Neregėtas naftos ir jos produktų brangimas pasaulyje jau atsiliepia ir Lietuvos ekonomikai. Ekonomistai konstatuoja, kad tik žiauri konkurencija bendrovėms neleidžia smarkiai didinti produktų ir paslaugų kainų. Visų ūkio šakų įmonės gyvena tik iš vidaus rezervų, kurie tirpsta kiekvienąkart padidinus degalų kainas.
Ekonomistai nurodo tik skirtingus „didžiojo kainų sprogimo“ terminus - vienų nuomone, visuotinis brangimas prasidės po 4-5 mėnesių, kitų skaičiavimu - po kelių savaičių.
Jau atsisako pelno
Bendrovės „Klaipėdos duona“ komercijos direktorė Kazė Kaupienė sakė, kad degalų brangimas jau padarė įtaką įmonės veiklai, nes padidėjo išlaidos. Įmonė turi didelį automobilių parką - daugiau kaip 70 įvairių tipų mašinų.
„Labai sunku, todėl peržiūrėjome savo rezervus, pakoregavome maršrutus, sumažinome pelną. Iki Naujųjų metų tikrai nedidinsime duonos kainų, nes galime prarasti pirkėjus“, - sakė K.Kaupienė.
„Klaipėdos pieno“ direktorius Vidmantas Liaudanskis teigė, kad savo produkcijos kainų kol kas nedidino, tačiau kompanijos vadovai šį klausimą svarstys šią savaitę, nes baigiasi vidaus rezervai. „Padidėjo mūsų tiesioginės išlaidos degalams. Klaipėdoje turime nemažą automobilių ūkį - daugiau kaip 60 sunkvežimių ir mikroautobusų, - sakė V.Liaudanskis. - Būtų geriau, jeigu Vyriausybė sumažintų degalų akcizus, bent taip pristabdydama degalų brangimą.“
Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Giedriaus Kadziausko nuomone, šalies verslas jau išsėmė visas padidėjusių išlaidų kompensavimo galimybes ir tai netrukus pajus vartotojai. Ekspertas konstatavo, kad svarbiausia priežastis, dėl kurios vartotojai dar nepajuto naftos brangimo pasekmių, - nuožmi konkurencija. Įmonės priverstos tobulinti valdymą, mažinti pelną, ieškoti kitų vidaus rezervų.
Kainos kils
Kiekviena įmonė pati nustato ribas, taupymo režimą, po kurio ekonomija tik sukelia bankrotą. Kai šakos įmonės „nebegalės kentėti“, prasidės kainų kilimas, brangs prekės ir paslaugos. Nuo visuotinio brangymečio ekonomiką kol kas saugo vien baimė prarasti pirkėjus. Tik klausimas, ar ilgai ekonomika tai iškęs.
Gintaro Nausėdos, finansų analitiko ir vieno šalies banko vadovų patarėjo, nuomone, turi praeiti keli mėnesiai, kol naftos brangimas pasaulyje atsilieps Lietuvos ūkiui. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus nuomone, pasekmės bus jaučiamos kur kas anksčiau, nes Lietuva - pasaulio ekonomikos dalis, naftos sektorius - dinamiškiausias, labiausiai integruotas. Pirmiausiai pasekmes pajus šakos, tiesiogiai susijusios su degalų vartojimu, vėliau - kitos, atsižvelgiančios į transporto išlaidas. Silpniausios įmonės konkurencinėje kovoje išsems savo resursus ir atsidurs prie bankroto slenksčio.
Laikinai einantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktoriaus pareigas Marius Busilas mano, kad naftos brangimo pasekmes jau jaučia ir verslas, nes naujos degalų kainos įtrauktos į išlaidas. Iš pradžių brangs transporto išlaidos. Vėliau rezonansiškai - kitos prekės ir paslaugos.
Pirmieji šalyje savo paslaugų kainas padidino taksistai. Viešasis transportas - didieji autobusai ir mikroautobusai - dar laikosi. Klaipėdos vežėjų asociacijos bei savivaldybės kontroliuojamos įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovai teigė neketinantys branginti paslaugų, dar galį kentėti. Klaipėdos vicemeras Vidmantas Plečkaitis sakė, kad savivaldybė kol kas neplanuoja didinti viešojo transporto bilietų kainų, nes rezervų dar yra. „Bet jeigu degalai ir toliau brangs, vežėjams ir mums teks sėsti prie derybų stalo“, - teigė V.Plečkaitis.
Akcizų nemažina
Eksperto A.Kadziausko nuomone, valstybė neskuba realiai mažinti neigiamų naftos brangimo pasekmių, nes taiko vienodą naftos produktų akcizą, nepriklausomai nuo situacijos pasaulio rinkoje. „11 procentų 2003 metų biudžeto pajamų sudarė degalų akcizas. Per pirmąjį 2004 metų pusmetį akcizų planas jau įvykdytas, valstybė nuostolių nepatirtų, - sakė ekspertas. - Tačiau Vyriausybė neskuba nors laikinai mažinti akcizų.“ Nuolat brangstant naftai, Vyriausybė, pasak eksperto, galėtų imtis iniciatyvos mažinti akcizus ES, nes naftos kainų didėjimas labiausiai veikia būtent silpniausias ES valstybes.
Laisvosios rinkos instituto vadovas R.Šimašius mano, kad Vyriausybė galėtų mažinti degalų akcizus, juolab kad jau aiški Prancūzijos pozicija šiuo klausimu naujųjų ES narių atžvilgiu. Ši pozicija palanki Lietuvai. „Lietuvos Vyriausybė neskelbė savo pozicijos šiuo klausimu, nors galėjo ES pareikšti iniciatyvą mažinti akcizus“, - sakė V.Šimašius.
Lietuvos finansų ministras Algirdas Butkevičius „Klaipėdai“ tvirtino, kad „ministerija jau žengė žingsnį, siekdama sušvelninti kylančių naftos kainų įtaką šalies ekonomikai: „Mes nesiūlome nuo kitų metų didinti akcizo tarifo“. Tačiau Vyriausybė nesiryžta eiti toliau - mažinti tuos tarifus. „Lietuva kaip ES narė negali vienašališkai mažinti galiojančių akcizo tarifų. Jeigu visos šalys ryšis sumažinti tarifus, tai galės padaryti ir Lietuva“, - sakė A.Butkevičius.
Laikas parodys, ar naujoji Lietuvos Vyriausybė pademonstruos Europos Sąjungai politinę drąsą.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
