Prezidentas G. Nausėda su premjeru Sauliumi Skverneliu per 4 karantino mėnesius vengė priartėti vienas prie kito, bet šią savaitę jau drąsiai spaudžia rankas. Šalies vadovai jau svarsto kitų metų šalies biudžetą ir kokias išmokas gaus senjorai, vaikai, kokių atlyginimų gali tikėtis biudžetininkai ir kokia bus minimali alga.
Prezidentas sako, kad nepaisant koronaviruso grėsmės, jau kitais metais laikas tesėti pažadus, kurti gerovės valstybę.
„Kitais metais pensijų indeksavimas, didinimas turi vykti ir toliau. Kitiems metams prognozuojamas tam tikro lygio ekonomikos atsigavimas. Tikrai tinkamas laikas tęsti vidutinių pensijų didinimą ir gerinti pensininkų padėtį“, – sako Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Senjorai tvirtina, kad Seimo pažadėtos kitą mėnesį išmokėti 200 eurų vienkartinės išmokos – menka parama. Tad nors įstatymas kitąmet pensijų didinti neleidžia dėl pandemijos sunkmečio, senjorai reikalauja didesnių pensijų.
„200 nėra didelė suma mūsų laikais. Jos nereikia gailėti, senjorai ir taip yra apiplėšti. Tai visi tyliai pripažįsta, nenori garsiai sakyti. Kitos šalys duoda daugiau“, – pasakoja „Bočių“ atstovė Vilija Tūrienė.
Vidutinė pensija šiuo metu siekia vos 376 eurus, tad beveik pusė senjorų gyvena skurde, o prezidentas Nausėda įsitikinęs, kad pensija turi sudaryti ne mažiau kaip pusę vidutinio atlyginimo. Tad šiuo metu vidutinė pensija turėtų būti mažiausiai 60 eurų didesnė. Prezidentas reikalauja artėti prie šio tikslo ir kitąmet pensijas didinti bent 8 proc., tai yra apie 30 eurų.
„Tai skaičius, kuris susideda iš 2 komponentų: 6 proc. turėtų didėti pensijos, jei pensijų indeksavimas būtų tęsiamas kaip numatyta įstatyme. 2 proc. papildomai įtvirtintas pensijų didinimas, kuris pernai pasiūlytas Prezidento. Visumoje turime 8 proc“, – teigia V. Augustinavičius.
Tuo metu finansų ministras atsargesnis ir abejoja, ar valstybės ir „Sodros“ biudžetai pakeltų tokį pensijų didinimą.
„Lietuvos ekonomika sugrįš į praėjusių metų lygį tik 2022 m. Dėl to bet kokių išlaidų didinimas turi būti labai pasvertas. Nemaža dalimi tai bus finansuojama iš skolintų lėšų“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Didesnių kitąmet išmokų reikalauja ne tik pensininkai, bet ir dirbantieji. Štai profesinės sąjungos reikalauja beveik 30 eurų didinti minimalią algą, kad ji siektų 465 eurus į rankas. Profesinės sąjungos primena, kad ir biudžetininkų algų bazinis dydis iki šiol nepasiekė lygio, buvusio prieš dešimtmetį įvykusią krizę.
„Atsigavimas vyksta greičiau nei tikėtasi, didelės krizės nėra, verslai stojasi ant kojų. Tik vienas kitas sunkiai verčiasi, situacija iš tiesų gerėja“ , – sako profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
Be to, prezidentas Nausėda kitąmet prašo dar 50 eurų padidinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tuo metu vyriausybės nariai baiminasi antrosios koronaviruso bangos ir apie išmokų bei algų didinimus kitąmet kalba labai atsargiai.
„Tikėtis galima visko, bet riekia pasižiūrėti, kas mūsų piniginėje ir ką galima daryti“, – pasakoja ministras Rimantas Sinkevičius.
Kitąmet turėtų didėti bent 10 eurų ir vaiko pinigai. Valdantieji patys pernai tai įsipareigojo įstatymu ir kol kas šių planų neatšaukė.
