodėl mums tų kainų nepakėlus. Gerai, kad kol kas kol ekonomika važiuoja ir vidaus rinka stipri, paklausa stipri, ir kol užsienio rinkose gera padėtis, viskas tvarkoje, bet bus blogiausia tuomet, kai užsienio rinkos sulėtės, paveiks eksportą, o lūkesčiai gali išlikti ir tada niekas tikrai nebekels algų. Tai gali būti lūžio taškas paveikiantis žmonių reakcijas“, – tv3.lt sako jis.
T. Povilauskas nurodo, kad šalies ekonomika yra sveikesnė, kai rinkos dalyvių lūkesčiai dėl kainų ir algų būna racionalūs, ne „kosminiai“, o darbo rinkoje yra pusiausvyra tarp darbuotojų ir darbdavių derybinės jėgos.
„Akivaizdu, kad lūkesčiai priklauso nuo daugelio dalykų, tačiau ir valdžios rankose yra priemonių, galinčių formuoti žmonių lūkesčius darbo rinkoje. Tokie veiksmai kaip spartesnis darbuotojų skaičiaus mažėjimas valstybės sektoriuje, aktyvesnis bedarbių grąžinimas į darbo rinką, mūsų tautiečių susigrąžinimas iš užsienio ar didesnė žmonių iš trečiųjų šalių pasiūla pagerintų darbo rinkos pusiausvyrą ir subalansuotų lūkesčius. Beje, teoriškai algų ir kainų spiralės padariniai yra tuo švelnesni, kuo didesnė konkurencija prekių ir paslaugų rinkoje, o jos Lietuvoje daugelyje verslo sektorių išties trūksta.
Beje, infliacijos lūkesčiai yra palankūs daugeliui įmonių trumpuoju laikotarpiu – kuo žmonės labiau baiminasi kainų augimo, tuo jie daugiau vartoja dabar“, – komentuoja analitikas.
Jis prognozuoja, kad darbo užmokestis antrą metų pusmetį augs šiek tiek lėčiau dėl tiesioginės MMA įtakos išnykimo.
„Nėra abejonių, kad ateinančiais metais MMA vėl didės ir veikiausiai po derybų bus susitarta dėl MMA didinimo 30–40 eurų. Beje, nemažą įtaką ateinančių metų atlyginimų į rankas augimui turės ir tai, ar Seime pasiseks patvirtinti Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus, kurių vienas iš svarbiausių punktų yra NPD sulyginimas su minimalia mėnesio alga“, – prideda jis.
Darbo užmokestis didėjo netolygiai
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. antrąjį ketvirtį darbo užmokestis padidėjo daugelyje ekonominės veiklos rūšių įmonių.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, labiausiai – 10,8 proc. – padidėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veikloje, kasybos ir karjerų eksploatavimo – 4,6 proc., žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės – 4,4 proc. Tačiau sumažėjo (1,6 proc.) finansinės ir draudimo veiklos įmonėse.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 4,1 proc. (kitos aptarnavimo veiklos) iki 11,8 proc. (didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos).
