Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tą patį 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad atitinkamai padidėjo ir deklaruojamos apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos. „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės teigimu, nors dažniausiai didėjo su minimalia mėnesio alga (MMA) susietos algos, vis dėlto darbo užmokestis didėjo labiau negu tik buvo pritaikytas prie didesnės MMA.
„Tai galėjo nulemti ir stipresnė konkurencija dėl darbuotojų, ir geresnės verslo sąlygos, leidžiančios mokėti didesnius atlyginimus, ir, tikimės, didesnis nepakantumas šešėliui“, – teigia J. Varanauskienė.
„Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (samdomų darbuotojų), dirbusių visą mėnesį, pajamos padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 734 Eur 2016 m. antrą ketvirtį iki 805 Eur 2017 m. antrą ketvirtį. Pajamų padidėjimą savo algos lapeliuose turėjo pamatyti trys iš penkių (60 proc.) dirbančiųjų.
Didelę įtaką padarė MMA padidinimas
Dažniau negu kiti pajamų didėjimą turėjo patirti mažiausių pajamų gavėjai – tie, kurių darbo užmokestis susietas su MMA. Tam daugiausia įtakos turėjo padaryti pernai liepą nuo 350 Eur iki 380 Eur, arba 8,6 proc., padidinta MMA. Keturi iš penkių (79 proc.) dirbančiųjų, 2016 m. antrą ketvirtį uždirbusių MMA ir mažiau ir tebedirbusių šiemet, turėjo pamatyti bent 5 proc. didesnius skaičius savo algos lapeliuose.
Beveik pusė (48 proc.) žmonių, kurių darbo pajamos pernai buvo didesnes negu vidutinis darbo užmokestis (VDU), antrą šių metų ketvirtį taip pat gavo bent 5 proc. didesnes pajamas, 28 proc. – tokias pačias, kaip anksčiau, o 23 proc. – bent 5 proc. mažesnes negu atitinkamą pernai metų laikotarpį.
„Sodros“ atstovės nuomone, tai, kad daugelis žmonių sako nejaučiantys jokio pajamų padidėjimo, gali reikšti keletą dalykų: darbo pajamos, nors ir padidėjusios, išliko labai mažos, ypač matant, kaip brangsta kai kurie maisto produktai ar paslaugos; gyventojai neteikia reikšmės tokiam padidėjimui – juk kaip buvo „minimumas“, taip ir liko; dalis pajamų gaunama „vokelyje“, todėl padidinus MMA, realios pajamos galėjo ir nepadidėti – kiek padidėjo deklaruojamos pajamos, tiek sumažėjo „vokelyje“ mokama algos dalis.
Kita vertus, net jei buvo padidintos tik deklaruojamos (bet ne realios) pajamos ir jos pasiekė ar perkopė MMA ribą, tokių žmonių socialinės garantijos – teisė gauti senatvės pensiją – vis vien išaugo.
Santykinai mažiausių pajamų gavėjų dalis lėtai, bet dėsningai mažėja
Darbo užmokestis visgi didėja labiau negu tik yra pritaikomas prie naujo MMA dydžio. Per metus MMA (įvertinus jos padidinimą) ir mažesnes pajamas gaunančių dirbančiųjų dalis sumažėjo nuo 22 iki 20 procentų. Šia dalimi padidėjo greta esančio pajamų laiptelio – dirbančiųjų, kurių pajamos patenka į tarp MMA ir VDU esantį rėžį – aprėptis.
Pasak J. Varanauskienės, kitos prielaidos didinti darbo užmokestį – didėjanti konkurencija dėl darbo jėgos ir geresnės ekonominės sąlygos. Analizuodama, kokiomis ekonominės veiklos rūšimis besiverčiančiose įmonėse darbo užmokestis padidėjo dažniau, ekspertė teigia nustačiusi, kad tai – nebūtinai tos veiklos, kurioms būdinga pigiausia darbo jėga (pavyzdžiui, mažmeninė prekyba ar įvairios paslaugos), ar finansavimas iš valstybės biudžeto (priešgaisrinė tarnyba, bibliotekos, muziejai, ligoninės).
„Tarp ekonominių veiklos rūšių, kur santykinai didesnės darbuotojų dalies pajamos padidėjo, radome tokias, kur įmonės sėkmingai dirba ir vietos, ir tarptautinėse rinkose bei konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Galima paminėti orlaivių ir erdvėlaivių remonto bei techninės priežiūros, nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių, buitinių elektrinių aparatų ir prietaisų gamybos veiklomis užsiimančias įmones. Žinoma, svarbios yra ir darbdavių galimybės išlaikyti brangstančią darbo jėga – šiuo metu tam yra palankus ekonominio ciklo etapas“ – priežastis vardija „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
