Ataskaitoje pažymima, kad Šiaurės Korėjos nesėkmingų raketų bandymų rodiklis siejasi su JAV vykdoma veikla šalies raketų paleidimo programinės įrangos ir tinklų infrastruktūroje.
Ataskaita: nesėkmingi bandymai susiję su ardomąja JAV veikla
Nepaisant to, kad Šiaurės Korėjos balistinių raketų remiasi Rusijos technologijomis, jiems trūksta rusų žinių tas technologijas vystant. Tačiau net ir nepaisant to, skirtumas tarp šių šalių sėkmingų bandymų procento yra milžiniškas. Rusija tokio paties tipo raketų paleidimo atmetimo rodiklis sudaro 13 proc., tuo metu Šiaurės Korėja sugeba nesėkmingai paleisti net 88 proc.
Anot leidinio „Business Insider“, kalbinti ekspertai pripažino, jog tokia ardomoji veikla „yra kasdienybė“. Kibernetinio saugumo ekspertas Kenas Geersas leidiniui pasakojo, kad kibernetinės operacijos Šiaurės Korėjos yra normalus dalykas. Nepaisant to, kad įsilaužimas į Pchenjano balistinių raketų programą gali kai kam atrodyti neįtikėtinu dalyku, „karinėje žvalgyboje būtent tuo ir užsiimama“, teigė ekspertas. „Jeigu jūs galvojate, kad gali prasidėti karas, jūs parengsite mūšio lauką konfliktui. Interneto amžiuje tai reiškia įsilaužimus,“ – tikino Kenas Geersas.
Izoliuotas tinklas irgi pažeidžiamas
Šiaurės Korėjos vidinis tinklas yra izoliuotas ir nepajungtas prie išorinio globalaus interneto. Tai sukelia tam tikrų iššūkių programišiams, tačiau, anot K. Geerso, tam, kad būtų įsilaužta į kompiuterį, „absoliučiai nebūtinas internetas“.
Pavyzdžiui, neseniai buvo paviešinta istorija, kaip Rusija 1996 metais gavo prieigą prie NATO vidinio kompiuterių tinklo. Tuomet rusai Kabulo parduotuvėms „tiekė“ užkrėstas atmintines. NATO tinklų administratoriai jas pirkosi, naudojo kompiuteriuose savo tinkle, tokiu būdu rusai įsilaužė į vidinį tinklą.
Eksperto teigimu, šiuos laikus galima vadinti „šnipinėjimo aukso amžiumi“, nes kibernetiniai išpuoliai vis dar nėra mirtini, neviešinami, ir dažniausiai visiškai nebaudžiami.
Svarstys įvairiausius variantus
Neseniai atlikti sėkmingi bandymai rodo, kad net ir pati išmaniausia kibernetinių puolimų sistema negali visiškai užkardyti Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programos.
„Įsivaizduokite jūs esate prezidentas, o Šiaurės Korėja nuolat pažeidinėja žmonių teises ir užsiima pavojingų technologijų platinimu, – teigė K. Geersas. – Atsakinga valdžia iš tiesų svarstytų būdus, kaip suvaldyti Šiaurės Korėją, o viena iš tokių galimybių yra režimo nuvertimas“.
JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pareiškė, kad Vašingtonas ryžtingai sieks tikslo užtikrinti, kad Korėjos pusiasalis liktų be branduolinių ginklų.
M.Pence'as žurnalistams sakė, jog prezidentas Donaldas Trumpas yra tikras, kad ekonominis bei diplomatinis „valstybių šeimos“ spaudimas gali priversti Šiaurės Korėją bendradarbiauti.
Po derybų su Japonijos vicepremjeru Taro Aso JAV viceprezidentas sakė, kad Amerika dirbs su Japonija, Kinija ir kitomis valstybėmis, kad priverstų Pchenjaną atsisakyti savo atominių ginklų programos.
Paklaustas, ką turi padaryti Šiaurės Korėja, M.Pence'as pakartojo, kad „svarstomos visos galimybės, tai bus daroma ir toliau“.
Maža to, K. Geerso teigimu, dėl riboto serverių skaičiaus, kuriuos gali pasiekti Šiaurės Korėja, jos galimybės kibernetiniame kare yra labai ribotos: „Jeigu sulauktume kibernetinio karo tarp JAV ir Šiaurės Korėjos, tai būtų triuškinanti Vakarų pergalė“.
„Šiaurės Korėja gali užpulti „Sony“ ar Baltuosius Rūmus, tačiau tai yra pačios kibernetinės erdvės prigimtis, – teigė K. Geersas. – Jeigu prasidėtų kibernetinis karas, matytumėte kaip JAV nušluoja daugelį kitų valstybių gana greitai“.