Koks užgyventas turtas lietuviams atrodo patikimiausias ir saugiausias? Lietuvos banko tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos namų ūkiai turi sukaupę vidutiniškai 84 tūkstančius eurų vertės turto. O tai yra kone tris kartus mažiau už Europos Sąjungos vidurkį, kur vidutiniškai gyventojai turi apie 230 tūkstančių eurų turto.
Patys lietuviai vardija, kokį turtą jie yra užgyvenę ir kaip jį kaupia:
„Mes turime butą, turime sodą ir turime mašiną.“
„Mano yra santaupos, bet jos yra investuotos, yra tam tikri produktai bankiniai, bet nekilnojamuoju turtu tikrai nekaupiu.“
„Tai į būstą daugiausiai, į būstą, daugiau jokio turto aš neturiu.“
„Grynais truputį pasidedant į įvairias vietas, pamėtant per finansinius įrankius įvairius.“
„Aš manau, kad butus daugiausia perka bent jau iš mano aplinkinių rato ir paskui nuomoja.“
Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidžia – kone visas lietuvių užgyventas turtas yra nekilnojamas. Tai yra būstas, kuriame tautiečiai gyvena, taip pat sodybos skirtos poilsiui, garažai ar automobiliai. Tačiau šis turtas, pasak ekonomistų, mažai likvidus, mat jį greitai paversti pinigais itin sudėtinga.
„Toks turtas sudaro daugiau nei 95 procentus viso gyventojų turto. Tai tikrai gana neįprasta, nes Vakarų Europos valstybėse dažnai turima daug daugiau finansinio turto. Tai ir lėšos sukauptos pensijų fonduose, likvidus finansinis turtas, investicijos į akcijas ir obligacijas ir vertybinių popierių fondus“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Labiausiai ekonomistus neramina, kad didžioji dalis turto yra sukaupta nekilnojamojo turto forma, o menka dalis – finansinio. Ir daugiausia tai yra ne investicijos į vertybinius popierius ar sukauptos lėšos pensijų fonduose, bet pati konservatyviausia taupymo priemonė – indėliai bankuose.
„Lietuvoje visas šitas finansinis turtas tesudaro apie 5 procentus viso namų ūkio turto. Kai tuo tarpu tarp Europos šalių vidurkis yra apie 20 procentų“, – pasakoja Lietuvos banko ekonomistas Karolis Bielskis.
„Tai iš dalies rodo žemą Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą, nes net nemokama apskritai taupyti, neturint jokių tikslų, tiesiog dalį pinigų atidėti ateities poreikiams, net nežinant, kokie tie poreikiai bus. O taip pat ir kaupiant turtą, dažnai matoma viena alternatyva – nekilnojamojo turto įsigijimas arba indėliai banke“, – teigia N. Mačiulis.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), kiek daugiau kaip 90 procentų lietuvių gyvena nuosavame būste ir tai yra didžiausias rodiklis tarp euro zonos šalių. Nedidelė dalis namų ūkių, kiek daugiau kaip dešimtadalis, yra įsigiję būstą su paskola. Kai tuo tarpu Vakarų Europos šalyse būstą populiaru tiesiog nuomotis.
„Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 70 procentų. Yra labai ryškūs skirtumai. Vokietijoje gyvena, pavyzdžiui, mažiau nei pusė gyventojų sau priklausančiose būstuose, tai reiškia dauguma gyventojų nuomojasi būstą. O lietuviai savo pajamas išleidžia būtent įsigydami nuosavą būstą“, – kalbėjo LLRI vyriausioji ekspertė Ieva Valeškaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis tikina, kad nemažai pensinio amžiaus lietuvių, net ir turinčių nemenką turtą, vis tiek gyvena kaip vargšai.
„Labai dažnai pensinio amžiaus žmonės turi viršplotį, taigi tokiu būdu jie turi lyg ir turtą, bet tas turtas jų visai jų nedžiugina. Kadangi tai yra turtas, kurio jie negali išlaikyti, jį reikia tvarkyti, prižiūrėti, apmokėti, dažnai tai yra daugiau našta nei turtas“, – sako socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Tiesa, pasak tyrimo, net ir penktadalis mažiausias pajamas gaunančių tautiečių yra sukaupę turto, kurio vertė siekia maždaug apie 8,5 tūkstančio eurų.
Pažvelgus į kitų eurozonos šalių narių vidurkį, ten penktadalis mažiausias pajamas gaunantys asmenys, turi sukaupę ne turtą, o įsiskolinimų, siekiančių 4,5 tūkstančio eurų.
