Pasiskolinus pinigų, reikia grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet palūkanas – kažką panašaus į mokestį už galimybę turėti ir naudoti svetimus pinigus.
Jis susideda iš dviejų dalių. Viena atspindi, už kokias palūkanas tam tikram laikotarpiui vieni kitiems valiutą skolina bankai.
Prie šio dydžio kiekvienas bankas prideda nuosavą papildomą mokestį – maržą, kurios dydis priklauso nuo to, kam skolinami pinigai, kiek patikimas klientas ir pan.
Daugelis naujų būsto paskolų ar kitokių kreditų dabar yra susietos su Euribor (angl. Euro Interbank Offered Rate) – euro tarpbankine palūkanų norma.
Tačiau prieš kurį laiką taip pat gana populiarus buvo panašus Libor dydis – Londono tarpbankinė palūkanų norma.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu yra kiek mažiau nei 33 tūkst. negrąžintų kreditų, susietų su Libor euro indeksu. Jų suma siekia kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų. Ir tai yra apie 10 proc. viso gyventojų paskolų portfelio.
Iki 2021 m. pabaigos Libor indeksas bus panaikintas. Dėl to, su juo susietos paskolų sutartys turės būti pakeistos. Nuo šių pakeitimų priklausys, kiek palūkanų žmogus turės mokėti bankui.
Pavyzdžiui, liepos 27 d. 6 mėn. trukmės Libor eurais buvo -0.41786 proc. Tokios pačios trukmės Euribor buvo -0.375 proc. Taigi skirtumas tarp šių palūkanų buvo beveik 0,043 proc.
Atrodytų nedaug, bet jeigu žmogus yra pasiskolinęs 100 tūkst. eurų, tai per metus, priklausomai nuo to, su kuriuo indeksu susieta jo paskola, galėtų sutaupyti arba prarasti 43 eurus.
Nuo minėtos 1 mlrd. eurų negrąžintos sumos tai būtų 430 tūkst. eurų per metus, o per dešimtmetį – 4,3 mln. eurų.
Ieškos naujų indeksų
Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiosios juriskonsultė Justina Tarasevičienė pripažino, kad šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje intensyviai rengiamasi lyginamųjų indeksų reformai.
„Ja siekiama finansinių produktų kainodarą sutvarkyti taip, jog kintamų palūkanų paskolų, pavyzdžiui, būsto, normos kintamoji dalis kuo labiau atspindėti bankų realaus skolinimosi finansų rinkose sąnaudas, o ne pačių bankų „numanomų“ skolinimo ribotam kitų bankų skaičiui sandorių kainą“, – komentavo pašnekovė.
Jos teigimu, Didžiosios Britanijos Finansų priežiūros tarnyba yra pranešusi, kad nuo 2021 m. pabaigos nustos pripažinti Libor kaip tinkamą naudoti lyginamąjį indeksą ir yra didelė tikimybė, kad nuo tada indeksas nebebus skelbiamas.
„Pagrindinė to priežastis – mažėjantis lyginamojo indekso reprezentatyvumas, tai yra, mažėja bankų, teikiančių duomenis indeksui skaičiuoti, skaičius ir mažėja indeksui skaičiuoti naudojamų sandorių apimtis.
Tad paskoloms, kurių palūkanos susietos su šiuo indeksu, turės būti parinktas kitas rodiklis. Lietuvos bankas šiuo metu vertina, kaip komerciniai bankai yra pasirengę įgyvendinti pokyčius ir informuoti savo klientus, bei atidžiai stebės, kad nenukentėtų vartotojų interesai“, – aiškino J. Tarasevičienė.
Anot jos, Libor pakaitalu galėtų būti ilgesnėms trukmėms apskaičiuota euro trumpalaikio skolinimosi norma (€STR), skaičiuojama ir skelbiama Europos centrinio banko (ECB).
Šis lyginamasis indeksas esą apskaičiuojamas pagal euro zonos bankų realius skolinimosi sandorių duomenis. Kol kas jis skaičiuojamas tik vienos nakties paskoloms, tačiau ECB tariasi su rinkos dalyviais dėl indekso apskaičiavimo ilgesnėms trukmėms, pavyzdžiui, 6 mėn. Būtent su tokio termino palūkanų indeksu dažniausiai siejamos Lietuvoje suteikiamos būsto paskolos.
„Šiuo metu ECB yra paskelbęs viešąją konsultaciją dėl konkretaus pakaitalo apskaičiavimo, tačiau laikas, kada bus galutinai nuspręsta dėl tikslios rodiklio skaičiavimo metodikos ir nuo kada pats rodiklis būtų pradėtas skelbti, dar nėra aiškus“, – nurodė Lietuvos banko atstovė.
Pasak jos, kol naujas rodiklis nepatvirtintas, anksti vertinti, kaip pasikeis palūkanos gyventojams, daugiau ar mažiau jie turės mokėti bankams.
Klientams sprendimą siūlys dar šiemet
Vienas didžiausio šalyje banko „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato informavo, kad jo atstovaujama finansų institucija turi apie 7,5 tūkst. sutarčių su privačiais asmenimis, kurios yra susietos su Libor.
Į klausimą, kaip būtų skaičiuojamos palūkanos po to, kai minėtas indeksas bus panaikintas, pašnekovas atsakė taip:
„Pagrindinis mūsų tikslas, kad su Libor pakeitimu vykstantys procesai neturėtų neigiamos įtakos mūsų klientų mokėjimų grafikui. Sprendimai, dėl palūkanų skaičiavimo šiuo metu yra „procese“ ir svarstome įvairius variantus, kurie būtų geriausi mūsų klientams.
Galutinius abipusiai naudingus sprendimus ketiname priimti per šių metų trečiąjį ketvirtį ir šiuos pasiūlymus raštu pateiksime mūsų klientams.“
P. Ladziatko taip pat negalėjo pasakyti, daugiau ar mažiau pinigų jo atstovaujamam bankui turės mokėti klientai.
„Kaip jau minėjome, sprendimai, dėl palūkanų skaičiavimo šiuo metu yra ruošimo procese, kurio pagrindinis tikslas, kad su Libor pakeitimu vykstantys procesai neturėtų neigiamos įtakos mūsų klientų mokėjimų grafikui“, – komentavo „Swedbank“ atstovas.
Portalas tv3.lt šia tema prašė komentarų ir kitų Lietuvos didžiųjų bankų. Tačiau iki antradienio vakaro jų nesulaukė.
