Daugelis galimybių, kuriomis galėtų remtis JAV prezidentas telpa į keturias kategorijas: ekonomines sankcijas, slapti veiksmai, diplomatinės derybos ir kariniai veiksmai.
Ekonominės sankcijos
Šiaurės Korėja yra labiausiai sankcijomis apribotų šalių sąrašuose. Ji susiduria su visa eile prekybos, dalyvavimo tarptautiniuose finansų sandoriuose, ginklų įsigijimo ir kitų apribojimų.
Nepaisant šių priemonių, „dauguma analitikų sutinka, kad JAV ir tarptautinės sankcijos nesustabdė Šiaurės Korėjos nuo proveržio branduolinės programos srityje“, rašome praėjusių metų JAV Kongreso tyrimų tarnybos pateiktoje ataskaitoje.
Praėjusią savaitę D. Trumpas pažymėjo, kad numato dar griežtesnes sankcijas Šiaurės Korėjai. Tai gali būti naftos produktų ir oro linijų embargas, krovininių laivų areštas ir sankcijos Kinijos bankams, kurie vykdo verslą su Pchenjanu.
Nors Kinija ir vis labiau nepatenkinta dėl Pchenjano vykdomų raketų bandymų, tačiau jos politikai santūriai vertina galimas papildomas struktūrines sankcijas. Jie nerimauja, kad prasidėjusi ekonominė krizė Šiaurės Korėjoje gali užversti Kiniją pabėgėliais ir palikti ją tvarkytis su chaosu Korėjos pusiasalyje.
Slaptos operacijos
JAV, kartu su Izraelio pagalba, sutrikdė Irano branduolinę programą kompiuterinio viruso „Stuxnet“ pagalba, kuris sugebėjo sunaikinti tūkstančius centrifugų, kurios turėjo sodrinti branduoliniam ginklui reikalingą uraną.
JAV bandė, tačiau nesėkmingai, „Stuxnet“ viruso versiją ir Šiaurės Korėjos programai sustabdyti 2009-2010 metais.
Vienas buvęs žvalgybos karininkas „Reuters“ pasakojo, kad tam sutrukdė Šiaurės Korėjos programos slaptumas ir itin izoliuotos komunikacijos sistemos.
Kita galimybė būtų Vašingtonui pasinaudoti savo kibernetinėmis pajėgomis ir prasidėjus Šiaurės Korėjos raketų paleidimui smogti šios šalies tinklams, bei konkrečiai patį paleidimą koordinuojančioms pajėgoms.
Anot leidinio, aukštas nepavykusių bandymų skaičius gali rodyti, kad JAV būtent tai šiuo metu ir daro.
Diplomatinės sankcijos
D. Trumpo administracija kol kas nerodo noro atgaivinti diplomatines derybas su Šiaurės Korėja dėl šios branduolinių ir balistinių programų nutraukimo.
Oficialių derybų nebuvo jau septynerius metus. 2012-ųjų vasarį JAV ir Šiaurės Korėja paskelbė susitarimą kuriame korėjiečiai įsipareigoja sustabdyti veiklą Yongbyono urano sodrinimo gamykloje. Taip pat buvo pasiektas susitarimas dėl tarptautinės kontrolės, paskelbtas moratoriumas branduolinių ir tolimojo nuotolio raketų testams.
Mainais į tai, Šiaurės Korėja turėjo gauti taip reikalingą pagalbą maistu.
Tų metų birželį Pchenjanas pabandė paleisti savo satelitą, o Vašingtonas paskelbė tai sutarties pažeidimu. Nors Pchenjanas neigė kaltę, tačiau sutartis buvo sustabdyta.
Apie derybas, kurios leistų sumažinti branduolinę įtampą Korėjos pusiasalyje kalba ir Kinija, su kuria oficialiai derasi Vašingtonas.
Karinės sankcijos
Karinės sankcijos, kurias savo arsenale turi D. Trumpas, varijuoja nuo jūrų blokados iki sparnuotųjų raketų panaudojimo smogiant į branduolinių balistinių raketų paleidimo sistemas. Neatmestina ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno pašalinimo iš valdžios tikimybė.
Kaip Pchenjanas sureaguotų į bet kokį bandymą paveikti juos jėga, nėra žinoma, tačiau skelbiama apie „negailestingą susidorojimą“ su JAV, jeigu Vašingtonas pasirinktų šį variantą.
Bet kokiu atveju, Pietų Korėjai kiltų didžiulis pavojus dėl karinių veiksmų pusiasalyje. „Pietų Korėja turi 20 milijonų gyventojų, kurie patektų į Šiaurės Korėjos artilerijos ugnies zoną,“ – pasakojo buvęs JAV ambasadorius Chrisas Hillas, buvęs pagrindiniu derybininku su Š. Korėja dar prezidento G. W. Busho administracijoje.
Kol kas D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas H. R. McMasteris pažymi, kad karinių metodų panaudojimas yra svarstomas kaip paskutinis galimas variantas.